Spalio 19 d. minime Lietuvos Respublikos archyvų 90-metį (0)

1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėjo kurtis ir valstybės įstaigos bei institucijos. Lenkijai klastingai sulaužius Suvalkų sutartį ir okupavus Vilnių Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine. Būtent čia ir ėmė kurtis centrinės nepriklausomos Lietuvos įstaigos.

Jau Lietuvos atkūrimo priešaušryje buvo susirūpinta prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo metu išblaškytų kultūros turtų apsauga ir apskaita, imta rinkti medžiagą apie bibliotekas ir archyvus – tiek esančius Lietuvoje, tiek įvairiu metu iš jos išvežtus. Pirmoji institucija, kėlusi sau uždavinį rinkti ir išsaugoti kultūros bei istorijos paminklus, rūpintis kultūros turtų, tarp jų ir archyvų, likimu, buvo 1919 m. įsikūrusi Valstybės archeologijos komisija. Šiai komisijai pradėjus vykdyti savo funkcijas, iškilo dokumentų saugyklos klausimas. Esantys be priežiūros ir komisijos globon imami archyvai iš pradžių buvo laikinai saugomi Kauno miesto muziejaus, Centralinio valstybės knygyno, Švietimo ministerijos ir kitose tam nepritaikytose patalpose. Komisijai perėmus iki tol buvusį Vidaus reikalų ministerijos žinioje Kauno gubernijos įstaigų archyvą Totorių gatvėje, surinktus archyvinius fondus imta gabenti į čia įrengtas saugyklas.

Valstybės archeologinė komisija

Valstybės archeologinė komisija

1920 m. liepos 12 d. pasirašius taikos sutartį su Rusija, Rusijos vyriausybė įsipareigojo grąžinti Lietuvai kultūros turtus, tarp jų ir archyvus, išvežtus prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo metu. Nors Lietuvos Metrikos – pagrindinio feodalinės Lietuvos valstybės archyvo, kitų svarbių Lietuvai archyvinių fondų atgauti nepavyko, 1921 m. vasarą išblaškyti kultūros turtai pradėjo grįžti į Kauną. Vien per tuos metus buvo gauta 17 vagonų su archyviniais dokumentais. Saugyklos Totorių g. patalpos buvo perpildytos, tad esamiems ir grąžinamiems archyvams sutalpinti pasirinktos buvusios Kauno tvirtovės VII forto patalpos. Čia archyviniams dokumentams saugoti suremontuoti ir įrengti 23 dideli kambariai bei du tuneliai, iš viso apie 2000 m2 ploto. Oficialia Centralinio valstybės archyvo įkūrimo data laikoma 1921 m. spalio 19 d., kai Švietimo ministras patvirtino jo statutą. Centralinis valstybės archyvas iš Valstybės archeologijos komisijos perėmė archyvų apsaugos ir globos srities funkcijas.

2011 m. spalio 19 d., trečiadienį, minint Lietuvos Respublikos archyvų 90-metį, atsinaujinusioje Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje www.archyvai.lt bus pristatyta virtualioji paroda simboliniu pavadinimu „90 praeities akimirkų”. Šioje parodoje pateikiamas vėlgi simbolinis skaičius – 90 – įvairių mūsų archyvuose saugomo dokumentinio paveldo eksponatų. Tarp jų ir istoriškai svarbūs, unikalūs, su visuomeninio gyvenimo realijomis susiję dokumentai, ir mažai kam regėtos nuotraukos iš valstybės archyvų fotodokumentų lobyno, ir atskirų dokumentų fragmentai, tapę nebyliais istorijos ar kasdienio gyvenimo liudytojais, ir iškalbingi archyvų raidą atspindintys dokumentai. Virtualios parodos lankytojams siūloma reitinguoti eksponuojamus dokumentus, išrenkant dėmesį labiausiai patraukusių dokumentų dešimtuką.

Centralinio valstybės archyvo įkūrimo 90-osioms metinėms paminėti spalio 19 d. 15 val. Kauno apskrities archyvo patalpose (Maironio g. 28 B, Kaunas) atidaroma paroda. Kviečiame apsilankyti.

Kategorijos: Istorija, Lietuvoje, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: