Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

T. Dirgėla. Laurynas Ivinskis – lietuviško kalendoriaus tėvas

Tomas Dirgėla, www.alkas.lt
2012 11 21 08:00
10
0
SHARES
T. Dirgėla. Laurynas Ivinskis – lietuviško kalendoriaus tėvas
Laurynas Ivinskis | Aruodai.lt nuotr.
Laurynas Ivinskis | Aruodai.lt nuotr.

Laurynas Ivinskis – vertėjas, publicistas, prozininkas – mums geriausiai pažįstamas kaip pirmųjų lietuviškų kalendorių, to meto žmones supažindinusių su įvairiausių mokslų žiniomis ir padėjusių skleistis literatūrai, tautosakai bei tautiškumui, leidėjas.

Pripažintas ir kaip mokytojas

1810 metų rugpjūčio 3 (15) dieną Šilalės rajone gimė Laurynas Rokas Ivinskis. Kadangi jo tėvai buvo laisvi žemės nuomininkai, gyvenamąją vietą keisdavo gana dažnai: Ivinskiams teko gyventi ir Laukuvos parapijos Dargių kaime, ir Tverų parapijos Kaupų kaime…

Ivinskių šeimai apsigyvenus Bambalų kaime, keturiolikmetis Laurynas pradėjo lankyti Kolainių apskritinės mokyklos pirmąją klasę (jo klasės draugų amžius svyravo tarp septynerių ir dvidešimt ketverių metų). Čia pasimokęs šešerius metus ir užsitarnavęs pažangaus ir gabaus mokinio vardą, Ivinskis, gavęs keturių gimnazijos klasių baigimo atestatą, įsidarbino namų mokytoju – tokiu būdu siekė sutaupyti pinigų studijoms aukštojoje mokykloje.

1842 m. Ivinskis apsigyveno Rietavo apylinkėje, kurioje laisvą laiką aukojo tautosakos užrašinėjimui, vertėjavimui, domėjimuisi mitologija, liaudies medicina. Būtent čia Ivinskiui ir kilo mintis apie lietuviškų kalendorių leidybą.

www.samogitia.mch.mii.lt pieš.
www.samogitia.mch.mii.lt pieš.

Po keleto metų būsimasis žymus Lietuvos kultūros veikėjas parengė pirmojo lietuviško kalendoriaus rankraštį ir, pasiskolinęs lėšų, išsiuntė jį Adamui Zavadskiui, Vilniaus spaustuvininkui, kuris 1846 metais kalendorių išleido. Jis vadinosi „Metų skajtlus ukiniškas ant metu Viešpaties 1846…“.

1851 metais Ivinskis persikėlė į Pavirvytį šalia Tryškių. Čia pirmojo lietuviško kalendoriaus autorius rašė lietuvių kalbos žodyną, buvo parengęs vadovėlių, didaktinių apsakymų knygelę „Pasakos“, kurią sudarė vertimai ir tautosakos kūrinių perpasakojimai.

Tais pačiais metais, apsigyvenęs Nacūnuose, Ivinskis pradėjo mokyti vieno dvarininko sūnų, o laisvu nuo darbo metu daug skaitė, toliau rengė kalendorius ir vertė užsienio autorių kūrinius.

1854 metais kalendorių sudarytojas aštuonerius metus mokytojavo Rietave – čia jis buvo paskirtas  Rietavo parapinės mokyklos jaunesniuoju mokytoju. Nors Ivinskis ir norėjo visą savo laiką skirti knygoms, 1855 metais jis buvo paskirtas Vyresniuoju Rietavo parapinės mokyklos mokytoju. Čia Ivinskis dėstė prancūzų, lenkų, lotynų ir vokiečių kalbas, rusų kalbos skaitymus ir aritmetiką. Vėliau Rietave įsteigtoje agronomijos mokykloje dėstė ir geografiją ir botaniką.

L.Ivinskio kalendorius | lnb.lt nuotr.
L.Ivinskio kalendorius | lnb.lt nuotr.
L.Ivinskio kalendorius | lnb.lt nuotr.
L.Ivinskio kalendorius | lnb.lt nuotr.

…ir kaip gamtininkas bei geografas

1862 metais Ivinskis, kaip pagarsėjęs lietuviško kalendoriaus leidėjas ir gamtininkas, buvo išrinktas Vilniaus archeologijos komisijos nariu, taip pat tuo metu sudarė pustrečio tūkstančio lietuviškų augalų pavadinimų pateikiantį sistemingą augalų sąrašą „Prigimtumenė“.

Tais pačiais metais Ivinskis, bandydamas susirasti geresnes darbo sąlygas, apsigyveno Joniškėlyje, kur buvo paskirtas vyresniuoju parapinės mokyklos mokytoju. Tuo laiku Ivinskio lietuviškas kalendorius buvo leidžiamas dideliais tiražais, jo darbai buvo vertinami vis labiau.

Uždraudus lietuvišką spaudą, 1864 metais Ivinskio gyvenamąja vieta tapo Kaunas, kuriame kultūrininkas dirbo komisijoje, rengusioje lietuviškas knygas rusiškais rašmenimis spaudai. Toks darbas Ivinskiui nepatiko, o dėl to, kad palaikė ryšius su tuomet valdžios prieštaringai vertinamu vyskupu Valančiumi, iš darbo Kaune buvo atleistas ir vėl grįžo į Joniškėlį.

Laurynas Ivinskis | wikipedia.lt nuotr.
Laurynas Ivinskis | wikipedia.lt nuotr.

Trumpam grįžęs į Rietavą, 1869 metais Ivinskis buvo pakviestas dirbti privačiu mokytoju į Renavą. Čia jis ėmėsi sudarinėti rusų – lietuvių kalbų žodyną.

1871 metais, apsigyvenęs Šiauliuose, kalendorių leidėjas dirbo Šiaulių apskrities bajorų vado Nikolajaus Zubovo sūnaus mokytoju bei toliau tvarkė žodynus, sudarinėjo tautosakos rinkinius. Tais pačiais metais Ivinskis Rusijos geografų draugijai nusiuntė aplanką, pavadintą „Patarlės, kures surinko Kraszewskis. Litva, 1847. – Patarles, Dajnos budu vartojamoses. – Pazimes“. Jį sudarė trys sąsiuviniai – viename jų buvo nurašyta ir kiek pakeista Valančiaus knyga „Patarles Žemajcziu“, kitame – perrašytos patarlės iš J. I. Kraszewskio veikalo „Litwa“, o trečiąjį sudarė paties Ivinskio sueiliuoti dvieiliai. Tais pačiais metais autorius sulaukė pasiūlymo tapti Rusijos geografų draugijos nariu ir jį priėmė.

1875 metais Ivinskis vėl buvo pakviestas į Rietavą – Bogdanas Oginskis jam pasiūlė pamokų savo įsteigtoje muzikos mokykloje. Čia Ivinskis įsijungė ir į Gyvulių globos draugijos veiklą. Dalyvaudamas draugijos  paskelbtame konkurse, jis tais pačiais metais įteikė veikalą apie gyvulių globą bei priežiūrą, jį pavadindamas „Pasauga“. Oginskis „Pasaugos“ rankraštį nusiuntė Antanui Baranauskui, kad šis patikrintų kalbą. Tai padaręs, su knygos leidimu sutiko, tačiau 1876 metais cenzūra šį Ivinskio veikalą uždraudė.

Po ketverių metų, persikėlęs į Milvydų dvarą šalia Kuršėnų, Ivinskis buvo įkurdintas atskirame keleto kambarių namelyje, kuriame darbavosi iki paskutinių savo gyvenimo minučių – taip Ivinskiu rūpinosi dvaro savininkas Ignas Gružauskas.

Laurynas Ivinskis mirė 1881 metų liepos mėnesį tame pačiame Milvydų dvare, palaidotas netoliese esančiuose Kuršėnuose.

