Gediminas Navaitis | nuotr. K.Čahovskio
Pirmasis birželio sekmadienis – kalendoriuje įrašyta Tėvo diena. Graži, rami šventė be valstybės vadovių ir vadovų sveikinimų. Ne vienoje šeimoje pamiršta šventė. Netgi kovotojų už tradicinę šeimą neprisiminta šventė.
Kaip ir bet kokia šventė – gera proga papokštauti. Antai JAV psichologas R.Simonas atliko interneto svetainėse skelbiamų anekdotų analizę. 42 proc. anekdotų apie tėvus – tai anekdotai, kuriuose šaipomasi iš vyro bendravimo su savo vaikais. Pavyzdžiui, tėvas klausia sūnaus: “Kur buvai iki vėlumos?”. Sūnus atsako: “Kariuomenėje tarnavau.” Anekdotai išryškina ir atspindi realybę.
Ją išryškina ir tyrimai. Kita vyriškumo tyrinėtoja psichologė Sh.Bern pasiūlė tiriamiesiems įvertinti gana dažną šeiminę situaciją. Vienas sutuoktinių daro profesinę karjerą, kitas – rūpinasi vaikais ir namais. Dauguma tiriamųjų manė: jeigu pirmasis (pagal dominavimą) yra vyras, tai šeima darni ir laiminga. Jeigu pirmojo vaidmuo teko žmonai, tai reiškia – vyras ją išnaudoja.
Lietuvoje irgi gan vieningai manoma, jog “normalus” vyras turi užsiimti vyriškais darbais, turi būti nagingas, remontuoti butą, mokėti sutaisyti sugedusią buitinę techniką ar automobilį. Taigi jis turi elgtis taip, tarsi būtų pasidalinęs su žmona darbus valstietis, žinantis, jog jam teks sunkiai dirbti laukuose, o žmonai teks rūpintis namais.
Ką vyrai mano apie tėvystę?
Klonavimo entuziastai kol kas nesiūlo atsisakyti vyrų, o feministės kol kas kalba, jog lygių partnerių sąjungoje vyras turėtų finansuoti moters svajones ir vaiko mokslą bei aprūpinimą. Taigi biologinis ir ekonominis vyro vaidmuo šeimoje vis dar pripažįstamas.
Čia tiktų paklausti pačių tėvų: ar jie nenorėtų ko nors daugiau, gal jiems patiktų daug reikšmingesnė vieta vaikų gyvenime? Prieš kelerius metus buvo apklausta beveik pusantro tūkstančio Lietuvos vyrų. Domėtasi jų nuomone apie vyriškumą ir tėvystę, vyro vaidmeniu šeimoje ir ugdant vaikus.
Apklausa parodė, kad tėvo pareigas ir vaidmenį šeimoje daugelis vyrų suvokia labai supaprastintai. Du penktadaliai mano, jog vyras pirmiausia turi aprūpinti vaikus, nors kas dešimtas prisiminė, kad vaiką dar reikėtų ir mylėti… O apie tai, kad su vaiku reikėtų bendrauti, užsiminė vos 3 proc., kad būti jam pavyzdžiu – vos 5 proc. vyrų.
Nuostatos atitinka elgesį. „Sodros“ duomenimis, 2011 m. įvairiomis tėvystės atostogomis pasinaudojusių tėvų nebuvo daug. Jie nesudaro nė 7 proc. gavusiųjų motinystės-tėvystės išmokas. Taigi akivaizdu – vyrai Lietuvoje nepakankamai dalyvauja vaikų ugdyme.
Dėmesys tėvams
Tėvo nusišalinimas ir išstūmimas iš šeimos gyvenimo – didelis nuostolis šeimai ir vaikams. Kaip Seimo narys esu pateikęs pasiūlymus tobulinti Valstybės apdovanojimų ir Valstybinių pensijų įstatymus. Pataisomis siekiau sulyginti vyrų ir moterų teises, atkurti tėvo statusą šeimoje ir visuomenėje.
Rėmiausi Konstitucijos nuostata, kad įstatymui visi asmenys lygūs ir kad sutuoktinių pareigos šeimoje yra lygios. Tai įtvirtinta ir Civiliniame kodekse, kuris teigia „tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios“. Tačiau Valstybinių pensijų įstatymas numato valstybines pensijas skirti tik motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų ir išauginusios juos iki 8 metų, o ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojamos irgi tik motinos.
Manau, kad tėvo vaidmens įvertinimas prisidėtų prie laimingesnės visuomenės kūrimo.
Parašykite komentarą