Beveik trečdaliui Europos miestiečių tenka kvėpuoti oru, kuriame didelė kietųjų dalelių koncentracija. Kietosios dalelės žmonių sveikatai daro itin didelę žalą, nes gali prasiskverbti į jautrias kvėpavimo sistemos dalis. Pastaraisiais dešimtmečiais ES padarė pažangą mažindama rūgštėjimą sukeliančių oro teršalų išmetimą. Tačiau Europos aplinkos agentūros paskelbtoje naujoje ataskaitoje nurodoma, kad daugelyje vietų Europoje nemąžta kietųjų dalelių koncentracijos ore ir pažemio ozono keliamų problemų.
Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Ši ataskaita laiku priminė, kaip svarbi oro kokybė mūsų piliečių sveikatai. Todėl noriu, kad 2013 m. būtų paskelbti Oro metais, ir imsiuos mūsų oro kokybės įstatymų, kad būtų šalinamos šiandien nustatytos problemos.“
Europos aplinkos agentūros direktorė profesorė J.Gleid (Jacqueline McGlade) sakė: „Vykdant Europos Sąjungos politiką, per pastarąjį dešimtmetį buvo sumažintas daugelio teršalų išmetimas, tačiau galime nuveikti dar daugiau. Daugelyje valstybių oro teršalų koncentracija viršija teisės aktuose nurodytas ir rekomenduojamas ribas, kurios nustatytos siekiant saugoti Europos piliečių sveikatą. Labiausiai užterštuose miestuose ir regionuose oro tarša maždaug dvejais metais sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę.“
Europos aplinkos agentūros 2012 m. ataskaitoje „Oro kokybė Europoje“ aptariama europiečius supančio oro tarša ir apžvelgiama oro kokybė Europoje. Ataskaita parengta kaip pagalbinė medžiaga, padėsianti formuoti veiksmingesnę oro taršos mažinimo politiką.
Pagrindinės išvados
• Iš visų oro teršalų kietosios dalelės (KD) kelia didžiausią grėsmę sveikatai Europos Sąjungoje ir sąlygoja pirmalaikes mirtis. Ataskaitoje apskaičiuota, kad 2010 m. 21 % visų miestiečių kvėpavo oru, kuriame KD10 koncentracijos lygiai viršijo pačias būtiniausias sveikatai apsaugoti ES nustatytas dienos ribas. Iki 30 % miestiečių teko kvėpuoti oru, kuriame smulkesnių dalelių (KD2,5) koncentracijos lygiai viršijo mažiau griežtas metines ES ribines vertes. O vertinant pagal Pasaulio sveikatos organizacijos atskaitines vertes, kurios netgi žemesnės už ES įstatymuose nustatytas vertes, atitinkamai iki 81 % ir 95 % miesto gyventojų kvėpavo oru, kuriame kietųjų dalelių koncentracija viršija žmogaus sveikatai leistinas atskaitines vertes. Tai akivaizdžiai rodo, kad rengiamas oro taršos įstatymų persvarstymas turi būti vykdomas skubiai.
• Ozonas (O3) gali sukelti kvėpavimo takų negalavimus ir sąlygoti pirmalaikę mirtį. Miestuose jo labai daug – 2010 m. 97 % ES miestų gyventojų kvėpavo oru, kuriame O3 koncentracija viršijo PSO nustatytą atskaitinį lygį. Ozono koncentracija viršijo ES nustatytą tikslinę vertę ore, kuriuo kvėpavo 17 % miestiečių. 2009 m. dėl didelės O3 koncentracijos 22 % dirbamos žemės Europoje patyrė žalą, dėl kurios nukentėjo žemės ūkio rezultatai.
• Azoto dioksidas (NO2) yra pagrindinė eutrofikacijos (pernelyg smarkaus augalų ir dumblių augimo vandenyje) ir rūgštėjimo priežastis; jis taip pat prisideda prie kietųjų dalelių ir ozono atsiradimo. 2010 m. 7 % europiečių miestuose kvėpavo oru, kuriame NO2 lygiai viršijo ES ribines vertes. Daugelyje Europos valstybių išmetami azoto oksido kiekiai tebeviršija ES teisės aktuose ir Jungtinių Tautų susitarimuose nustatytas leidžiamas išmetimo ribas.
• Benzopirinas yra vėžį sukelianti medžiaga. Didelė dalis ES miesto gyventojų (20-29 % nuo 2008 m. iki 2010 m.) kvėpavo oru, kuriame benzopirino koncentracija viršijo ES tikslinę vertę, kuri nuo 2013 m. taps privaloma. Todėl nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais šios medžiagos Europoje išmetama daugiau.
• Sieros dioksidas (SO2) siejasi su sėkme: dėl ES teisės aktų, kuriuose reikalaujama filtruoti išmetalus ir mažinti sieros kiekį degaluose, pastaraisiais metais šios medžiagos išmetama žymiai mažiau. 2010 m. buvo pirmieji metai, kai SO2 koncentracija ES miestų gyventojų kvėpuojamame ore neviršijo ES ribinės vertės.
• Anglies monoksido, benzeno ir sunkiųjų metalų (arseno, kadmio, nikelio, švino) koncentracijos lauko ore iš esmės mažos; Europos Sąjungoje jos ženklesnės tik vietomis, ir tas vietas nesunku nustatyti. ES įstatymuose nurodytos ribinės ir tikslinės vertės viršytos tik vienur kitur.
Tolesni žingsniai
Pastaraisiais metais Europos aplinkos agentūra kasmet skelbia informaciją apie išmetamus oro teršalus ir viršijamas išmetamų teršalų normas, numatytas Atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvoje. Šiemet Europos aplinkos agentūra dar paskelbs retrospektyvinę analizę apie tai, ar pasiekti toje direktyvoje 2010 metams numatyti sveikatos ir aplinkos tikslai.
Europos Komisija, konsultuodamasi su suinteresuotomis šalimis, rengiasi persvarstyti ES oro taršos teisės aktus ir 2013 m. oro taršos politikai skirs ypatingą dėmesį.
Pagrindinė informacija
Prasta oro kokybė gali sukelti širdies ligas, kvėpavimo takų negalavimus, plaučių vėžį ir kitas ligas, apsunkinti kvėpavimą. Kai kurie teršalai gali skatinti eutrofikaciją, sąlygoti žemės ūkio derliaus mažėjimą, lėtesnį miškų augimą ir klimato kaitą. Keleto teršalų rūšių pastaraisiais metais išmetama mažiau, todėl oro kokybė kai kuriose vietose pagerėjo. Visgi tai nepadėjo atitinkamai sumažinti teršalų koncentracijos atmosferoje. Oro kokybė tebekelia susirūpinimą, todėl reikia tolesnių veiksmų, kad kai kurių teršalų būtų išmetama mažiau.