Paminklas L.Ivinskiui
Paminklas L.Ivinskiui

Vienas Ivinskio draugų, Kajetonas Gudliauskas, surinko išlikusius šio kultūros veikėjo rankraščius ir dalį jų perdavė Marijampolės gimnazijos mokytojui Kriaučiūnui, o šis – Lietuvos mokslų draugijai.

Šiuo metu Lauryno Ivinskio rankraščiai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

L.Ivinskio kalendorius | lnb.lt nuotr.
L.Ivinskio kalendorius | lnb.lt nuotr.

Kalendoriuose – įvairių sričių žinios

1845 metais Laurynas Ivinskis cenzūros komitetui išsiuntė lietuviško kalendoriaus rankraštį ir netrukus gavo teigiamą atsakymą – po metų leidinys buvo išspausdintas.

Prabėgus šešeriems metams, Ivinskio kalendoriai buvo leidžiami su pastoviu priedu, kurį sudarė grožiniai kūriniai ir tautosaka. Kalendoriuose buvo ir istorinių įvykių lentelė, sudaryta iš trejeto dalių, kurių viena primindavo šalies istorinius įvykius.

Savo sudarytus kalendorius autorius siųsdavo bajorams ir inteligentams, o didžiausias Ivinskio padėjėjas buvo Valančius, kalendorius išplatindavęs po visą Žemaitiją. Jam buvo siunčiami ir kalendorių rankraščiai, kad Valančius juos pasirašytų kaip bažnyčios atstovas, po to rankraščius tikrindavo cenzoriai.

Atlikdami milžinišką švietėjišką misiją, Ivinskio kalendoriai lietuviškai supažindino su įvairiausiomis žiniomis – tiek su astronomijos ar geografijos, tiek su medicinos ar istorijos. Taip pat  kalendoriuose buvo pateikiama informacija apie namų priežiūrą, muges, orus, derlių…

Kalendoriuose netrūko žinių ir apie Visatą – buvo pateikiama informacija apie jos sandarą, Saulę ir planetas, apie užtemimus, Saulės tekėjimo ir leidimosi laiką, apie kometas. Šios žinios buvo paremtos to meto mokslu, kūrė naują žmonių pasaulėvaizdį.

Leidiniuose skelbta tautosaka ir grožinė literatūra kalendorius darė populiarius. Be septynių pasakų, daugybės patarlių ir mįslių, buvo išspausdinta ir virš dvidešimties didaktinių apsakymų. Kalendoriai populiarino ir lietuvių autorių poeziją, daugumai jų publikacijos Ivinskio leidiniuose buvo apskritai pirmasis savo kurtos poezijos publikavimas.

Ivinskis kalendoriuose spausdino ir savo paties kūrinius, kurių išleisti atskiromis knygomis jam nebuvo pavykę.

www.srtrf.lt
„Lietuvos Kūrėjai“

Susiję straipsniai:

  1. Padėka už lietuviško žodžio skambėjimą
  2. T.Dirgėla. Pamąstymai paskutinįjį vasaros vakarą
  3. J.Keleras. Di­džia­jam Pan­bal­tis­tui – su mei­le ir be la­šo ne­gan­dos

Comments 10

  1. Giedrius says:
    8 m. ago

    Metskaitlių lietuviškųjų
    spaudos pradininkas
    ar vetas “calendus-arium”
    u ž t v o j i m o?
    Kam tie svetimžodžiavimo
    žudikiški įrašai.
    NEŽUDYK
    -kalbos svetimžodžiais ir
    “x”, “w” …roglifais 🙂
    Kalbažudystės pavyzdžiu
    – tik aukštąją Lauryno Ivinskių
    pastangą sumenkinam
    (pasirašau kaip dalyvis,
    atsakingas, kaip ir visi
    už KALBOS IR LIETUVIŠKŲJŲ RAŠMENŲ IŠLIKIMĄ)
    Nekeisk, neišduok – NEPASIDUOK KOVOJE!
    Tauta ir kalba – tai Tu.

