Lapkričio 7 d. 11.30 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta tarptautinio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ tapybos plenero darbų paroda. Parodą pristatys Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas. Renginyje dalyvaus Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Romanas Senapėdis, plenere dalyvavę Lietuvos ir Rusijos menininkai.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 metais sukanka 300 metų, kai gimė žymiausias lietuvių literatūros kūrėjas Kristijonas Donelaitis, ir kad šios iškilios datos minėjimas sudaro sąlygas aktyvesniam kultūriniam šio Europos regiono bendradarbiavimui, lituanistiniam paveldui atnaujinti ir puoselėti, Kristijono Donelaičio kūrybai pasaulyje skleisti, kultūrinei bendruomenei Lietuvoje ir užsienyje telkti, donelaitikai įprasminti, nutarė 2014 metus paskelbti Kristijono Donelaičio metais.
Tačiau renginiai, skirti šiai atmintinai datai, prasideda jau dabar. Rugpjūčio 15–26 dienomis Tolminkiemyje (dabar – Čistyje Prudy, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija) vyko tarptautinis tapybos pleneras „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“, kuriame dalyvavo aštuoni profesionalūs Klaipėdos ir Kaliningrado dailininkai. Klaipėdai atstovavo – Arūnas Mėčius, Dalia Skridailaitė, Algis Vadoklis, Virginijus Viningas, Simas Žaltauskas, Kaliningradui – Sargis Gogorianas, Vladimiras Karnilovas, Andrejus Mašichinas.
Per dešimt kūrybinės stovyklos dienų menininkai sukūrė apie 50 paveikslų, dalis jų bus eksponuojami Seime. Daugelyje paveikslų – Tolminkiemio peizažai, kiekvieno autoriaus skirtingai interpretuojami, atlikti skirtinga technika.
„Norėjau, kad projekto paroda, vienijama Donelaičio temos, suteiktų malonumą kiekvienam dailės gerbėjui, – sako projekto kuratorė Violeta Jusionienė. – Projekte dalyvavo talentingi tapytojai, tad pamatyti jų darbus vienoje parodinėje erdvėje – tikra prabanga.“
Su paroda jau susipažino Kaliningrado bei Klaipėdos dailės mylėtojai.
Projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ rengėjas yra Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, rėmėjai – Lietuvos kultūros rėmimo fondas ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneriai: Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejus bei šio muziejaus filialas Tolminkiemyje – Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus, Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Kaliningrade.
Įdomu kada Lietuva pradės rūpintis Mažąja Lietuva tiksliau Prūsijos ateitimi. lyvis
Reikėjo rūpintis anksčiau. Paskutinis šansas buvo po antrojo pasaulinio krašto. Niekšas Sniečkus nors ir nenorėjo Karaliaučiaus, bet bent lietuvybės centrų Tilžės, Ragainės, ilgesnio pamarįo (taip nedaug mums teturint pajūrio) galėjo pareikalauti. Ir turbūt būtų gavęs. Dabar jau mažoji Lietuva grimzta istorijos užmarštin, Prarasta.
“po antrojo pasaulinio karo” – ne “krašto” 🙂