Raudondvario dvaras | efoto.lt Jurgitos nuotr.
Nuo rugpjūčio 6 iki 11 dienos, naujam gyvenimui prisikėlusio Raudondvario dvaro sodybos parke, visą savaitę vyks tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“.
23 menininkai iš Kanados, Taivano, Italijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Olandijos, Vengrijos ir Lietuvos penkias dienas kurs meniškas gamtos instaliacijas, kurios rugpjūčio 10 dienos vakarą bus iškilmingai pristatytos baigiamajame renginyje.
Raudondvario pilies dvaro lankytojai ir specialiai organizuojamos ekskursijos galės jau nuo pirmos festivalio dienos stebėti menininkų darbą, su jais bendrauti, iš arti susipažinti su žemės menu ir tapti kūrinių gimimo liudininkais. Iš vienuolikos šalių suvažiavę festivalio kūrėjai, reprezentuodami savo krašto žemės meno dabartį, suteiks unikalią galimybę – unikalią ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono mastu – susipažinti su itin plačiu Land Art tendencijų spektru.
Idėja suorganizuoti žemės meno festivalį būtent Kauno rajone garsus Lietuvos floristas Marijus Gvildys užsidegė išgirdęs apie grandiozinius Raudondvario dvaro restauracijos darbus ir ambicingus rajono savivaldybės planus paversti šią vietą šiuolaikinio ir klasikinio aukštojo meno sklaidos vieta. Floristas, skulptorius, Pablo Picasso mokinys, daugiametis Vatikano švenčių dekoravimo koordinatorius Peteris Hessas, jau 14 metų organizuojantis vieną garsiausių Land Art festivalių Grindelvaldo mieste (Šveicarijoje), su malonumu sutiko padėti tiek savo vertingais patarimais, tiek įtaka, pritraukiant garsius pasaulio Land Art menininkus.
Apie Žemės meną/Land art
Žemės menas, arba Land Art, remiasi natūralios gamtos ir meno susiliejimo koncepcija: gamta ir joje esantys objektai menininkų pakeičiami, pertvarkomi ir taip meniškai apipavidalinami. Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Šiaurės Amerikoje gimusi idėja bėgant metams įgijo pačias įvairiausias formas – pradedant milžiniškais projektais, kai meno kūriniu paverčiama ištisa sala ar tiltas, ir baigiant nedidelėmis ekologiškomis instaliacijomis gamtoje, naudojantis tik čia pat, vietoje, randamomis medžiagomis. Pasak P. Hesso, žemės menas unikalus ne tik tuo, kad kuria traukos vietas aplinkinėms bendruomenėms ir svečiams iš svetur, bet jis yra gyvas, kintantis ar netgi išnykstantis – pradinę instaliaciją matęs lankytojas po pusmečio gali jos nebepažinti.
Parašykite komentarą