    Atsakyti
  2. Artūras Gotautas says:
    8 m. ago

    Metskaitlis(metų skaičius) arba Žiniadienis(žino/pasako dieną).
    Kalendorius – skolų knygelė.

    Atsakyti
    • Autorius says:
      8 m. ago

      kalendõrius (2)
      1. sisteminis visų metų dienų sąrašas: Stalo, sieninis k.
      2. laiko skaičiavimo sistema, pagrįsta periodiniais gamtos reiškiniais: Julijaus k. Grigaliaus k.
      3. atskirų darbų, veiksmų išdėstymas pagal laiką: Žemės ūkio darbų k. Sodininko k.

      Apie skolas lyg ir nieko nepaminėta 😉

      Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        8 m. ago

        “Kalendorius (lot. calendarium ‘skolų knygelė’) yra laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas. Senovės romėnai mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalėdavo mokėti skolas.”
        Tiek Girgaliaus,tiek Jurijaus metskaitliai nieko bendro su Gamtos įsiskaičiavimu neturi..Puikiai matyti skaičiavimo paklaidas,netikslumus.Priedu mums primestas ir įdiegtas užvadinimas “kalendorius” privalo būtį pakeistas į Metkslaitlį ar Žiniadienį,ar dar kokį Lietuvišką užvadinimą..
        Kaip pvz.( http://www.zemaitiualka.lt/naujynas/0/34/islests-zemaitiu-metskaitlis-2010-metams ).
        Skaičiavimo būdą turėjo mūsų Probočiai,atitkmuo yra “Haab*as”,tik čia skaitmuo 27.

        Atsakyti
        • Autorius says:
          8 m. ago

          Tuomet daug lietuviškų žodžių turi būti pakeista, nes jie atėję “iš ten arba iš ten” ?

          Tačiau niekas jų nekeis, nes per tiek laiko jie nusistovėjo ir įsiliejo į mūsų kalbą, kaip kad ir jūsų taip nemėgstamas tarptautinis “kalendorius”.

          P. S. Ne “Metkslaitlis”, o “metskaitlis”, tad prieš siūlydamas kažką keisti pirmiausia išmokite tą žodį pats 😉

          Atsakyti
          • Artūras Gotautas says:
            8 m. ago

            Nekeisi nebent Tomai tu pats ir visi kiti “pakantuoliai”..Aš būdams tūlas valstietis,tikrai nespjaudysiu svetimžodžiais į savąją gimtąją Lietuvių kalbą.
            Ar nėra gėda,taip savoje rašliavoje,pritemti svetimžodžių,lyg neturėtume savų Lietuviškų?.Kiek ilgai gali medis išgyventi be savo šaknų?Kiek ilgai Tauta be savo Kalbos?Niekur tie svetimžodžiai nenusistovėjo,apart kiekvieno galvoje ir ant liežuvio galo..
            Posakis iš Gintarinės posakių skrynios:
            Nesirūpink sniegu,ant kaimyno stogo,kol paties slenkstis nenuvalytas..

          • leitis says:
            8 m. ago

            Ką norėjote pasakyti teigdamas, kad esate dažnas” valstietis?

          • leitis says:
            8 m. ago

            t.y. tūlas = dažnas

          • Artūras Gotautas says:
            8 m. ago

            58 – svetimžodžiai,čia iš Meilės Lietuvai ir Lietuvių kalbai?
            Ar iš Meilės svetimiems žodžiams,bet ne saviems… 🙁

  3. Atgalinis pranešimas: Laurynui Ivinskiui – 205 | Gimtoji kalba

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021 01 16
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
Lietuvoje

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
  • Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai
  • VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2369; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2015; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1736; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1420; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1331; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1302; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

by Kristina Aleknaitė
2021 01 16
2
2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Šiemet birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
21
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)
  • Saulės Vilna apie Pokarvių mūšiui – 760

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Lietuviška pasaka „Eglė žalčių karalienė“ bus pristatyta Berlyno mokyklų mokiniams

Lietuviška pasaka „Eglė žalčių karalienė“ bus pristatyta Berlyno mokyklų mokiniams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai