Konferencijoje Seime pasiūlytos alternatyvos Visagino AE (video) (2)

Konferencija | Alkas.lt nuotr.

Konferencija | Alkas.lt nuotr.

Birželio 6 d. Seime Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva surengtoje konferencijoje-apvaliame stale „Visagino atominė elektrinė – ką naujo atskleidė Vyriausybė“ Seimo nariai, mokslininkai, energetikos ekspertai, visuomeninių ir verslo organizacijų atstovai aštriai sukritikavo Vyriausybės pateiktą Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo planą. Vienu pagrindinių šio plano trūkumų  įvardinta tai, kad jis vyriausybės buvo pateiktas be jokių galimų alternatyvų.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir  diskutavo akademikas Jurgis Vilemas, profesorius Ramondas Kuodis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidiumo narys, Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius, Energetikas-šilumininkas, Trišalės Tarybos Energetikos komiteto Šilumos grupės vadovas Bronius Cicėnas, Seimo nariai Gintaras Songaila, Vytenis Andriukaitis ir kiti mokslininkai, energetikos ekspertai, visuomeninių ir verslo organizacijų atstovai.

Konferencijos dalyviai kėlė klausimą ar yra konkrečių alternatyvų VAE ir galimybių su mažesnėmis investicijomis pasiekti greitesnį ir labiau konkurencingą rezultatą elektros energijos gamyboje negu VAE ir po konferencijos priimtoje rezoliucijoje išdėstė galimas alternatyvas.

Konferencijos-apvalaus stalo LR Seime 2012-06-06 „Visagino atominė elektrinė – ką naujo atskleidė Vyriausybė“

Rezoliucija

Konferencija konstatavo, kad LR Seimo nariams pateiktoje medžiagoje, kurioje siekiama pagrįsti Visagino AE projekto tikslingumą, ekonominės ir socialinės naudos požiūriu nėra išnagrinėtos konkrečios alternatyvos šiam projektui. Todėl pateikta medžiaga neatitinka net eiliniam verslo planui bei investiciniam projektui keliamų reikalavimų. Viešųjų finansų tvarkymo požiūriu projektui nėra atlikta reikiama kaštų ir naudos analizė. Konferencijos dalyviai pagal turimus duomenis svarstė alternatyvas, kurių neišnagrinėjo Vyriausybė (arba tokios analizės duomenų nepateikė Seimo nariams):

ALTERNATYVUS PASIŪLYMAS

Lietuva turi elektros energijos generavimo pajėgumus, kurie gali pagaminti apie 3500MW momentinės galios, nors jai šiuo metu tereikia 700-1800 MW momentinės galios, priklausomai nuo paros ar metų laiko.

Tačiau Lietuva importuoja apie 70% elektros energijos, nes importuojama elektros energija kainuoja 16-17 ct/kWh, o Lietuvoje gaminamos elektros energijos savikaina sudaro 28-32 ct/kwh (savikaina yra mažesnė, elektrinėms dirbant didesniu apkrovimu, ir didesnė, dirbant mažesniu apkrovimu). Taip yra todėl, kad didžioji dalis 60-70 % elektros generavimo pajėgumų pritaikyti naudoti dujas, kurios Lietuvoje yra brangiausios Europoje apie 1350 lt už 1000 kub.m. Pati Vyriausybė savo medžiagoje skelbia, kad 2015 m. pastačius Klaipėdoje Suskystintų dujų terminalą (SDT) dujų kaina kris mažiausiai 20% (nepriklausomų ekspertų duomenimis – 30%, o ilgainiui ir dar daugiau). Palyginamosios analizės, skaičiuojant mažesnę dujų kainą, Vyriausybė nepateikė.

JAV skalūninių dujų kaina pastoviai krinta ir dabar yra apie 190 Lt/tūkst.kub.m. Šiuo metu JAV intensyviai projektuoja ir įrengia dujų suskystinimo įmones bei stato eksporto terminalus. Planuojama, jog po 5 – 7 metų JAV tieks apytikriai 10 – 15 % Europai reikalingų dujų kiekio.

Realu, jog po 2 –3 metų, pasibaigus ilgalaikėms dujų tiekimo sutartims, dujų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, nesusiejant jos su naftos kaina. Specialistų vertinimu, šios priemonės (importas per SDT ir kainų formulės pakeitimas) leis dujų kainai grįžti prie buvusios apytikriai 700 Lt/tūkst.kub. m. t.y. du kartus mažesnės negu dabar.

OPTIMISTINIS DUJŲ KAINŲ KITIMO SCENARIJUS

Du kartus atpigus dujoms, Lietuvos elektrinės Elektrėnuose gaminamos elektros energijos savikaina sumažėtų nuo 28 -32 ct/ kwh iki 21-22 ct/ kwh.

Negana to, Vyriausybė neskaičiavo ekonominio efekto, kai elektrinė gamina ne tik elektrą bet ir šilumą (kogeneracinės šiluminės elektrinės). Kaip antai, Lietuvos elektrinės (Elektrėnuose) 7-asis ir 8-asis blokai šalia to, kad jie pagamina elektros energiją, su tuo pačiu elektros gamyboje naudojamu kuru galėtų pagaminti dar didesnį kiekį šilumos energijos, kuri šiuo metu yra nepanaudojama. Šie du blokai, gamindami po 300 MW elektros energijos, generuoja po 500 MW šilumos energijos, kuri šiuo metu beveik visa išleidžiama į vandenį (apšildomas tik Elektrėnų miestas, o užpernai nutiesus šilumos magistralę – ir Vievis).

Nutiesus šiluminę trasą iš Elektrėnų į Vilnių (specialistų paskaičiavimu tai kainuotų 420 mln. Lt., o projekto įgyvendinimas užtruktų pusę metų), Lietuvos elektrinėje gaminamos elektros savikaina dėl kaštų pasiskirstymo atpigtų iki 14-16 ct/ kwh., tai yra taptų mažesnė negu dabar importuojamos elektros energijos kaina. Elektros kainai pasiekus rinkos kainas nebereikės jos dotuoti, kiekvienam mokant apie 5 ct/kwh už Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), o tai sumažintų elektros kainą buitiniams vartotojams apytiksliai iki 41 ct/kwh, o šilumą Vilniaus buitiniams vartotojams beveik 2 kartus iki 16-18 ct/ kwh ( dabar vilniečiai už šilumą moka apie 29 ct/kwh). Be to, pigesnę šilumą gautų ir išilgai šiluminės magistralės gyvenantys gyventojai.

Tokiu būdu būtų išspręsta ir Vilniaus 3-ojo TEC problema, nes šią elektrinę (300 MW galios elektros ir 600 MW galios šilumos) reikėtų pagal ES reikalavimus uždaryti 2016 m. dėl oro taršos normų viršijimo ir susidėvėjimo. Pastatyti naują tokio pajėgumo elektrinę kainuotų 700- 1000 mln. Lt ir truktų 6-7 metus. Nutiesus aukščiau minėtą šilumos magistralę, atkristų poreikis statyti tokią naują elektrinę.

PESIMISTINIS DUJŲ KAINŲ KITIMO SCENARIJUS

Esant toms pačioms sąlygoms, atpigus dujoms 20 %, kaip pateikta Vyriausybės medžiagoje dėl SDT, Lietuvos elektrinėje gaminamos elektros energijos savikaina sumažėtų iki 25-26 ct/kwh, o nutiesus šilumos trasą į Vilnių- 20-21 ct/kwh, o buitiniams vartotojams elektra kainuotų 47-49 ct/kwh, o šilumos kainas Vilniaus buitiniams vartotojams beveik trečdaliu t.y. iki 23-25 ct/kwh, esant dabartinei šilumos kainų skaičiavimo metodikai.

PALYGINIMAS SU VISAGINO ATOMINE ELEKTRINE

Taigi, investavę į Lietuvos elektrinę tik 420 mln.lt turėtume 600 MW galios elektros energijos generavimo šaltinius, gaminančius nuo 2015 m. elektros energiją už 14-16 ct/kwh (optimistinis scenarijus) arba už 25-26 ct/kwh (pesimistinis scenarijus) ir nuo 2013-2014 m. 50-20% pigesnės 1000 MW galios šilumos, kuri dabar nepanaudojama šildo Elektrėnų ežerą. Pastaroji investicija atsipirktų per 3 metus, o Visagino AE – pačiais optimistiškiausiais paskaičiavimais net per 18 metų.

Investavus 6 mlrd. Lt į planuojamą statyti VAE, 2020-22 m. Lietuva galėtų gauti 460 MW galios elektros energijos už 25-35 ct/kwh savikainą, o investavus 0,41 mlrd. Lt. į šilumos trasą, Lietuva tinkamai išnaudotų turimus 600MW elektros energijos gamybos pajėgumus ir mažesnę savikainą, bet jau nuo 2015 metų, jei bus pastatytas Suskystintų dujų terminalas.

Kaip žinia, esant elektros savikainai 25 ct/kwh, pagal dabartinę kainų skaičiavimo metodiką buitiniai vartotojai už elektrą mokėtų 60-68 ct/kwh. Esant elektros savikainai savikainai 30ct/kwh , buitiniams vartotojams elektra pabrangtų iki 65- 80ct/kwh. O esant elektros savikainai elektros savikainai 35ct/kwh, ji buitiniams vartotojams pabrangtų iki 72- 94 ct/kwh. ir kainuotų brangiausiai Europoje. Palyginimui, dabar Danijoje, kurioje buitiniai vartotojai moka už elektrą brangiausiai, ji kainuoja 79,35 ct/kwh.

PAPILDOMOS GALIMYBĖS DIDINTI ELEKTROS GENERAVIMĄ

Investavus dar 500 mln. Lt ( po 250 mln. Lt kiekvienam blokui) į Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 5-ąjį (300MW elektros ir 500MW šilumos) ir 6-ąjį (300MW elektros ir 500MW šilumos) blokus, kurie dabar nenaudojami, pritaikant juos naudoti įvairias kuro rūšis bei įrengiant filtrus, 2015 m. Lietuva turėtų elektrą generuojančius pajėgumus, galinčius išvystyti 600 MW galią ir tuo pačiu tiekti 1000MW galios šilumos. Šildymo sezono metu Vilniui reikia apie 700-1400MW priklausomai nuo oro temperatūros.

KITOS ALTERNATYVOS

Vyriausybė iš viso nenagrinėjo alternatyvos, kurią galima būtų pavadinti „kogeneracinių elektrinių, naudojančių ir biokurą sistema“. LEKA paskaičiavimu tokia elektrinių modernizavimo (konversijos) programa visai šaliai kainuotų apie 4 mlrd. Lt. (kas galimai yra gerokai perdėtas skaičius, tačiau net ir tai yra geresnė alternatyva Lietuvai turėti adekvačius pajėgumus už konkurencingą savikainą jau po ketverių metų).

Vyriausybė nenagrinėjo planuojamų vėjo jėgainių (500MW) kombinacijos su Kruonio hidroakumuliacine elektrine ir sparčiai besivystančios saulės energetikos perspektyvų. Taigi, net ir planuojant optimistinį elektros energijos poreikio augimą ir neatsižvelgiant į elektros energijos taupymo programų galimybes Visagino AE statyba yra nepagrįstas projektas.

Žiūrėkite konferencijos-apvalaus stalo diskusijos „Visagino atominė elektrinė – ką naujo atskleidė Vyriausybė“ tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą (lrs.lt video):

Kategorijos: Energetika, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *