Vyrų ilgaamžiškumo receptas dar neatskleistas? (0)

efoto.lt, A.Tirliko nuotr.

efoto.lt, A.Tirliko nuotr.

Ilgaamžiškumas yra svarbus tiek vyrams, tiek moterims. Kiekvienas žmogus trokšta nugyventi ilgą ir ramų gyvenimą. Tačiau žmogaus gyvenimo būdas ir gamta neretai diktuoja savo taisykles. Dėl biologinių dėsnių ir gyvenimo būdo moterys gyvena ilgiau už vyrus. Tačiau ar kada nors situacija pasikeis – ir vyrai, ir moterys gyvens vienodai?

Lietuvoje moterys gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau negu vyrai. Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 78,8 metai (2000 metais – 77,4 metai). Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1,7 mln. moterų, tai yra 255 tūkst. daugiau negu vyrų, vyrai sudarė 46 procentus visų gyventojų. Praeitų metų pradžioje 100-ui vyrų iki 30 metų amžiaus teko 95 moterys, o 100-ui pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) vyrų –180 moterų.

Kitose Europos Sąjungos šalyse situacija panaši. Praeitais metais ES šalyse buvo 257 mln. moterų ir 245 mln. vyrų. Baltijos šalyse moterų buvo maždaug 15 proc. daugiau nei vyrų: Estijoje ir Latvijoje – 117 moterų teko 100-ui vyrų. Vyrų ir moterų skaičiaus santykis buvo beveik lygus tik Kipre, Švedijoje, Liuksemburge ir Maltoje (101 moteris 100-ui vyrų). ES šalyse vyresnio nei 65 metų amžiaus grupėje 100-ui vyrų teko 138 moterys. Baltijos šalyse šioje amžiaus grupėje moterų dukart daugiau nei vyrų: Latvijoje – 208 moterys 100-ui vyrų, Estijoje – 204 moterys 100-ui vyrų.

Vyrai mažiau savimi rūpinasi

Viena iš moterų ilgaamžiškumo priežasčių yra tai, kad jos skiria daugiau dėmesio savo gyvenimo būdui negu vyrai. Sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio teigimu, šiais laikais moterys yra daug aktyvesnės, labiau besirūpinančios savo sveikata negu vyrai. „Mūsų visuomenėje vyrai daugiau rūko, nesaikingiau vartoja alkoholinius gėrimus, valgo nesveiką maistą, todėl greičiau tunka. O moterys labiau rūpinasi savo kūnu – jos daugiau sportuoja, sveikiau valgo“, – teigia Sveikuolių sąjungos prezidentas. Pasak D.Kepenio, dažniausios neinfekcinės ligos, kuriomis serga vyresni vyrai, – tai širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, kvėpavimo sistemos ligos ir vėžiniai susirgimai. Pagrindinės šių ligų priežastys – besaikis alkoholio, nikotino vartojimas, netinkama mityba ir nejudrumas.

Kita iš priežasčių, kodėl Lietuvoje apskritai visi žmonės gyvena trumpiau nei kitose valstybėse, yra prasta valstybės sveikatos politika. „Sveikata – svarbiausias žmogaus turtas, o valstybei svarbiausias turi būti žmogus. Todėl valstybės politinės institucijos turi būti suinteresuotos rūpintis žmonėmis ir jų sveikata“, – sakė Sveikuolių sąjungos atstovas.

D.Kepenio nuomone, reikia naujų įstatymų ir sveikatos programų, kurios aiškiai priverstų žmones rūpintis savo sveikata. Taip būtų užtikrinta geresnė žmonių gyvenimo kokybė. „Šiuo metu sveikatos sistemoje didelį vaidmenį vaidina farmacija, o to tikrai neturėtų būti. Žmonėms reikia švietimo apie netinkamą vaistų vartojimą. Visuomenei pakaktų tik 10 procentų visų suvartojamų vaistų“, – aiškino pašnekovas.

Ilgaamžiškumo receptas – darbas, judėjimas ir optimizmas

Šalyje yra nemažai vyrų, kurie gyvena ilgiau negu moterys. Vyrų ilgaamžiškumo receptą gali atskleisti 81 metų Antanas Obudauskas iš Šiaulių. Žvalus, gyvybingas vyras nesėdi vietoje – jis vis dar dirba, o laisvalaikiu ūkininkauja. „Nuo jaunystės dirbau Šiaulių autobusų parko vairuotoju, bet šiuo metu akys ne tokios kaip jaunuolio, tad dirbu ūkvedžiu. O ir darbas darže man suteikia daug džiaugsmo ir energijos“, – pasakoja vyras. Nors jau perkopęs aštuoniasdešimties metų slenkstį, jis vis dar jaučiasi gyvybingas ir pilnas jėgų. Senolis atskleidžia savo ilgaamžiškumo paslaptį – būtina daug judėti ir gerti ožkos pieną. „Kasdien su žmona išgeriame po stiklinę ožkos pieno, nuo kurio jaučiamės gyvybingesni ir sveikesni. Manau, kad šių naminių gyvūnų pienas yra savotiškas jaunystės eliksyras“, – teigia pašnekovas. Senjoras visiems vyrams linki džiaugtis gyvenimu, trykšti optimizmu, o taip pat nenusileisti moterims ir gyventi už jas ilgiau.

2012-ieji metai visoje Europoje paskelbti vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Europos visuomenė sensta, o vyresni žmonės kaip niekada anksčiau į pensiją išeina geresnės sveikatos ir gyvena ilgiau. Tad svarbu, kad šie žmonės išliktų svarbia visuomenės dalimi , darbe, laisvalaikiu, ar užsiimant visuomenine veikla.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *