Milijonas žmonių – maždaug tiek lankytojų, kaip prognozuojama, turėtų pabuvoti Lietuvos paviljone per pasaulinę parodą „Expo 2012“, kuri šiandien atidaroma Pietų Korėjos Josu mieste. Paroda vyks tris mėnesius ir baigsis kartu su šių metų vasaros olimpinėmis žaidynėmis – rugpjūčio 12 dieną. Joje dalyvauja 106 valstybės ir 10 tarptautinių organizacijų.
Rytoj į „Expo 2012“ plūstelės pirmieji lankytojai. Parodos organizatoriai tikisi jų sulaukti apie 8 milijonus. Mūsų šalies paviljono komanda, kaip sakė Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas, jau pasiruošusi lankytojų antplūdžiui.
Šiandien paviljone apsilankęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas padėkojo ekspoziciją kūrusiems ir įrengusiems žmonėms už jų siekį kuo geriau ir patraukliau pristatyti Lietuvą, o čia dirbsiantiems gidams ir kitam personalui palinkėjo būti tikrais šalies ambasadoriais ir jai deramai atstovauti. Ministras išreiškė viltį, kad dalyvavimas šioje pasaulinėje parodoje neliks vien Lietuvos reprezentacija, bet duos ir konkrečių vaisių – investicijų, pagausėjusių turistų srautų, prekybinių, kultūrinių ir kitų mainų.
Pagrindinė „Expo 2012“ tema – gyvieji vandenynai ir pakrantės. „Vandenynų būklė, kad ir kokie jie dideli, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Būdami atsakingi už mažytę Baltijos pakrantės dalį, mažindami taršą, tvirtindami krantus, saugodami unikalią gyvūniją ir augmeniją mes prisidedame prie vandenynų išsaugojimo“, – sakė ministras Gediminas Kazlauskas. Ir dėl aplinkosauginės temos, ir dėl sėkmingos patirties rengiant Lietuvos pristatymą pasaulinėse parodose Vyriausybė ir šį kartą organizuoti mūsų šalies ekspoziciją pavedė Aplinkos ministerijai, kuriai ši „Expo“ yra jau penktoji.
Lietuvos ekspozicija „Expo 2012“ parodai buvo kuriama siekiant parodyti mūsų šalį kaip gintaro kraštą. Gintaras vadinamas Baltijos auksu ir yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Vienintelis Baltijos gintaras yra išmetamas jūros ir saugo savyje praeitį – inkliuzais tapusius augalus, vabzdžius ir gyvūnus. Lietuvos paviljonas pagal architektų Mečislovo ir Martyno Valevičių sumanymą įrengtas taip, kad lankytojai pasijustų didelio gintaro viduje– tarsi inkliuzai. Ekspozicijos erdvė padengta gintaro tekstūrą primenančia puošyba, o šviečiančios plokštumos skleidžia monochrominę geltoną šviesą, suteikiančią išskirtinį šios erdvės pojūtį.
Paviljone lankytojai galės susipažinti su Baltijos gintaro atsiradimo istorija, pamatyti keliasdešimt Palangos gintaro muziejaus ir privačių kolekcininkų saugomų unikalių inkliuzų ir kitų įvairiausių gintaro eksponatų, meno dirbinių. Pro iš viršaus į lankytojus žvelgiančias angas jie išvys Kuršių nerijos, Trakų, Kryžių kalno ir kitų išskirtinių mūsų gamtos ir kultūros paveldo objektų vaizdus. Antrajame paviljono aukšte bus eksponuojamos aštuonios Lietuvos fotografų darbų parodos, susijusios su parodos tematika. Be pagrindinės ekspozicijos, lankytojai galės susipažinti su svarbiausiais mūsų šalies verslo, aplinkosaugos, turizmo, jūrų transporto, literatūros ir kt. sričių laimėjimais.
Lankytojus pasitiks gidai iš Lietuvos. Jų paviljone dirbs dvylika. Gidai vilkės originalia dizainerių Jolantos Rimkutės ir Ievos Ševiakovaitės sukurta apranga. Jų juodo lino drabužiai, papuošti Lietuvos paviljono logotipu, – ryškus akcentas geltonoje paviljono erdvėje.
Logotipu pasirinktas dizainerės Kotrynos Zilinskienės sukurtas gintarinio amuleto iš vadinamojo Juodkrantės lobio ir archajiško bangelių rašto piešinys. Pasak autorės, jis užkoduoja lobio iškėlimą iš Kuršių marių gelmės, lietuvišką gintarą, išmetamą jūros bangų, ir „baltišką“ saulę, tekančią virš Baltijos jūros.
Gintaras su inkliuzu pavaizduotas ir ant paviljono fasado, o įėjimas į paviljoną apipavidalintas sendinto medžio stilizuotomis, Juodkrantės lobį primenančiomis figūrėlėmis. „Atgaivintas“ neolito laikų amuletas iš Juodkrantės lobio pasirinktas paviljono talismanu. Juodkrantės lobis buvo surinktas 1860–1881 m. Kuršių mariose. Manoma, kad jo dirbiniai galėjo būti atplauti per prataką, buvusį to meto Kuršių nerijoje, iš Sembos pusiasalio akmens amžiaus gyvenviečių.
Lietuvos ekspozicija yra Tarptautiniame paviljone, Atlanto vandenyno šalių grupėje, šalia Prancūzijos, Italijos, Argentinos ir dėl teisės surengti pasaulinę parodą 2017 m. besirungiančios Belgijos ir Kazachstano.
Norintiems apsilankyti „Expo 2012“ pravartu žinoti, kad Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Pietų Korėją trumpesniam nei 90 dienų laikotarpiui, vizų nereikia. Iš Seulo į Yosu galima nuskristi lėktuvu per valandą, o greituoju traukiniu tektų važiuoti apie 3 valandas. Išsamesnės informacijos turistai gali rasti Lietuvos dalyvavimui šioje pasaulinėje parodoje skirtame tinklalapyje.
