Sausio 22 d., antradienį, 16 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, IV a.) atidaroma skaitmenintų graviūrų paroda „XIX a. maskarado kostiumas“ iš Rusijos valstybinės menų bibliotekos fondų. Pristatyme dalyvaus Rusijos valstybinės menų bibliotekos darbuotojos: Ikonografinių leidinių kompleksinio skyriaus vedėja Jelena Chaplanova ir Kultūros programų skyriaus vedėja Jekaterina Šumianceva. Paroda veiks iki vasario 12 d.
Parodoje pateikiamos skenuotos maskarado aprangą vaizduojančios graviūrų ir litografijų kopijos iš unikalaus Rusijos valstybinės menų bibliotekos senųjų iliustracijų rinkinio. Maskaradas – tai šventė, balius, kurio dalyviai užsideda kaukes ir apsivelka ypatingus kostiumus (etnografinius, istorinius, pasakų veikėjų ir kt.). Maskaradai, vykstantys kaip teatralizuotos liaudies šventės po atviru dangumi, vadinami karnavalais.
Kaip ir kiekvienai šventei, maskaradui buvo būdingas ne tik gyvas bendravimas, bet ir žaidimas, vyksmas, vaidinimas. Maskarado dalyvio elgesys labai prieštaringas. Kauke prisidengęs žmogus ne tik gynėsi nuo blogio jėgų, bet ir pradėdavo su jomis dialogą, netgi savotišką žaidimą, o kaukė dažniausiai vaizduodavo nelabąją jėgą, kurią žmogus parodijuodavo.
Tai būdinga ir maskarado drabužiams. Persirengdamas svetimu kostiumu, keistu, neįprastu drabužiu, žmogus pažeisdavo įsigalėjusius socialinius draudimus, išsilaisvindavo iš kasdienio gyvenimo taisyklių ir rėmų. Karnavalo kostiumas ir kaukė padėdavo jam įgyti veiksmų laisvę, tapti neatpažįstamam, stebėti aplinkinius pačiam pasislėpus nuo jų žvilgsnių.
XIX a. ypač paplito maskaradai, neturintys iš anksto parengto scenarijaus. Tokio maskarado dalyviai, paslėpę veidą po kauke, apsivilkę neįprastą savo luomui kostiumą, įgydavo galimybę keletui valandų išsilaisvinti iš jiems įprasto socialinio vaidmens ir elgtis kaip tinkami.
