Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava (15)

www.alkas.lt

Žemaitijos vėliavaLiepos 13 d., minint Durbės mūšio 751-ąsias metines, prie Klaipėdos rajono savivaldybės pastato Gargžduose iškelta Žemaitijos vėliava. Durbės mūšio diena dar vadinama ir Žemaičių vienybės diena, o juk žemaičių ryžtas, drąsa ir atsakomybė už visą Lietuvos valstybę labai padėjo atlaikyti kryžiuočių skverbimąsi į rytus. Apie tai kalbėjo rajono mero pavaduotojas Egidijus Skarbalius, sveikindamas visus susirinkusius prie Savivaldybės pastato ir ragindamas gerbti krašto istoriją, tradicijas ir gyventi santarvėje su visomis tautomis ir etninėmis grupėmis.

„Nuo simbolių prasideda visas gyvenimas, savo tapatybės suvokimas ir siekis ją įprasminti, tad tegul šis simbolinis vėliavos iškėlimas būna paskata dar geriau pažinti savo kraštą ir jam tarnauti, dėl jo aukotis, kaip tai darė garbingi mūsų protėviai”, – sakė Egidijus Skarbalius.

Ta proga prisiminta mūšio reikšmė. Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą. Po mūšio Baltijos šalyse pasikeitė politinė padėtis: Livonijos ordinas iš Durbės (Livonijoje) ir Georgenburgo pilių išvedė savo įgulas, Livonijos ordino ir Vokiečių ordino pavergtose žemėse sukilo kuršiai, žiemgaliai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, trukęs 14 metų (1260-1274 m.).

Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais. Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją, iki XIII a. aštuntojo dešimtmečio sustabdė jo veržimąsi į rytus. Tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.

Mero pavaduotojas Egidijus Skarbalius simboliškai perdavė Žemaitijos vėliavą Savivaldybės administracijos direktoriui Nerijui Galvanauskui, linkėdamas, kad ši vėliava plevėsuotų įvairiomis svarbiomis progomis, – ir ne tik prie Savivaldybės pastato.

www.alkas.lt

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

15 komentarų

  1. Žygis:

    Nežinojau, kad Durbės mūšis vyko 1760 metais.

  2. suomis:

    Puiku, kad žemaičiai vienijasi, tik svarbu, kad VIENIDAMIESI, neskalditų LIETUVOS.

    • tikras lietuvis:

      Jokių žemaičių genties niekada nebuvo – tai yra etnografinis pavadinimas.
      Skirtingai nuo žiemgalių, kurių gentis tikrai buvo ir kurie turėjo anksčiau karalių (Viestartas) negu Lietuva.

      • suomis:

        Atsiprašau, bet manęs nedomina lietuviai, latviai, prūsai ar gudai, kaip tokie, atskirai, mane domina visi mes kartu, kaip baltai, kaip vienas etninis vienis. Ir, senasis, baltų tikėjimas, ir kalbos(lietuvių, latvių), ir dainos čia gerai įsipaišo. Aš būčiau labai už, jei Lietuva su Latvija sudarytų vieną konfederaciją, netgi su dviejomis sostinėmis vienu metu. Išmesti lauk, visus kryžius, iš savo sielų ir tapti LAISVAIS ŽMONĖMIS, nesiklaupiantiems mediniam stabui. Kad, čia gyvenantis, žmogus taptų fundamentalus, koks buvo iki krikščionybės.

  3. Inga Baranauskienė:

    Po Durbės mūšio Vokiečių ordino Livonijos šaka apleido ne Durbės pilį, o Duobės pilį Žiemgaloje. Be to, žiemgalių suikilimas prasidėjo ne po Durbės mšūio, o prieš jį (1259 m. rudenį). Skarbaliui reikėtų geriau pasistudijuoti istoriją, nors, aišku, gerai, kad Durbės mūšio metinės neliko nepaminėtos.
    Beje, minėjimas buvo surengtas ir Skaudvilėje – t.y. senojoje Karšuvos žemėje, kur vietinė bendruomenė jau ėmė galvoti apie kunigaikščio Almino atminimo įamžinimą.

  4. suomis:

    Ir dar, kažkodėl Skarbalius man primena Tomašauską, abu bando suvaryti į getus savo atstovaujamus žmones. Žemaičių vadai užsiima izoliacianistine politika, jie taip supranta savo išskirtinumą. Tai yra praktiškai TAUTOS skaldimo politika. Tie kvailiai, toliau savo nosies nemato. Apie Tomašauską – jau nekalbu, tai vaikščiojantis juokdarys, bet kaip matau ir Skarbalius į tą pačią kompaniją taikosi.

  5. Vyras-lietuvis:

    Dabartiniai “žemaičių patriotai” yra tikra gėda, neverti protėvių, kurie ilgiausiai Europoje atsilaikė prieš krikščionybę atminimo. Pirmiausia susikūrė idijotišką vėliavą, kurioje bažnytine lotynų kalba užrašė: “Patria una” . Toliau neša tas vėliavas šventinti į katalikų bažnyčias, pvz. aludaris Kontrimas, lydimas procesijos “žemaičių didžiavyrių” nutysė tą vėliavą į bažnyčią, o paskui užkėlė ant savo seniūnijos vandentekio bokšto. Sąžinės balsą “žemaičių patriotai” ramina užsivertę alaus bokalus, ir mosikuoja panosėje “žemaičio pasu” . Dar vienas “patriotas” Miceika šaukia per mikrofoną: “kas męs?” tol, kol pusgirtė kompanija jam atsiliepia: “sarmatai”, po to visi eina plemti alaus. Pajuokos objektai, o ne žemaičių didvyriai.

  6. Alvydas Butkus:

    “Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu” – Mindaugas tuo metu buvo nebe kunigaikštis, o Lietuvos karalius. O šiaip Skarbalius et Co. Žemaitijoje dirba tą patį, ką Tomaševskis et Co. Pietryčių Lietuvoje. Atitiko kirvis kotą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: