Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be „siurprizų“ (0)

www.alkas.lt

R.Bužinsko nuotr.

R.Bužinsko nuotr.

Ant slenksčio viena gražiausia metų šventė – Šventos Velykos. Pagrindinis šios šventės elementas yra velykinis margutis – kiaušinis. Kartais jame slypi ne šventinis siurprizas…

Nors kiaušiniai yra kasdienis maistas ant mūsų stalo, tačiau per Šv. Velykas jų valgysime tikriausiai daugiau nei įprasta. Šventiniam stalui gaminsime daug ir įvairių patiekalų iš mėsos bei paukštienos, kitų gardumynų. Tačiau labai svarbu, kad išradingai nuspalvinti margučiai bei kitas maistas būtų paruoštas saugiai ir netaptų apsinuodijimo maistu priežastimi. Viena dažniausia maistu plintanti infekcinė liga – yra salmoneliozė, kuria dažniausiai užsikrečiame vartodami kiaušinius, vištieną bei jų produktus.

Kasmet mūsų šalyje užregistruojama nuo 2 iki 3 tūkstančių susirgimų salmonelioze atvejų. Apie 80 proc. susirgusiųjų asmenų gydomi ligoninėse. Dėl salmonelių – ligą sukeliančių bakterijų – savybių greitai daugintis maiste bei gaminti toksiną, dažnai tuo pačiu maistu  apsinuodija visa šeima ar visa drauge šventusi kompanija. Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje buvo užregistruoti 294 salmoneliozės protrūkiai, iš kurių 173 (59 proc.) kilo šeimose. Daugiausia šios infekcijos atvejų bei protrūkių registruojama gegužės – spalio mėnesiais.

Salmoneliozė – tai infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 12 – 72 valandoms po užsikrėtimo. Ligos sunkumas priklauso nuo prarytų bakterijų kiekio, asmens amžiaus, kitų sveikatos problemų. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys su silpnesne imunine sistema.

Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Ligą sukeliančios bakterijos pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau yra jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių.

Pateiktų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų analizė rodo, kad dažniausios salmoneliozės priežastys buvo netinkamas šiluminis maisto apdorojimas, netinkamas jo laikymas bei kryžminis maisto užterštumas tvarkymo vietose. Į maistą salmonelės taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių ar paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

Salmoneliozės profilaktikai vakcinos nėra. Kad sumažinti užsikrėtimo salmonelioze bei kitomis maistu plintančiomis infekcijomis riziką, Pasaulio sveikatos organizacija ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria įsiminti 5 pagrindines taisykles.

RINKITĖS ŠVIEŽIĄ IR NESUGEDUSĮ MAISTĄ

  • Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį
  • Nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų
  • Kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo
  • Nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu

Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis.

TINKAMAI LAIKYKITE MAISTĄ

  • Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas
  • Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą
  • Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros
  • Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve
  • Neatitirpinkite užšaldyto maisto kambario temperatūroje, o šaldytuve

Kambario temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Didelis jų kiekis pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5 laipsniai ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje ligų sukėlėjų dauginimasis sumažėja arba nutrūksta.

GERAI TERMIŠKAI APDOROKITE

  • Gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį
  • Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros
  • Gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas
  • Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti

Aukštesnėje nei 70°C temperatūroje praktiškai žūva visi ligą sukeliantys mikroorganizmai.

ATSKIRKITE ŽALIAVĄ NUO VARTOJIMUI PARUOŠTO MAISTO

  • Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų
  • Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite
  • Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava

Žalioje mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir jų skysčiuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais maisto ruošimo metu gali būti užterštas kitas maistas.

LAIKYKITĖS ŠVAROS

  • plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa
  • plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį
  • pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui

Nors dauguma mikroorganizmų žmonėms nepavojingi, tačiau dauguma iš jų randami dirvoje, vandenyje, žmonių bei gyvūnų žarnyne. Jie plinta per nešvarias rankas, virtuvės inventorių, šluostes. Tokiu būdu mikroorganizmai gali patekti į maistą.

Kategorijos: Naujienos, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *