Vilniuje – prof. N.Vėliaus skaitymai: „Žemės ir jos galių samprata baltų mitopoetinėje pasaulėžiūroje“ (17)

Norbertas Vėlius, 1988 m.

Norbertas Vėlius, 1988 m.

Kovo 22 d., nuo 9.30 val. Vilniuje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6) dvi dienas (kovo  22-23 d.) vyks mokslinė konferencija – Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai „Žemės ir jos galių samprata baltų mitopoetinėje pasaulėžiūroje“. Tai jau penktoji garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirta konferencija.

Kasmetinius profesoriaus N.Vėliaus skaitymus rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kuriame ilgus metus ir darbavosi garbusis Profesorius. Į kasmetinius prof. N.Vėliaus skaitymus kviečiami įvairių mokslo sričių – tautosakos, archeologijos, etnologijos, lingvistikos, etnomuzikologijos ir kt. tyrinėtojai.

Šiemet konferencija siekia tyrinėtojų dėmesį sutelkti ties Žemės temą, prikeliant iš užmaršties baltų religijoje ir mitologijoje, kalboje, tautosakoje, etnografijoje, liaudies mene išlikusių su Žeme ir visu jos universumu susijusių vaizdinių prasmę. Nemaža dalis šių vaizdinių yra gyvybingi archetipai, iki šiol tebeveikiantys mūsų sąmonę, pasaulėvoką ir tradicinių vertybių sistemą.

„Konferencijos rengimo laikas beveik sutampa su Pasauline Žemės diena (kovo 20–21 d.) ir pavasario lygiadieniu, ir tai savo ruožtu primins konferencijos rengėjams ir dalyviams apie poreikį puoselėti žmonių ir gamtos darną, pagarbą bei meilę savo gimtajai žemei“, – sako viena iš konferencijos rengėjų habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Prof. Norbertas Vėlius tarp ekspedicijos dalyvių

Prof. Norbertas Vėlius tarp ekspedicijos dalyvių

Konferencijoje pranešimus skaitys garsiausi Lietuvos mitologijos ir religijos tyrinėtojai.

Skelbiame konferencijos darbotvarkę:

KOVO 22 D. (KETVIRTADIENIS)

9.30–11.00
Gustaw Juzala (LMA Archeologijos ir etnologijos institutas, Krokuva)
Chtoninis ir agrarinis pradas baltų-slavų kiemų lankymo apeigų kontekste

Libertas Klimka (Lietuvos edukologijos universitetas)
Žemdirbiški įvaizdžiai žvaigždėtame skliaute

Radvilė Racėnaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Pasakojantis pasaulis: natūralaus ir kultūrinio kraštovaizdžio mitologizavimo strategijos sakmėse

11.00–11.30 Kavos pertraukėlė

11.30–13.00

Nijolė Laurinkienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Rugiapjūtės pabaigtuvių jievaras: apeigos prasmė

Rita Balkutė (Liaudies kultūros centras)
Rugpiapjūtė: „svečias“, jievaras, vainikas (Iliustruota ekspedicijų medžiaga)

Elvyra Usačiovaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Archajiniai elementai lietuviškuose rugiapjūtės papročiuose

13.00–14.00 Pietų pertrauka

14.00–16.30

Jūratė Šlekonytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Žiburinis – nesąžiningo matininko vėlė: keletas pomirtinio atpildo liaudiškosios sampratos aspektų

Dainius Razauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
„Pasaulio sapnas“: mistinės kosmogonijos užuominos lietuvių tautosakoje

Eugenijus Žmuida
(Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Žemės mitema Vinco Mykolaičio-Putino poezijoje

Ignas Narbutas (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Žemės mitikos bruožai

KOVO 23 D. (PENKTADIENIS)

9.30–11.00

Bronislava Kerbelytė
Žemė – žmonių poelgių vertintoja

Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Žemės / gamtos budinimas botago kirčiu: veiksmo ir garso magija

Giedrė Bufienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
„Nuliūdo, kaip žemę pardavęs“: žemė lietuvių patarlėse ir priežodžiuose

11.00–11.30 Kavos pertraukėlė

11.30–13.00

Rolandas Petkevičius (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Aukojimas augalams: adresato ir veiksmo analizė

Martynas Vingrys (Vytauto Didžiojo universitetas)
Tabako kilmė lietuvių etiologinėse sakmėse: išaugimas ant kapo

Rimantas Balsys (Klaipėdos universitetas)
Frazeologizmo „Kaip velnias jaujoje“ pėdsakais

13.00–13.30 Kavos pertraukėlė

13.30–14.00

Vida Šatkauskienė (Lietuvių liaudies kultūros centras)
Žemė – teminė Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės Folkloro dienos ašis.
Filmo „Žemynėle žiedkelėle“ peržiūra

14.30

Konferencijos aptarimas. Žemynėliavimas

Informacija: habil. dr. Nijolė Laurinkienė nlaurinkiene@yahoo.com ir dr. Jūratė Šlekonytė jurates@llti.lt

Kategorijos: Etninė kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Kolumbas 2019 keliautojai_Alkas-baneris-468x60

17 komentarų

  1. Kemblys:

    Kažkada klausiau a.a. Norberto Vėliaus apie jo religinius įsitikinimus, atsakė, kad netikintis.
    Mokslininkai aukščiau už tikėjimą – jie tyrinėja VISKĄ, tame tarpe ir Dievą mūsų protėvių pasaulėžiūroje. Tas mokslas jau pasiekė aukštumas, vienos kalbos žodžiais neina išreikšti. Vardan Žemės, ‘konferecijoje’ susirinkę “įvairių mokslo sričių – tautosakos, archeologijos, etnologijos, lingvistikos, etnomuzikologijos ir kt. tyrinėtojai” vapaliuos svetimžodžius, jau esu prisiklausęs tokių… 🙁

  2. Nuostabu, kad išlaikomas paprotys kasmet rengti prof. Norberto Vėliaus garbei ir atminimui skirtą konferenciją. Liūdina tik vienas dalykas, kad neieškoma (?), nerandama (?), neskiriama (?) lėšų išleisti konferencijos darbams. Grafoniškais leidiniais (tame tarpe ir mokslo srities) užtvindyti knygynai ir institutų leidyklos, o baltiškam, lietuviškam tautiniam paveldui išlaikyti išteklių nerandama.

    • Agnė:

      Tikra tiesa, neturint galimybės dalyvauti konferencijoje, geriausias išsigelbėjimas nuo žinių stygiaus būtų nors leidinys, kuriame sugultų koferencijos dalyvių mintys. Gal ką nors įkvėps ir imsis šio darbo. 🙂

    • Kemblys:

      J.Vaiškūnas:
      “Liūdina tik vienas dalykas, kad neieškoma (?), nerandama (?), neskiriama (?) lėšų išleisti konferencijos darbams.” – valdžia, duok pinigų iš mokesčių mokėtojų kišenės 😀 😀

      Įdomu būtų suskaičiuoti kiek “įvairių mokslo sričių – tautosakos, archeologijos, etnologijos, lingvistikos, etnomuzikologijos ir kt. tyrinėtojai” gavo pinigų ir kokį poveikį visuomenei jie padarė ‘įsisavindami’ tuos pinigus. Manau, kvaišalų vartojimas, savižudybės, nusikaltimai, prostitucija, kyšininkavimas, jaunimo bėgimas iš Lietuvos ir t.t. ir t.t. yra minėtų sričių “mokslinkų” darbo rodiklis. Protėvių pasaulėžiūra, kūryba, kalba tapo nevykėliams tuščiukams pasipelnymo šaltiniu, ir proga prispjaudyti į lietuvių kalbą “mokslinius” TERMINUS.

  3. Suvijuosis:

    Nesuprantu tokių , kaip p.Kemblys. Pasigyrė , kad , cituoju : ,,Kažkada klausiau a.a. Norberto Vėliaus apie jo religinius įsitikinimus” . Na , jeigu manęs klaustų tūlas Kemblys apie mano religinius įsitikinimus, tai pasakyčiau , kad apie savo žmoną ir savo Dievą su bet kuo (o gal ir su niekuo) nediskutuoju. Ir kada tas,,kažkada” buvo , valdant LTSKP ?(Lietuvos Komumunistų partijai) . Tai tada visi, kas norėjo dirbti mokslinį darbą, turėjo sakyti ,kad netiki. Dabar drabstyti purvais žmones , dirbančius lietuvybės puoselėjimo srityje, gali tik ,, nevykėlis tuščiukas” , pavydėdamas. Kyla įtarimas , kad ,,vykėlis pilniukas” Kemblys dirbo mokslinio komunizmo katedroje ir nespėjo/nesugebėjo laiku persiorientuoti. Atrodo ,kad ,,vapaliuoti tautiškai” yra didelė tūlo Kemblio dorybė ir pranašumas prieš tuos, kurie ,,vapaliuos svetimžodžius” . Tik bėda ,kad niekas Kemblio vapaliavimų neateis pasiklausyti. Vienintelė išeitis – vapaliuoti ,,Alke”.

    • Kemblys:

      Užjaučiu, nemalonu aiškintis apie nuveiktus darbus (dėl ‘paukščiuko’) ir jų prasmę. Geriau moklas dėl mokslo ir, kad niekas iš šalies nekištų nosies į pinigus, ištrauktus iš mokesčių mokėtojų kišenės.
      Ištraukos iš straipsnio:
      “Kasmetinius profesoriaus N.Vėliaus skaitymus rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas,…”
      “Šiemet konferencija siekia tyrinėtojų dėmesį sutelkti ties Žemės temą, prikeliant iš užmaršties baltų religijoje ir mitologijoje, kalboje, tautosakoje, etnografijoje, liaudies mene išlikusių su Žeme ir visu jos universumu susijusių vaizdinių prasmę.”

      TYRINĖTOJAI prikelia iš ‘užmaršties’ MITOLOGIJOJE, ETNOGRAFIJOJE Žemės vaizdinių prasmę!??? Gaunasi, kad tyrinėtojai tyrinėja SAKMIŲ MOKSLĄ

      • Kemblys:

        ‘Mokslininkai’ nagrinėja protėvių paveldą už dabartinių tautiečių pinigus! Protėviams to nagrinėjimo nereikia, o ką gauname mes už mūsų (tiesiogiai dirbančių visuomenės gerbūvio kūrime) pinigus..? Svetimžodžių kratinį, atseit ‘terminus’? Protėviai gyveno, kūrė, turėjo pasaulėžiūrą, o dabar viso to neįmanoma paaiškinti lietuviškais žodžiais – šiuolaikiniam ‘mokslui’ neįveikiama 😀
        Niekas taip ir neaiškina apie MITOLOGIJOS (sakmių mokslo) prikėlimą iš užmaršties 😀 😀 😀

  4. Arūnas Rasakevičius:

    Sudomino: Libertas Klimka (Lietuvos edukologijos universitetas)
    Žemdirbiški įvaizdžiai žvaigždėtame skliaute. Žvaigždelės mane visada viliojo ir vilioja…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *