Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

I.Gasperavičiūtė. Ar Lietuva išlaikys Berznyko egzaminą?

Irena Gasperavičiūtė, www.punskas.pl
2011 11 25 08:00
4
0
SHARES
I.Gasperavičiūtė. Ar Lietuva išlaikys Berznyko egzaminą?

„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens“, – prieš mėnesį rašėme „Aušroje“. Besilankantiems Berznyke nekyla abejonių, kad šiuo paminklu siekiama pažeminti Lietuvos karių, žuvusių 1920 m., atminimą. Tačiau paminklas pastatytas ir tam, kad klastojant ar savaip interpretuojant istoriją neigiamai veiktų taip pat lenkų ir lietuvių ateities tarpusavio santykius. „Aušroje“ anuomet klausėme, ar Lenkija išlaikys Berznyko egzaminą. Matyt, greit tai neįvyks, kadangi nesigirdi net mažiausios užuominos, kad tokie veiksmai broliškos tautos atžvilgiu yra nepriimtini. Maža to, Berznyke prieš dešimtmetį statyti beržiniai kryžiai šiandien keičiami granitiniais. Poetas pasakytų, kad „ruošiamasi ilgai ir šaltai žiemai“. Tai turėtų mus visus versti suklusti ir nepražiopsoti svarbaus momento, kuomet galime patekti į ilgas ir nesibaigiančias bergždžių ginčų pinkles. Gal dar galime to išvengti?

Todėl šiandien klausiame, ar Lietuva išlaikys Berznyko egzaminą ir neleis ne tik niekinti žuvusių savanorių atminimo, bet ir ilgiems dešimtmečiams įsigalėti naujiems lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių kenksmingiems stereotipams. Skeptikai pasakys, kad tai vietinės reikšmės incidentas, o jo eskalavimas ar kėlimas į tarpvalstybinių santykių plotmę tik pablogins padėtį. Tačiau ir tokio skepticizmo ribas vis dėlto reikėtų kaip nors nustatyti, juk kalbame apie kiekvienai tautai šventą dalyką – žuvusių ir ten palaidotų jos karių atminimą.

Šioje situacijoje juk nebūtina mojuoti kumščiu ir skelbti patriotinius šūkius. Reikia ramiai ir dalykiškai kalbėtis, ypač su tais, kurių pasaulėžiūra ir pasaulio suvokimas nesibaigia ties kapinių tvora. Turime iš ko pasimokyti. Šiais metais Lietuvos istorijos instituto pastangomis buvo išleistas Mykolo Romerio dienoraštis. Jame šis iškilus lenkas, apsisprendęs savo likimą susieti su Lietuva, pats su savim ir savo amžininkais diskutuoja apie 1920-1921 m. Lietuvos ir Lenkijos santykius. Ieško būdų, kaip išsaugoti tuomet neseniai atkurtą Lietuvos valstybingumą ir išvengti lietuvių ir lenkų tarpusavio susipriešinimo ilgiems dešimtmečiams.

Mykolas Romeris (1880-1945) buvo teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sąjūdžio ideologų. M. Romeris daug bendravo su lietuviais ir lenkais inteligentais. Jis neliko pasyviu stebėtoju lietuvių ir lenkų tarpusavio kovų 1919-1920 m. laikotarpiu. Įjungus Vilniaus kraštą į Lenkijos sudėtį, susipažinęs su J. Pilsudskio kalba, šia proga pasakyta Lenkijos seime, M. Romeris parašė jam laišką. Smerkė J. Pilsudskį, kuris, nors ir laikydamas save vilniečiu, senąją Lietuvos sostinę lengva ranka pavertė eiliniu Lenkijos provincijos miestu. „Visą gyvenimą, – rašė jis 1923 m., – kaip koks legendinis Sizifas ritau akmenį į kalną, ir tas akmuo nuolat riedėjo žemyn. Įrodinėjau, kad nacionalizmas yra dirbtinis ir veidmainiškas reiškinys ir kad mes, Lietuvos lenkai, turime stoti į piliečių eiles – Lietuvai, o ne Lenkijai, turime suprasti ir laikyti savo pareiga ir garbe visuomet dalyvauti pirmosiose kūrėjų gretose ir vadovautis krašto gerove, o ne kitų kraštų visuomenių interesais.“

Įsiklausykime, ką Mykolas Romeris rašė įsiliepsnojus kovoms dėl Seinų krašto, kaip tuos įvykius interpretavo ir vertino. 1920 m. rugsėjo 12 d. rašė: „(…) Pakalbėsiu apie problemą, labai reikšmingą ir jau daugiau nei savaitę aktualią. (…) Turiu omenyje kruviną lietuvių ir lenkų incidentą Suvalkijoje (Suvalkų žemėje). Faktas, kad lietuvių ir lenkų konfliktas Suvalkijoje peraugo į sistemingą ginkluotą kovą, kuri trunka jau 10 dienų. (…) Kol bolševikai mušė lenkus ir slinko į Varšuvą, niekas negalėjo lietuviams reikšti pretenzijų dėl faktiško šių teritorijų užėmimo, nes būdami šioje žemėje jie ją išsaugojo nuo bolševikų antplūdžio ir viešpatavimo.“ M. Romeris toliau negaili kritikos taip pat lietuviams, kurie, pasak jo, teisėtai pretenduodami į Seinų apylinkes ir šiaurinę Suvalkų apskrities dalį, ignoravo vadinamosios liaudies administracijos kūrimąsi vietovėse, kur gyventojai nelaikė savęs lietuviais.

1920 m. rugsėjo 13 d.: „(…) Suvalkijoje konfliktas tapo konkretus. Ginčas kilo dėl demarkacijos linijos Suvalkijoje. Focho siūloma linija nėra teisinga lietuvių atžvilgiu, nes Lenkijai palieka tokias vietoves kaip Seinai ir Punskas – į jas lietuviai reiškia teisėtas pretenzijas. Formaliai lietuviai prieštarauja Focho linijai dėl to, kad ji nustatyta be jų žinios, ir todėl jiems negalioja. Kita vertus, linija, kurią siūlo lietuviai – išilgai Augustavo kanalo, – yra neteisinga kitos pusės atžvilgiu, nes lietuviams palieka Suvalkus ir lenkų gyvenamos teritorijos dalį.“

1920 m. rugsėjo 25 d.: „(…) Perskaičiau labai įdomų lietuvių karo ministro ekspozė Seime. Jis itin įdomiai piešia situaciją, iš kur kilo ginkluotas lenkų ir lietuvių konfliktas. Kalbama apie Lietuvos neutralumą ir apie pavojų jos teritoriją paversti lenkų ir bolševikų karo lauku. Lenkai po savo kontrofenzyvos Varšuvoje pareikalavo, kad lietuviai pasitrauktų iki Focho linijos ar Curzono Suvalkijoje ir užimtų bolševikų užnugarį Gardine, kad iš Seinų per Druskininkus-Varėną-Alytų juos pultų. (…) Lietuviai, laikydamiesi savo neutralumo net iki aktyvios gynybos, turėjo būtinai padaryti viską, kad teritorijose, kurias jie laiko savomis arba tik užimtomis, nė viena iš kariaujančių šalių negalėtų turėti jokių strateginių tikslų. Tad, viena vertus, skatino bolševikus evakuoti Vilnių, paremdami ultimatyvių reikalavimų argumentą už kariuomenės statymą Vilniaus sparnuose Lentvaryje ir Vilniuje, kita vertus, sutrukdė lenkams Seinų akciją į Gardiną, pasipriešindami jų žygiavimui iki Focho linijos. Panašu, kad lietuvių veiksmai buvo išties protingi, juos padiktavo realus neutralumo saugojimas, kuris išgelbėjo Lietuvą nuo tapimo šio karo auka.”

Mykolo Romerio dienoraščio ištraukų citavimą baigsime 1920 m. rugsėjo 28 d. įrašu, kur atsispindi jo sielvartas dėl lietuvių ir lenkų santykių ateities. Šiandien jau žinome, kaip toliau rutuliojosi istoriniai įvykiai. Deja, dėl anuomet padarytų klaidų jų atgarsius girdime ir šiandien.

„(…) Pasak spaudos, Sapiega (Lenkijos užsienio reikalų ministras – red.) atsiuntė notą, kurioje siūlo dar kartą bandyti susirinkti dėl taikos derybų, šį kartą Suvalkuose. Lietuviai sutiko. Rytoj abiejų šalių delegatai turi atvykti į Suvalkus. Yra ir kitų žinių, būtent kad Tautų Lyga ėmėsi energingiau nagrinėti lietuvių ir lenkų konfliktą. Duok Dieve, kad taip būtų! Bet kas gali garantuoti, kad derybos Suvalkuose bus sėkmingos ir nenuvils, kaip nuvylė vykusios Kalvarijoje. O kas tada? Kas bus tada?”

Žuvusieji negali savo garbės apginti, todėl mes, gyvieji, privalome tuo pasirūpinti. Jau nesužinosime, ką apie žuvusių Lietuvos karių niekinimą šiandien pasakytų tarpukario Lietuvos diplomatas, savanoris, generalinio štabo viršininkas, pulkininkas, pirmasis nuo 1938 m. Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijai Kazys Škirpa. Jis 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės su bolševikais Žiežmarių-Žaslių rajone, su bermontininkais Šiaulių operacijoje, su lenkais – Seinų-Augustavo operacijoje, Berznyko rajone. Tai Jo kariai ilsisi Berznyko kapinėse.

Susiję straipsniai:

  1. I.Gasperavičiūtė. Ar Lenkija išlaikys Berznyko egzaminą?
  2. I.Gasperavičiūtė. Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos
  3. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  4. Lenkijos viceministras lankėsi Punske (video)
  5. P.Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  6. Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų
  7. ESBO ekspertai domėjosi lietuvių padėtimi Lenkijoje
  8. Lenkijos lietuviai jaučia pavojų

Comments 4

  1. AE says:
    9 m. ago

    Mačiau TV ,,Seimas tiesiogiai” transliuotą URM viceministrės Astos Skaisgirytės Liauškienės
    susitikimą su Pasaulio lietuvių bendruomenių vadovais (?). Šiame susitikime viceministrė užtikrino gerb. Ireną, kad Lietuvos URM įteikė Lenkijai notą dėl Berznyko ,,paminklo” ir žadėjo gerb. I.Gasperavičiūtei atsiųsti šios notos kopiją. Ar autorė gavo minėtos notos kopiją? Ir ar buvo nota?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Atsakymo nėr?

      Atsakyti
  2. lenkų egzaminas Lietuvos valstybiniame pastate says:
    9 m. ago

    Vilniaus rajono savivaldybę (Rinktinės g. 50, prie Kalvarijų turgaus) JAU okupavo lenkai-Tomaševskininkai. VISUR PAVADINIMAI LENKŲ KALBA – per visus aukštus ant kiekvieno kabineto durų. Prie įėjimo lenta, sakanti “SAMORZĄD REJONA WILENSKIEGO”. Kodėl leidžiama šita savivalė ir niekas negina Lietuvos įstatymų? Tai yra VALSTYBINIS pastatas, Lietuvos Respublikos konstitucija skelbia lietuvių kalbą valstybine, bet Vilniaus rajono savivaldybė priima tiesioginius įsakymus iš Lenkijos, jiems nusispjaut ant Lietuvos įstatymų.O Lietuvos Ministrui pirmininkui?, jis tik aprėkia jaunimą, sugalvojusį švęsti savo baltų šaknis Dieveniškėse. Lietuviai – nacionalistai, negalima. Lenkai – patriotai, galima. NUO ŠIOL, REGIS, ČIA NUMATOMA, KAD BUS LENKIJA, MATOMAI VILNIAUS RAJONAS KRITO BE ŠŪVIO PIRMAS, SEKANTI EILĖ LAUKIA IR PAČIO VILNIAUS. Juk lenkai vieną dieną pasakys – lenkų kalba jau seniai iškabos kabo, niekam jos netrukdo – laikas jas įteisinti. BUS LEGALIZUOTA “LENKŲ AUTONOMIJA” LIETUVOS ŽEMĖSE. Kas apgins DABAR intensyviai lenkinamus Vilnijos lietuvius? Gudus? Kitų tautybiu Lietuvos piliečius? O kas mūsų pareigūnams, jie senatvę leis kur nors salose, už pinigus gautus pardavus Lietuvą ir už vogtus pinigus, “po mūsų nors ir tvanas”? AR TAU TAI PRIIMTINA? JEI NE – KOVOK! UŽ LIETUVOS VIENTISUMĄ, LIETUVIŲ KALBĄ IR SAVO TAUTINĘ SAVIMONĘ, KAD ČIA BUS LIETUVA, NUO AMŽIŲ PER AMŽIUS! REIKALAUK ATSAKYMO IŠ UŽ TAI ATSAKINGŲ POLITIKŲ! KAS GINA LIETUVOS KONSTITUCIJĄ? RAŠYKIM SAVO POLITIKAMS IR REIKALAUKIM ATSAKOMYBĖS IR VEIKSMŲ!

    Atsakyti
  3. Galindas says:
    9 m. ago

    Lenkų vadovai , o ypač kunigas, laikantys save krikščionimis, tačiau daro didžiulę nuodėmę, nes ne karo metu nustatomos sienos, bet dviejų suverenių valstybių sutartimis, o jos buvo pasirašytos dar Liublino sutartyje 1569 m. Čia apibrėžtos sienos tarp Lenkijos ir LDK, todėl tik šia sutartimi reikia vadovautis ir Lenkijai, ir Lietuvai, o ne nustatytomis FOCHO ar Curzono. Paaiškinu: ši sutartis yra tarptautinės teisės objektas, todėl kunigas įžeidinėja Lietuvą, teikdamas, kad Lietuvos kariai įžengė su Raud. Armija į Lenkijos teritoriją. Lietuvos kariai įžengė į savo teritoriją pagal Liublino sutartį, nes pagal šią sutartį visa vakarų ukraina (jos tuomet dar nebuvo) buvo Žygimanto Augusto atiduota Lenkijai, o Suvalkų trikampis su Baltstoge ir Senais, Augustavu palikta Lietuvai, kaip ir priklausė nuo istorinių laikų. Šias sienas apibrėžė dvi suverenios valstybės sudariusios sąjungą -Žečpospolitą. Ne okupacinės Rusijos imperijos nustatytos sienos yra veiksnios.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
S. Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis

S. Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis

2021 01 02
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai

2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai

2020 12 22
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

L.N. Rasimas. Prisiekiu ginti

2020 12 07
K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

2020 12 07
V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

2020 12 07
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1929; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1726; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1504; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1439; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1400; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1382; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

by Albinas Vaškevičius
2021 01 10
1
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas žemės paviršius teikia jam daug savitumo. Čia daug ežerų, kalnelių,...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis

by Kristina Aleknaitė
2021 01 02
41
S. Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis

Per pastaruosius keliolika metų Berznykas buvo lietuvių visuomenės dėmesio centre. Prie istorinio kelio Seinai–Gardinas nusidriekęs nedidelis miestelis yra viena seniausių...

Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
13
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

Kiekvienas lietuvis žino, kad Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės...

Skaityti toliau

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai

by Kristina Aleknaitė
2020 12 22
2
2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai

2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai |...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Elektroninę literatūros chrestomatiją jau galima atsisiųsti į savo kompiuterius

Elektroninę literatūros chrestomatiją jau galima atsisiųsti į savo kompiuterius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai