Šiandien N.Tumėnienės knygos „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas“ pristatymas (5)

www.alaks.lt   

Dailininkas J.Rimša

Dailininkas J.Rimša

Šiandien kovo 15 d., antradienį, 17 val. Lietuvos dailės muziejus kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengiamą Nijolės Tumėnienės knygos „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas“ pristatymą.   Lietuvos dailės muziejaus įkūrimo dieną organizuojamame kultūros vakare dalyvaus Prezidentas Valdas Adamkus, knygos autorė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė, kolekcininkai Rolandas Valiūnas ir Vilius Kavaliauskas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.    

2010 m. vasarą Vilniaus paveikslų galerijoje pirmą kartą Lietuvoje buvo pristatyta retrospektyvinė Jono Rimšos kūrybos paroda „Tropikų šauksmas: Argentina-Bolivija-Taitis“, atspindinti visą dailininko kūrybos kelią. Joje buvo rodomi 105 darbai, surinkti iš muziejų ir kolekcininkų. Šią išskirtinę parodą, kurią globojo dailininko bičiulis ir rėmėjas Prezidentas Valdas Adamkus, aplankė per 11 tūkstančių žiūrovų.
 
Paroda pasibaigė, tačiau jos vaizdai, svarbiausi dailininko gyvenimo momentai ir išsami kūrybos apžvalga dar kartą puikiai atsiskleidė  parodos kuratorės dr. Nijolės Tumėnienės parengtoje studijoje – kataloge „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas“. Ši knyga – pirmas ir labai sėkmingas bandymas Lietuvoje atskleisti unikalus dailininko meninį pasaulį ir šio kūrėjo sudėtingą likimą. 
 
Jonas Rimša (1903–1978) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietuvos vardą svetur, – nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas aukščiausiu iš civiliams skiriamų „Andų Kondoro kavalieriaus ordinu“. Jam suteiktas ir Bolivijos valstybės Garbės piliečio titulas. Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms. Didžiulis ir įspūdingas Rimšos paveikslas „La Paso įkūrimas“ (1948) kabo Bolivijos sostinės municipaliteto rūmų salėje. Nemažai darbų yra La Paso centriniame banke, taip pat pas privačius asmenis.
 
Knygos „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas“ autorės Nijolės Tumėnienės mintim, „nerami ieškotojo dvasia skatino Rimšą nuolat keliauti ir tobulėti. Dailininkas gyveno Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Persikeldamas iš vienos vietos į kitą, jis galėjo be širdies skausmo sudeginti savo ankstesnius paveikslus ir svajoti apie naują kūrybos etapą. Apie esminį lūžį savo tapyboje menininkas prabilo atšventęs 50-ies metų sukaktį. Jis pareiškė, kad nori tapyti kitaip, sustabdė jau parašytos monografijos apie jį išleidimą.

Turtingas kelionių ir sukurtų paveikslų Rimšos gyvenimas yra geriausias įrodymas, kad įgimtas talentas, nepaisant sunkumų ir kliūčių, visada prasiveržia. Gimęs ežerų krašte, jis visą gyvenimą išsaugojo meilę gamtai ir paprastam žmogui, senajai tradicinei kultūrai. Potraukis dailei ir muzikai jo kūryboje įgijo originalią specifinę formą – ritmiškai sustyguotą meninį vaizdą tapyboje. Jis net yra pasakęs: „Ritmas yra mano tironas,,“ ir visą gyvenimą siekė muzikalaus linijų, formų bei spalvų sąskambio. Tai buvo stiprioji dailininko kūrybos pusė, nesvarbu, kokia linkme klostėsi jo tapyba vienu ar kitu laikotarpiu – klasikos ar modernaus mąstymo. Šiandien, turėdami galimybę į Rimšos kūrybą pažvelgti iš trisdešimties metų nuotolio, pastebime keturis aiškius, su jo gyvenimo aplinkybėmis susijusius, periodus: ispaniškąjį, Bolivijos, indėniškąjį ir Taičio,“ – pasakoja knygos autorė, daugelio knygų apie Lietuvos dailininkus pripažinta kūrėja dr. N. Tumėnienė.  

Lietuvos dailės muziejaus direktorius R.Budrys ir menotyrininkė dr. N.Tumėnienė kalba J.Rimšos kūrybos parodos spaudos konferencijoje 2010 06 10.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius R.Budrys ir menotyrininkė dr. N.Tumėnienė kalba J.Rimšos kūrybos parodos spaudos konferencijoje 2010 06 10.

Rimša buvo vienišius, didžioji jo meilė buvo kūryba. Dėl jos dailininkas galėjo viską paaukoti ir visko atsisakyti. Jis rašė, „kai dirbu, negaliu atsitraukti nuo molberto. Turtų nepasiekiau, bet manęs tai nedomina: jeigu yra gabalėlis duonos, dažų ir drobė, tai aš laimingas. O svarbiausia – eiti pirmyn ir siekti perkelti į drobę mūsų pasaulio grožį, įeiti giliau į paslaptingą žmogaus dvasią. Kur yra gyvenimas, ritmas ir tvarka, yra grožis.“   

Dailininkas buvo be galo darbštus, nutapė arti 1000 paveikslų, surengė daugiau nei 30 individualių kūrybos parodų. Spaudoje Jonas Rimša neretai vadinamas „lietuviškuoju Gauguinu“, ar šis palyginimas turi argumentais paremtą pagrindą – į šį klausimą knygoje apie dailininką atsako Nijolė Tumėnienė.   

Knygą  išleido Lietuvos dailės muziejus, paramą skyrė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, UAB „Lewben Family Offices“, Vilius Kavaliauskas – VšĮ „Lietuvos išeivijos dailės fondo“ dalininkas ir valdybos pirmininkas.

Kategorijos: Literatūra, Menas, Naujienos, Visi įrašai, Žmonės | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: