Ketvirtadienį Seimas balsuos dėl naujojo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo projekto, kuris gerokai sušvelnins dabar galiojančias sankcijas šio įstatymo pažeidėjams ir atvers jiems galimybes kur kas greičiau sugrįžti į aukštas pareigas valstybės tarnyboje.
Projektą parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Projektas be kliūčių praėjo visas derinimo stadijas, beliko, kad jam pritartų parlamentarai.
Pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, pripažintas pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinamas ar skiriamas į aukštesnes pareigas, o išėjęs arba atleistas iš darbo trejus metus negali būti priimamas į valstybės tarnybą. Jeigu siūlomoms pataisoms būtų pritarta, vietoj trejų metų liktų tik vienerių metų terminas, per kurį asmuo negalėtų būti priimtas į kitas pareigas valstybės tarnyboje.
Toks siūlymas kelia susirūpinimą Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojai Agnei Bilotaitei.
„Jeigu tokia įstatymo redakcija įsigaliotų, būtų nubrauktos visos pastangos užkirsti kelią prasižengusiems tarnautojams grįžti į patogią kėdę valstybės tarnyboje. Šios pataisos dar labiau paskatintų nebaudžiamumą, sudarytų papildomų prielaidų rastis korupcijai, o visuomenės pasitikėjimas valdžia ir jos institucijomis dar labiau susvyruotų. Tačiau apie tai niekas nekalba, bandoma tylomis tokius planus prastumti, matyt, kažkam to labai reikia“, – sakė A.Bilotaitė.
Seimo narė atkreipė dėmesį ir į tai, kad valstybės tarnyboje šiuo metu dirba arti 100 tūkst. ne valstybės tarnautojų. Juos nubausti yra sunkiau, nes jie vertinami kitaip. Tai įvairių asociacijų, vietos veiklos grupių, universitetų, kitų įstaigų darbuotojai, turintys administracinių įgaliojimų skirstyti valstybės lėšas. Neretai jie būna linkę netinkamai tas lėšas naudoti. Todėl dabar galiojanti griežta tvarka padeda juos sudrausminti.
„Tokios griežtos sankcijos ypač veiksmingos, kai jos taikomos asmenims, dirbantiems pareigose, į kurias skiriama tam tikrai kadencijai. Jeigu tokie asmenys prasižengia, jie į tas pačias pareigas dar vienai kadencijai greičiausiai nebegalės pretenduoti. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorių Romualdą Ginevičių, kuris supainiojo viešuosius ir privačius interesus įdarbindamas savo žmoną, kitas pavyzdys – buvęs Nacionalinio dramos teatro vadovas Adolfas Večerskis, kuris taip pat pažeidė šį įstatymą“, – sakė A.Bilotaitė.
Parašykite komentarą