Naujoji Teisėjų taryba pirmajame posėdyje išsirinkusi vadovybę paskelbė ir kitos teismų savivaldos institucijos – Teisėjų garbės teismo – narius. Slaptu balsavimu Teisėjų garbės (toliau – Garbės teismas) teismo nariais ketveriems metams išrinkti 9 teisėjai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Armanas Abramavičius,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Gražina Davidonienė,
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis,
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Rasa Gudžiūnienė,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė,
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Remigijus Preikšaitis,
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas.
Garbės teismo pirmininkas ir jo pavaduotojas bus renkamas pirmajame posėdyje iš visų šios teismų savivaldos institucijos narių. Šis teismas nagrinėja teisėjams iškeltas drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo.
Jeigu teisėjai patys išsirinko sau garbės teismą, o žinant, kad varnas varnui akies nekirs, tokiu atveju Tautai yra būtina turėti atskirai savo garbės teismą teisėjams. Priešingu atveju atsiduriame situcijoje, kai teisėjai – Teismas tampa uždara kasta. Betgi ši kasta – Teismas pagal Konstituciją yra viena iš valstybės valdžių, tad esant tvarkai, kai jo organu yra pačių sau išsirinktas garbės teismas, yra pažeidžiamas Konstitucijos (4 str.) principas, kad suvereno galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išsirinktus savo atstovus. Tokia valstybės valdžios – Teismo savivalda pažeidžia Tautos kaip suvereno galią.
Kiek gali tęstis šis Konstitucijos principų pažeidimas.