N.Venckienė. Nuosprendis pedofilijos byloje. Ar įtikino? (75)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuot.

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuot.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį pedofilijos byloje.

Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentėjusiosios mažametės tėvo, mano brolio Drąsiaus Kedžio nužudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedofilijos bylai, grąžinama į kaltinamojo pedofilija aplinką, manęs jau niekas nestebina.

Nustebino tik teismo nuosprendžio turinys, kuriame analizuojama mano brolio,bet ne kaltinamojo pedofilija A.Ūso kaltė. Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas.

Teisme nei prokuroras, nei teisėjai net nebandė aiškintis, kodėl L.Stankūnaitė keitė parodymus, kodėl jos parodymai nesutampa su jos tėvų, kaltinamojo parodymais.

Teisėjai nuosprendyje remiasi ir daugybę kartų kartoja I.Čėsnienės išvadą, bet nesiremia kitomis psichologų išvadomis, kurios patvirtina mažametės parodymų teisingumą. Nuosprendyje nepaminėta, kad I.Čėsnienę rekomendavo A.Ūso iškviesta į apklausą psichologė N.Grigutytė. I.Čėsnienė, teikianti mokamas paslaugas (4 tomas b.l.66), šioje byloje sutiko jas suteikti nemokamai (?).

Nesiremiama byloje esančia 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) išvada, kurioje atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie byloje nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama į klausimus mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas”, „laižo liežuviu”, „laižė daug kartų”, (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausį, burną, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną”, „tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena”, Andrius „raudonas”, „storu pilvu”, jis „prašė, kad laižyčiau” (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtinę, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima”. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog Kedytei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas.

„Teismas visiškai išteisino A.Ūsą dėl jam pareikštų kaltinimų ir padarė kategorišką išvadą, kad vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio – 2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų ir filmavimų metu“, – skelbia teisėjas A.Cininas | Alkas.lt nuotr.

„Teismas visiškai išteisino A.Ūsą dėl jam pareikštų kaltinimų ir padarė kategorišką išvadą, kad vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio – 2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų ir filmavimų metu“, – skelbia teisėjas A.Cininas | Alkas.lt nuotr.

Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nestebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) bei duoti apie tai parodymus. Šio ekspertizės akto išvadoje konstatuojama, jog Kedytė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Kedytei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. Kedžio daromą poveikį nukentėjusiajai ar jos parodymams.

Nesiremiama 2009-12-01 specialistės S. Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analize, kurioje konstatuojama, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nemalonius nutikusius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimų pagrindinės detalės, į tvirkinamo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinę veiklą išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaitės pasakojimuose ir parodymuose, tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausų metu. Namų aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus, apklausų metu, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, mergaitė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti, tai natūralu.

Nei žodžiu neužsiminta nuosprendyje apie 2009-09-07 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame nurodyta, kad mažametės atžvilgiu jos filmavimo metu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Mažametė nebuvo savo tėvo įžeidinėjama, nebuvo su ja grubiai elgiamasi, nenustatyti piktnaudžiavimo ar išnaudojimo požymiai. D.Kedys klausinėdamas savo dukros ir tai nufilmuodamas veikė siekdamas apsaugoti dukros interesus (8 tomas, b.l. 144-145).

Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų Neringos Venckienės, Drąsiaus Kedžio parodymai nėra objektyvūs ir jų turinys akivaizdžiai nulemtas ne vaiko žodžių perpasakojimu, o neapykantos vaiko motinai L.Stankūnaitei siekio keršyti. Į tai atsakydama nuosprendį surašiusiai trijulei, pacituosiu į mano el. paštą atsiųstus nežinomo autoriaus žodžius:

„Įdomūs dalykai. Gan pasiturinčiai gyvenančių teisininkų šeima nutaria save sužlugdyti. Matyt, iš gero gyvenimo. Ir sukurpia pedofilijos skandalą. Kedys, didžiausias šios bylos kaltininkas, susilaužo kojas, susidaužo save kaip obuolį ir netyčia gerdamas degtinę, užkanda žolytės lapu – ir paspringsta. Sveikas, sportuojantis, nepėsčias vyrukas paskelbiamas narkomanu. Kuris jau čia narkomanas pasistato namus, važinėja brangiu automobiliu? Venckienei nuplaukia doktorantūros studijos. Moraliai ir fiziškai sužlugdoma senelių šeima. Keisti žmonės. Ar ne? Gydytoja, profesorė, mokslininkė, šešių vaikų motina taip pat nutaria, kad jos gyvenimas perdaug geras ir monotoniškas, todėl nutaria eiti liudyti galimai pedofilo Ūso byloje. Nesitenkindama gerai apmokamu darbu, puikia šeima, stažuotėmis užsienyje, veliasi į nešvarią bylą, tiesiog pageidaudama, kad ją taip pat sunaikintų kaip gydytoją ir kaip žmogų. Tai čia kas: savižudžiai ar žmonės, dar nepraradę žmogiškosios sąžinės ir dvasinio orumo. (Pamąstymui)”.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *