Pirmasis Lietuvoje inkilų muziejus po atviru dangumi vilioja paukščius ir žmones

Lietuvos ornitologų draugija kartu su ūkininku ir politiku Ramūnu Karbauskiu, kuris yra šios iniciatyvos mecenatas, Naisiuose įkūrė pirmąjį šalyje inkilų muziejų. Jis oficialiai atidarytas 2012 metų „Naisių vasara“ festivalio metu. Iki tol (jau ankstyvą 2012 metų pavasarį) ornitologai pagamino ir gyvenvietės želdiniuose iškabino daugiau šimto įvairių matmenų inkilų, kuriuose gali perėti daugiau nei dvidešimt paukščių rūšių.

Kiekvienas inkilas turi savo individualų numerį. Muziejus yra išskirtinis ne tik tuo, kad visi inkilai iškabinti natūralioje aplinkoje. Realiai, jų iškėlimo vieta buvo derinama prie konkrečiai rūšiai tinkamų buveinių. Džiugu, kad daugumoje inkilų paukščiai įsikūrė jau pirmaisiais metais. Aišku, visur dominavo varnėnai, užėmę ne tik jiems gausiai iškeltus inkilus, bet ir kukučiams, čiurliams, paprastosioms raudonuodegėms ir net pelėdoms bei lipučiams skirtus būstus. Tai parodo koks didelis šios dienos Lietuvos gyvenvietėje yra inkilų deficitas. Net inkilų ekspozicijos atidarymo metu (liepos 14 d.) keliuose inkiluose dar buvo aptikta vėlyvas pilkosios musinukės, didžiosios zylės, karklažvirblio vadas. Žinoma, turbūt nesulauksime retų rūšių, tokių kaip žalvarnis, uldukas, žmogaus kaimynystėje vargu ar įsikurs ir miškuose perinti kuoduotoji zylė. Tačiau žmonės gali susipažinti kaip turi atrodyti jiems skirti inkilai ir kur jie turi būti keliami.

Muziejaus atidarymo dienai buvo įrengti stendai su inkilų išsidėstymo schema ir inkiluose perinčių paukščių aprašymu. Inkilai iškelti penkiose žaliose gyvenvietės zonose ir prie Šventežerio. Informacija apie šias zonas, kartu su inkiluose perinčių paukščių aprašymu pateikti dviejuose pagrindiniuose stenduose. Tuo tarpu prie atskirų gojelių įrengti dar penki stendai, kuriuose nurodyta kurioms paukščių rūšims yra skirtas kiekvienas čia iškeltas inkilas. Jų dėka, lankytojai gali ne tik sužinoti daugiau apie inkiluose perinčius paukščius, bet ir natūralioje aplinkoje susirasti juos dominančią konkrečią paukščių rūšį, stebėti jos kasdieninius rūpesčius.