Stebulė, www.alkas.lt
Šiandienos globaliame pasaulyje ypač vertinamas tarpkultūrinis bendradarbiavimas. Ir visada kuriant kažkokią bendrą gerovę, kažur išnyksta kiekvieno individualumas, savo tautos pajautimas. Tačiau yra ir kitoks tarptautinio bendradarbiavimo būdas. Taikusis nacionalizmas. Idėja, kad kiekviena tauta yra reikalinga, todėl kiekvieną tautą reikia puoselėti. Tikėjimas, kad išsaugoti pasaulio tautas galima puoselėjant tą tautą, kurios nariu gimei. Visų pasaulio tautų patriotų bendradarbiavimas dėl vieno tikslo – išsaugoti savo naciją, kurti tautų įvairovę pasaulyje. Tam tikslui buvo įkurta organizacija, pavadinimu Natonia. Apie ją ir jos idėjas kalbamės su organizacijos prezidentu Andriumi Jankausku.
Alkas.lt: Sakyk, Andriau, kaip įsikūrė Natonia, kaip kilo idėja ją įkurti?
Andrius Jankauskas: Pastebėjome, kad trūksta tokio nacionalizmo, kuris aiškiai pasakytų: „mes problemas sprendžiame ne kumščiu, o taikiai“. Tokio, kuris tautų ateitį matytų visų pirma tautinėse šeimose. Tokio, kuris turėtų apibrėžtą filosofiją, nes kol kas patriotinių pažiūrų žmonės gali skirtis kaip diena ir naktis. Nuo fašisto iki „ekonominio šalies patrioto“, kuriam svarbu tik tai, kad jo gyvenama šalis turėtų didelę perkamąją galią. Tuo tarpu nacionalistai nationiečiai turi aiškią, juodu ant balto užrašytą ideologiją.
Alkas.lt: Pavadinimas neskamba labai lietuviškai, nors sakotės esą Lietuvos patriotai. Kodėl pasirinkote tokį?
A. J.: Pavadinimo reikšmė – nuo tarptautinės žodžio dalies „natio“, reiškiančios „tauta“. Taip pasirinkome tam, kad būtų aišku visiems. Perskaitę Nationijos tekstus, supras, kad tai yra nacionalizmo filosofija. Taigi, principas yra universalus, skirtas visoms tautoms, todėl ir pavadinimas turi būti toks, kad jį galėtų suprasti visų tautų tautininkai.
Alkas.lt: Organizacija, kaip suprantu, dar yra jauna. Bet vis dėlto, ką esate nuveikę iki šiol?
A. J.: Esame sukūrę filmą „Spalvos“. Aštuonių minučių trukmės kūrinys pasakoja apie tautų susimaišymo pasekmes. Jį pristatome jau penkiomis kalbomis. Filmą galite pamatyti oficialioje mūsų svetainėje internete.
httpv://www.youtube.com/watch?v=dRLU3q8fr3M&feature=player_embedded
Alkas.lt: Puikiai žinome, kad šiandien nacionalizmas yra mitologizuojamas kaip didžiausias siaubas, remiantis dar sovietmečiu įskiepytų blogo buržuazinio nacionalisto įvaizdžiu. Tokiu buržuaziniu nacionalistu išvadinamas kiekvienas patriotas dar ir šiandien. Tačiau realybė yra kiek kitokia – nacionalizmas turi daug srovių, kurių vienos radikalios, o kitos nuosaikios. Ar priešinate save radikaliems nacionalistams? Kodėl?
A. J.: Savęs nepriešiname jokiems nacionalistams. Manome, kad klestintį pasaulį gali sukurti draugiškos, bendradarbiaujančios, o ne susiliejančios tautinės valstybės. Tam reikalinga visų nacionalistų vienybė. Nėra kažkokių nepataisomų nacionalistų-ekstremistų, nes visi tautininkai yra savo tautos puoselėtojai, o ne svetimų žemių ar turtų užkariautojai. Pastarieji vadinasi kitaip. Nationija yra taikusis nacionalizmas. Taigi manome, kad problemos iš esmės turi būti sprendžiamos taikiais metodais. Tačiau nesame pacifistų susivienijimas, kuriame net ginantis nebūtų galima naudoti jėgos.
Alkas.lt: Tuomet kokiai politinei srovei iš esmės save priskirtumėt – kairei ar dešinei?
A. J.: Sunku pasakyti, nes mūsų laikų politikoje „kairė“ ir „dešinė“ prarado savo veidą. Dėl to kalčiausi politikai, kurie savo partijas, sprendimus renkasi ne pagal vertybes, o pagal išskaičiavimus, paremtus materialia nauda ar leidžiančius kilti karjeros laiptais. Ieškant chrestomatinių „kairės“ ir „dešinės“ apibrėžimų, turbūt galima rasti požymių, būdingų ir Nationijai. Vis dėlto sakyčiau, kad tautos realiai pilnatviškai gyvuoti ir realizuoti savo potencialą negali nei komunizme (kuris apskritai yra utopinis, jei kalbėsime apie valstybes, o ne eksperimentinę keliolikos bendraminčių gyvenvietę), nei „laukiniame kapitalizme“, kuriame tariamai viską geriausiai sureguliuoja tik paklausa, pinigai, rinka. Tam reikalingi sprendimai, kurių dalis pagal apibrėžimus galėtų būti priskirta tradicinei kairei, dalis – tradicinei dešinei.
Alkas.lt: Alkui.lt svarbi yra religinė pozicija. Koks yra jūsų organizacijos požiūris? Ar priskiriate save kokiai nors religijai?
A. J.: Nationija neturi ryšių su kokia nors konkrečia religija. Mūsų požiūriu, kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti savo Tikėjimą. Tik pridurtume, kad harmoninga, kai pasirenkama religija yra būdinga tam kraštui, tautai.
Alkas.lt: Dabar daug kas įvardija krikščionybę kaip neatsiejamą nuo lietuviško tautiškumo. Tai lemia neva labai krikščioniškas partizanų judėjimas. Kita vertus, būtent pagonybė yra vienintelė lietuviška religija, o pagonybės (per Ramuvą) indėlis į Sąjūdį yra nepaprastai didelis, didesnis nei bet kokio kito judėjimo. Ką apie tai galite pasakyti?
A. J.: Asmeniškai galiu pasakyti, kad lietuviai visų pirma turi kiek galima daugiau žinoti apie savo senąjį Tikėjimą. Pasaulio pažinimas nebus pilnatviškas be savęs pažinimo. Pagonybė yra mūsų tautos dalis. Na, o kai žmogus žino ir yra laisvas, gali pasirinkti, kas, jo manymu, yra teisingiausia, priimtiniausia. Esu tikras, kad senojo lietuvių tikėjimo laukia atgimimas.
Alkas.lt: Vienas iš aktualiausių dalykų dabar visuomenėje yra moralė. Jos nebuvimą ženklina korupcija, visuomenės pasitikėjimo neverta teisinė sistema. Koks jūsų organizacijos požiūris?
A. J.: Nationiečiai pasisako už gyvenimo filosofiją, kurioje svarbios ne tik tokios vertybės kaip sąžiningumas, teisingumas, bet ir asmeninė atsakomybė. Visų pirma, tu pats privalai elgtis dorai, nenusižengti įstatymams, žmogiškumui. Pats esi atsakingas ir už savo valstybės gerovę, ir už tautos likimą. Žmonės turi suprasti, kad svarbiausias dalykas, kad gyvuotų tauta, yra tautinės šeimos. Tik kurdami lietuviškas šeimas ir gimdydami lietuvius mes galime užtikrinti lietuvių tautos ateitį.
Alkas.lt: Lietuvoje dabar ypač aktualus emigracijos klausimas. Ką jūsų organizacija mano daryti, kad spręstų šią problemą. Koks apskritai jūsų požiūris į emigraciją?
A. J.: Didelė dalis tautiečių emigruoja ne tik dėl noro lengviau ir daugiau užsidirbti. Nuo emigracijos stabdo ne tik mano jau minėti politiniai sprendimai valstybės valdyme. Galingas motyvas – idėjinis. T.y. liekama gyventi Tėvynėje, nes manoma, kad taip elgtis yra „Teisinga“. Nors ir ne taip „apsimoka“.
Alkas.lt: Daug buvo kalbama apie pačią Natonią, tačiau tavo asmeninis vaidmuo taip ir lieka neaiškus. Kas esi šioje organizacijoje?
A. J.: Nationijos dėl įvarių priežasčių nepalikome vien tik filosofija-tekstu. Matydami, jog patiems reikės atlikti nemažai praktinio darbo, kad tai virstų judėjimu, 2010-ųjų lapkritį įsteigėme tokio paties pavadinimo asociaciją. Esu jos prezidentas.
Alkas.lt: Tuomet įdomi atrodo ir tavo paties nuomonė apie tam tikrus reiškinius mūsų valstybėje. Ką manai apie Lietuvos priklausymą Europos Sąjungai? Galų gale apie pačią organizaciją?
A. J.: Manau, kad iš maišo lenda vis daugiau ylų. ES užgimė (bent jau taip priimta manyti) kaip ekonominė sąjunga, supaprastinanti narių tarpusavio prekybą ir padidinanti jų konkurencingumą trečiųjų šalių atžvilgiu. Tačiau pamažu ES virto gremėzdiška biurokratų perykla, kuri ne tik panaikino sienas tarp šalių, bet ir „užmiršo“, kad dėl bendros gerovės reikia išsaugoti kiekvienos iš valstybių, tautų savitumą. Vis aiškiau siekiama visus paversti betaučiais europiečiais. Ko gero, galėčiau nemažai šia tema kalbėti (beje, esu baigęs Europos Sąjungos politikos ir administravimo magistro studijas), tačiau pasakysiu trumpai – ši sąjunga iš nepriklausomų valstybių susivienijimo kasmet vis labiau virsta į imperiją. Buvimas tokioje imperijoje taps pragaištingas ne tik narių valstybingumui, bet ir pačioms tautoms. Europos Sąjungą būtina keisti iš esmės arba žmonėms reikia drąsiai pareikšti savo valią, išsireikalauti referendumo ir nubalsuoti už išstojimą. Kalbu ne tik apie lietuvius. Nebent pasirodys, kad taikiai išstoti nėra leidžiama ir tai – tik mitas…
Alkas.lt: Dabar gana daug kur galima išgirsti kalbų apie Danielį Vretstromą, švedų nacionalistą, taikų septyniolikmetį vaikiną, kuris buvo nužudytas “tolerancijos” šalininkų imigrantų kaip neva rasistas, kuriuo reikia nusikratyti. Jo garbei kasmet yra rengiamos Salemo eitynės, į kurias susirenka tūkstančiai žmonių, protestuodami prieš multikultūrinę visuomenę. Ką apie tai manai?
A. J.: Teko apie tai skaityti. Yra daugybė pavyzdžių, kai demokratiją iškreipusiame Vakarų civilizacijos pasaulyje, kuriam, žinoma, priklauso ir Lietuva, taikomi žiaurūs dvigubi standartai. Vieni – piliečiams ir nelegaliems imigrantams, kiti – nacionalistams. Už tokius pačius nusižengimus nacionalistai baudžiami keliskart didesnėmis bausmėmis. Nacionalistų teisės dažnai būna mažesnės net nei nelegalių imigrantų. O nusikaltimai, atlikti prieš nacionalistus, yra maskuojami, dangstomi, tiesiog skatinami. Didelės įtakos tam turi nemarus stereotipas, kad visi tautininkai, nacionalistai neva yra arba realūs, arba potencialūs fašistai, kurie žudo žmones ir tuoj sukels naują karą… Šio stereotipo gajumą nuolat palaiko įtakingos ir turtingos žmonių grupės, suinteresuotos, kad dar nenutautėję žmonės atsisakytų savo šaknų, sąsajų su Tauta ir Tėvyne.
Alkas.lt: Vienas iš garsių rašytojų, G. Orwellas, abiejose savo knygose plėtojo diktatūros įvaizdį. Jis kalba apie dvejamintę, kuri keičia žmonių kalbą ir per ją – mąstymą. Dabar yra aktualus kalbos taisymas – „negro“ į „afroamerikietį“/“juodaodį“ ir pan. Kaip jūs tai vertinate?
A. J.: Manau, tokia situacija nepatenkinti žmonės turi teisę vartoti įprastus žodžius. Žinom, kad ispaniškai „negro“ reiškia „juoda“. Žodžių koregavimo tendencija jaučiama. Ypač identiteto, tolerancijos srityje. Tačiau graudu arba juokinga darosi matant, kad tolerancijos siekiama neigiant skirtumus, bandant juos maskuot, net žodžius keičiant. Skirtumų naikinimas tikrai neveda prie tolerancijos. Juk darželyje iš vaikų nebūtina atimti visų žaislų arba visiems leisti žaisti tik su identiškais tam, kad jie nesipeštų. Vaikus reikia mokyti, kad skirtumai leidžia turėti įvairius privalumus kiekvienam, o visiem kartu tokiu atveju – būti įdomesniems, stipresniems. Ir, kas yra dar sunkiau, išaiškinti, kad reikia džiaugtis ir mylėti savo skirtingumą ir jį puoselėti. Apie tai ir kalba Nationija.
Alkas.lt: Vis knieti paklausti, tik nedrąsu: ką manai apie šūkį „Lietuva – lietuviams“? Kokia organizacijos pozicija?
A. J.: Manau, kad sveikame ir protingame pasaulyje tai turėtų būti ne šūkis ir ne siekiamybė, o realybė. Ir nematau tame kitų tautų diskriminacijos, kurią labai stengiasi pamatyti monopolinių globalistų, pseudoliberalų, komunistų fanatikai. Juk kiekviena tauta turi savo Tėvynę. Nė viena neužgimė vandenyne ar kitoje planetoje. Todėl visi turi savo namus. Kodėl kai kurie turi atiduoti dalį savo namų kitiems, kurie visai nėra benamiai? Suprantu šį šūkį kaip skatinimą gyventi savo žemėje. Būtų blogai, jei kažkas šauktų „Lietuviams – Lietuva, Latvija, Lenkija“ ar panašiai.
Alkas.lt: Jei taip, koks jūsų požiūris į imigraciją (į Lietuvą)?
A. J.: Manau, kad Lietuvai nereikalingi kitataučiai imigrantai. Ilgaamžiškas demografinių, socialinių problemų sprendimas priklauso nuo gimstamumo, sveikos gyvensenos skatinimo, darbo vietų kūrimo, socialinių garantijų ir t.t. Kai šalis klesti ekonomiškai ir trūksta „darbo jėgos“, yra šiek tiek kitokie sprendimo būdai. Tuo tarpu vienoje ar kitoje situacijoje tikėtis valstybės problemas išspręsti imigracijos dėka yra tik savęs apgaudinėjimas. Pirma – tai gali duoti tik trumpalaikį efektą, nes trumpam pašalinama problema-pasekmė, o ne jos priežastys, kurios nepašalintos vėl kartojasi. Antra – atsiranda „šalutinis poveikis“. Iškyla imigrantų integravimo visuomenėje, lojalumo valstybei, nutautėjimo problemos.
Alkas.lt: O kaip dėl pagarsėjusių Kovo 11-osios eitynių?
A. J.: Dvejus pastaruosius metus dalyvavau Kovo 11-osios eitynėse. Jose dalyvavo ir pakviesti draugai. Tiek man, tiek jiems eitynės paliko gerą įspūdį. Žinoma, dalyvausiu ir 2011 metais. Organizatoriams turiu keletą pasiūlymų. Tiek Nationijos dėka, tiek asmeniškai kviesiu žmones prisijungti.
Alkas.lt: Na, ir paskutinis klausimas: kokiu būdu galima prisijungti prie Nationios? Tikiu, kad tokia nacionalizmo forma bus priimtina kiekvienam tautiečiui.
A. J.: Visų pirma kviečiu visus perskaityti trumpą ir konkrečią Nationia filosofiją, kuri patalpinta mūsų internetinėje svetainėje www.nationia.com .
Tada galėsite nuspręsti ar norite ir kodėl norite prisijungti. Ten pat nurodyti ir reikalingi kontaktai. Beje, Nationijos idėjomis galima vadovautis bei veikti taip pat ir individualiai. Tai tiesiog priklauso nuo charakterio, žmogaus tipo. Laukiame Jūsų.
Dėkojame Andriui!
http://www.youtube.com/watch?v=dAykWv94G7A
..Lietuva-lietuviams..!!!
Nationia taip pat galite rasti ir Facebook’e, paieškoje įrašę “Nationia”.
Gaila man TAVES, ANDRIAU….