ĮŠVENTIMAS Į ROMUVIUS
KUR atliekama
Įšventimas į romuvius atliekamas arti protėvių t.y. vietose su jais susijusiose – piliakalniuose, pilkapiuose, šventvietėse. Įšvenčiama prie ugnies aukuro.
KADA atliekama
Įšvenčiama per kalendorines Romuvos šventes (Lygiadienį, Jorę, Rasas, Vėlines).
KAS gali būti įšvenčiamas
Ryžtis gali kiekvienas, kas savojo dvasinio kelio ir šventumo apraiškų ieško baltų paveldo aruode, kiekvienas, kurs trokšta nenutolti nuo savo tautos papročių, kalbos ir kultūros, tas kas giliai širdyje puoselėja paveldėtą iš protėvių dvasinę Romuvą. Pasiryžusiems reikia pasirinkti ir turėti su savimi vieną kurį apsisprendimo ženklą – tradicinę segę, apyrankę, juostą, žiedą ar pakabutį.
KAS įšvenčia
Įšvenčia Krivis, vaidila ar vaidilė.
KAIP išvenčiama
Prieš įšventimą gali būti periamasi pirtyje.
Vaidila stovi šalia aukuro prieš dvi vaidilutes, kurios ištiestose rankose ant apeiginių rankšluosčių laiko viena – protėvių apeiginį kirvuką, kita – įšvenčiamųjų apsisprendimo ženklus. Vaidila kairę ranką uždeda ant kirvuko, dešinę ant apsisprendimo ženklų. Įšvenčiamieji stovi virš aukuro ugnies ištiesę rankas ir paskui vaidilą iškilmingai kartoja šiuos žodžius:
“Aš (tariamas vardas) atėjau čia protėvių pramintu keliu.
Dabar mano pareiga tęsti šį kelią.
Ąžuolo gilėje įamžintas galingo medžio pavidalas.
Mano dvasioje įspausti protėvių kartų priesakai.
Aš trokštu pažinti juos ir perduoti savo vaikams.
Stodamas prieš Amžiną Romuvos Ugnį skelbiu –
Senasis Baltų tikėjimas, vienijęs gimines ir gentis,
ilgus šimtmečius gelbėjęs ir įkvėpęs mūsų Tautą –
dabar yra čia (dešinę ranką prideda prie širdies) – mano širdyje.
Tepadeda man protėvių Vėlės ir Didieji Dievai.
Tegul teikia stiprybės ir galių žengiant į ateitį.
Tebūnie Darna.”
Po šių žodžių kiekvienas įšvęstasis iš eilės Gabijai aukoja vašką, po to prieina prie Vaidilos ir gauna pasiryžimo ženklą, kurį įteikdamas vaidila jam taria:
Dabar tai tavo stiprybės, išminties ir sėkmės ženklas palaimintas protėvių.
Esi Romuvis.
Kurk Darną!”
Įšvęstasis atsako:
Tebūnie Darna!
Pastaba: Įšvęstasis lieka laisvu, nepriklausomu Senojo baltų tikėjimo tesėju tvirtai ir viešai apsisprendusiu eiti mūsų tautos protėvių dvasinių ieškojimų keliu. Norėdamas prisijungti prie kurios nors jau gyvuojančios senojo baltų tikėjimo bendrijos ar kurti savarankišką bendriją daro tai savo laisva valia.
ĮŠVENTIMAS Į VAIDILAS
- Įšvenčiamas vaidila privalo turėti krivulę (Jorės šventėje ji turi būti papuošta pirmąja žaluma).
- Įšvenčiantieji vaidilos ir Krivė – turi turėti krivules (Jorės šventėje jos turi būti papuoštos pirmąja žaluma).
Įšventimo apeigos eiga:
- Vaidilos stovi aplinkui aukuro ugnį ratu. Prie aukuro Krivė.
- Iš keturių kampų ratą įrėmina 4 karžygiai.
- Įšvenčiamieji stovi abipus rato tarp karžygių:
- Krivė taria žodį apie įšventimą. Į rato vidų kviečiams įšvenčiamas vaidila.
- Įšvenčiamasis su stačiai dešinėje rankoje laikoma KRIVULE prieina prie aukuro.
- Atsistoja priešais Krivę taip, kad tarp jų būtų aukuro ugnis ir sudaužia Krivulės apatiniu galu į žemę, po to krivulę iškelia aukštyn į viršų.
- Nuleisdamas viršutinį Krivulės galą per ugnį paduoda Krivei.
- Krivė paima už Krivulės galo dešine ranka ir abu su vaidila ištiesę dešines rankas krivulę ima laikyti taip, kad tarp krivulės ir ją laikančios rankos būtų status kampas (kad susidarytų svastikos ženklo kryžma)
- Taip laikant krivulę Krivė veda įšvenčiamąjį, besilaikantį už kito Krivulės galo, aplinkui aukurą pasauliui.
- Apėjus vieną ratą aplinkui aukurą Krivė perduoda Krivulę vienam iš rate stovinčių vaidilų.
- Vaidilos ratu vienas kitam perduoda Krivulę pasauliui (palaikydami rankose, neskubėdami).
- Vaidila stovėdamas prie Aukuro priešais Krivę (uždėjusią dešinę ranką jam ant peties) ir uždėjęs dešinę ranką sau ant širdies sako priesaiką:
Aš [Vardas Pavardė] Vaidilų, Tautos, Amžinosios Ugnies, Protėvių Vėlių ir Didžiųjų Dievų akivaizdoje pasižadu būti vertas garbingo senojo baltų tikėjimo Romuvos Vaidilos vardo. Prisiekiu eiti ir vesti Tautą protėvių keliu.
Tepadeda man – Protėvių Vėlės ir Didieji Dievai!
- Krivė sulaukia ratu apkeliavusios Krivulės, kurią jai perduoda Vaidila (abiem rankomis laikydamas horizontaliai ir nusilenkdamas pro ugnį).
- Krivė Krivulę per ugnį taip pat nusilenkdama abiem rankom horizontaliai laikydama perduoda įšvenčiamajam ir sako: Garsink garbingą Vaidilos vardą! Kurk Darną !
- Įšvenčiamasis nusilenkdamas ima Krivulę per ugnį ir atsako: Tebūnie Darna!
- Visi vaidilos garsiai pakartoja: Tebūnie Darna!
- Įšvęstas Vaidila stoja į Vaidilų ratą.
Visiems Vaidiloms įsišventus ir įsiliejus į Vaidilų ratą, Vaidilų ratas eina ratu pasauliui aplink Aukurą ir gieda: „Didysie mūsų“.
2016-04-17/18 d., Kulionys
PILĖNŲ PAGERBIMAS
Ant Kulionių piliakalnio protėvių atminimas pagerbiamas ne tik prisiminimų žodžiai, bet ir tikromis kovomis. Tokiu būdu ne tik dėkojama protėviams už tai, kad jie kūrė, gynė ir išsaugojo Lietuvą, už tai, kad esame dėka jų, bet ir parodoma, kad esame kaip ir jie pasiruošę ryžtingai tęsti jų darbus ir žygius.
APEIGINIS VALGYMAS
Šventinis viralas
Bendros šventės dalyvių vaišės kartu su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais, pasak romuvių, yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga – juk valgymas ir gėrimas tai veiksmas, kuomet priimdami gamtos teikiamas gėrybes ilginame gyvenimą ir traukome mirties mums nuolat spendžiamas pinkles. Valgis, kuriuo per šventę dalinsimės vieni su kitais, o tuo pačiu ir su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais, yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga. Bendras valgymas ir gėrimas – tai žmonių ir bendruomenės gyvenimo ilginimas ir mirties nuolat spendžiamų gijų traukiojimas. Gėrimo gurkšnelis ar maisto kąsnelis, kuriuo pasidalinsime šventame laike ir šventoje vietoje taps nelygstamu kiekvieno mūsų saitu su praamžėmis galiomis. Tad atvykdamas į šventę kiekvienas turėtų būti pasirūpinęs turėti kuo pasidalinti su kitais.
Valgiais šventėje dalinamasi su joje dalyvaujančiomis nematomomis, bet labai žmogaus gyvenimą ir likimą įtakojančiomis dieviškomis galiomis ir protėvių vėlėmis.
O kai į visą šventę kunkuliavusį apeiginio viralo katilą Krivė įmerks šventąjį nuodėgulį šventės dalyviai su savo indais ir šaukštais galės stoti į eilę, kad gautų savąją švento apeiginio viralo dalį. Čia pat Perkūno šventovės viduryje ant milžiniškos keptuvės čirškės kvapni apeiginė Jorės kiaušinienė.
Viralo sudėtis:
(vienas iš gaminamų Viralo būdų, kurių yra be galo daug, nes tai visiškai laisvas pasirinkimas, priklausantis nuo verdančiųjų ir valgančiųjųjų jorėnų)
• kiaulienos kauliukų su mėsa: 10-15 kg
• morkų: 1/2 kibiro
• bulvių: 1 kibiras
• svogūnų: 1/2 kibiro
• perlinių kruopų: 3-4 kg
• žirnių: 3 kg
• druskos: žiupsnelio
• pipirų: žiupsnelio
• laurų lapų: pagal skonį
• kitų prieskonių: virėjų nuožiūra
• daug pavasarinių žalumynų: garšvų, meškinio česnako ir kitų
• grietinės: 3 indelių
Viralo virimas:
1. Iš vakaro užmerkiame perlines kruopas ir žirnius.
2. Ankstyvą Jorės šventės rytą užkuriamas apeiginis laužas, užkaičiamas katilas, pripilama į jį vandens apie 4-5 kibirai, sudedami mėsos kauliukai sultiniui išvirti. Viralą reikia nuolat prižiūrėti, nugriebti putas, kiek pavirus suberti prieskonius, druską ir pipirus.
3. Kai sultinys jau gerokai pavirė sudedamos perlinės kruopos, žirniai, supjaustytos morkas, bulvės ir verdama toliau.
4. Tuomet į virimo pabaigą įdedama grietinės, visi žalumynai. Gerai išmaišoma ir laukiama svarbiausios ypatingos akimirkos kol pagrindinis apeigų vadovas įmerks nuodėgulio galą į išvirtą šventinį viralą ir tada jau visi kartu skanaujame!
Šventinė kiaušinienė
Kitos vaišės
Šventinė gira, sula, sūriai, kiaušiniai-joručiai ir kt.
Joručiai | V. Daraškevičiaus nuotr.
