Sekmadienis, 22 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais

Rokas Sinkevičius, www.patriotai.lt
2012-07-11 12:32:55
335
PERŽIŪROS
9
Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais
Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.
Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.

Smolenske išleista profesoriaus, žymaus archeologo Jevgenijaus Šmidto monografija „Smolensko Padneprės ir Padauguvės krivičiai“, kurioje mokslininkas apibendrino daugiau nei pusės amžiaus savo tyrinėjimų rezultatus. Daugelį dešimtmečių tyrinėtą VIII-X a. Smolensko ilgųjų pilkapių kultūrą, arba krivičių gentį autorius nedviprasmiškai įvardina kaip pirmapradiškai baltų kilmės žmones: „Daiktinė archeologinė medžiaga iš ilgųjų pilkapių…, apimanti ištisus baltiškus radinių kompleksus, pateikia nenuginčijamus įrodymus, kurie leidžia įvertinti aukštą gyventojų socialinio-ekonominio išsivystymo lygį ir priskirti juos prie baltų etnokultūrinės visumos“.

Gavęs signalinį naujos knygos egzempliorių apie jos pasirodymą savo tinklaraštyje pranešė Smolensko srities Informacinės politikos ir visuomeninių ryšių pagrindinės valdybos viršininkas Vladislavas Kononovas. Jis paminėjo, kad monografija išleista pagal valstybinę knygų leidybos programą, skirtą Smolensko 1150 metų jubiliejui paminėti. Ši programa pirmiausia skirta paremti „fundamentalius darbus, kurie ne vieną dešimtmetį bus naudojami kaip populiarios kraštotyrinės literatūros šaltiniai.“

„Pergyventi dėl to, kad Smolensko gyventojų šaknys tik sąlyginai slaviškos, nereiktų. Kas dabar apgailestauja, kad anglai ir saksai iš tiesų nėra Didžiosios Britanijos autochtonai? Nebent išdidžiųjų britų palikuonys prancūziškoje Bretanės provincijoje. O mus, smolenskiečius, galima tiktai pasveikinti su tapatybės pasitikslinimu. Ačiū Šmidtui,“ tinklaraštyje rašo valdininkas.

Knyga skirta pirmiausia specialistams, todėl išleista palyginti nedideliu 1000 egzempliorių tiražu. Dalis jo sugrįš pas leidėjus – į Smolensko valstybinį universitetą. Tačiau tarp entuziastų internete jau kyla kalbos apie galimybes gavus knygą nuskenuoti ir patalpinti viešai.

Krivičių vardas siejamas su Smolensko-Polocko ilgųjų pilkapių kultūra, užėmusia didelius plotus Dnepro ir Dauguvos aukštupiuose nuo VIII amžiaus iki X amžiaus vidurio. Rytuose jie siekė rytinių galindų žemes. Kartu vyko baltiška migracija į šiaurės rytus, apie ką liudija savita Pskovo ilgųjų pilkapių kultūra.

Krivičiai
Krivičiai

Jau IX amžiaus viduryje prasidėjo sudėtingi stiprėjantys dviejų etnosų – slavų ir baltų (t.y., krivičių – krievių?) sąveikos procesai, kuriuos lydėjo materialinės kultūros suartėjimas ir slaviška kalbinė asimiliacija. Asimiliavimo židiniais galėjo tapti miestai, kartu buvę ir galios – politinio ir bažnytinio elito – centrais. Matyt, ilgainiui krivičių vardu imti vadinti ne tik baltai, bet visi vietiniai gyventojai, tiek baltai, tiek slavai.

Dnepro ir Dauguvos aukštupiuose ilgųjų pilkapių kultūra išnyksta IX a. pab.-X a. pirmojoje pusėje, ir tuo pat metu atsiranda visai nauji paminklai – apvalūs pilkapiai su degiminiais palaikais. Šie pilkapiai nekildinami tiesiog iš ilgųjų, bet siejami su slavais.

Po XII amžiaus krivičiai rusų metraščiuose nebeminimi. Nuo tol šių kraštų gyventojai imti vadinti poločianais, smolianais, tai yra, ne pagal etninius ir kultūrinius, o pagal teritorinius požymius, kaip ir likusioje senosios Rusios dalyje. XIII a. pirmoje pusėje Polocko kunigaikštystė buvo prijungta prie Mindaugo Lietuvos valstybės, o galutinai ją prijungė Vytenis 1307 metais.

Pasak baltiškojo paveldo Gudijoje puoselėtojo Aliaksejaus Dzermanto, „krivičius galima laikyti pagrindiniu baltarusių etnoso susidarymo dėmeniu: ir todėl, kad jie užėmė didžiausią būsimo baltarusių etnografinio arealo dalį, ir todėl, kad padarė didžiausią įtaką baltarusių tautos etninio savitumo bei valstybingumo formavimuisi.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Krivija – baltarusių šventoji žemė. Pokalbis su Aliaksėjumi Dzermantu
  2. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai (I)
  3. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II
  4. Marijai Gimbutienei – 90 (video)
  5. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  6. V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva
  7. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (II)
  8. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. jpn says:
    14 metų ago

    Jau seniai egzistuoja mokslinė hipotezė,kad slavai atsirado,maišantis autochtonams baltams su klajokliais skitais (indoeuropiečių iranėnų gentys).

    Atsakyti
  2. Romas says:
    14 metų ago

    pietryčių Lietuvos “lenkai”, kur jūsų “autochtonizmas”. Siaubas , žemėlapyje jūsų nėra. Tomaševski, kelk klausimą EU. Lenkai dingo.

    Atsakyti
  3. Jorė says:
    14 metų ago

    Kad krivičiai yra baltų etnosas seniai žinoma, bet malonu, kad mokslininkas prof. J. Šmitdas išleido knygą ir ją gerai rekomendavo nemokslinei visuomenei. Jis eina rusų kalbininkų Toporovo, Ivanovo ir kitų pėdomis, kaip istorikas, archeologas. Kalbinikai, archeologai, o dabar ir genettikai visa tai patvirtina, kad slavai susidarė iš periferinių baltų besimaišant su klajoklinėmis tautomis :iranėnais, vėliau hunais, na ir tiurkų palikimas. Vadinasi, nei lenkų, nei pseudolenkųapie Vilnių niekada nebuvo, o apie Varšuvą visada buvo jotvingiai, kol jų persikrikštiję baltai -lenkai jų visiškai neasimiliavo, padedant Romos popiežiui.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      13 metų ago

      ne visai taip, tas maisymasis vyko tik mongolu ordu siautejimo metu, o pries tai visa si teritorija buvo sesli ir vienalytiskai baltiska, slavai atsirado i sias zemes atsikelus graiku kolonistams ka labai graziai aprase Herodotas, jis netgi rase kad kremlius buvo ikurtas baltu, bet atsikrauscius graikams ta vietove pakeite ne tik kalba bet ir paprocius, nors aplink maskva vis dar gyveno senieji baltai, tada ta graiku baltu misraine susimaise su siauromatais gyvenusiai tarp Dono ir Volgos ir sukurusi slaviska-rusiska kalba galutinai kuri buvo panasi i Skitu, bet skirtinga (tuo metu dar nebuvo ukrainieciu kalbos, o be to ne Skitai susimaise kremliuje su graikais)…veliau volgarai-bulgarai (buve siauromatai) patrauke uzkariauti savo dalines tevynes Graikijos ir ten isnaikintu Traku-Trojenu ir Daku zemese ikure savo pirmaja slaviska valstybe pavadinta atsikeleliu vulgaru vardu Bulgarijos karalyste, kuri prieme kriksta is savo proteviu graiku ir sukure rasta religijai skleisti, ta religija sklido i siaure ko pasekoj susikure cekai-slovakai-lenkai (buve androfagai-zmogedros), tuo metu Lietuva (tada ji buvo vardu Gudija) dar laikesi, bet dar po 300 metu apie 880m pietine jos dalis neatsilaike pries spaudima is karolingiu ir ortodoksu bei taip pat buvo priversta priimti kriksta, tuo metu karolingiai androfagus perkrikstino is graikisko i romeniska krikscionybe taip ten gime kotolikiski cekoslavolenkai, o Ruse krito pirma del nepalankios gynybai geografines aplinkos – ji buvo ne miske o stepese, po jos seke Pamare, kuri kad ir miskinga bet is vakaru (karolingiu), siaures (suevu germanu) ir rytu (lenku) buvo apsupta zmogzudziu tautomis, butent del jos ir buvo pradeti vykdyti vykingiu zygiai i romeniskos krikscionybes pakrantes, taip pat tai buvo ir ne tik karines ekspedicijos is Sembos, bet ir mokslines bei tiriamosios-zvalgomosios, kurios pasiekdavusios ne tik Kanaru salas bet ir Siaures Amerika

      Atsakyti
  4. jpn says:
    14 metų ago

    Lietuvių kalbos plotai dar šešioliktame amžiuje siekė Minską (jo apylinkėse galime rasti nemažai lietuviškos kilmės vietovardžių-Skirmantava,Narbutava,Dounary(Daunorai), vietoves gerokai į pietus nuo Gardino-Vialikija Ejsmanty (Didieji Eismantai),atskiros lietuvių salos-net Oršą dabartinėje rytų Baltarusijoje.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      13 metų ago

      visa Baltarusija dabartine buvo laikoma pagoniu krastu, o tai reiske Lietuva ir Lietuviu kalba, vienintelis Polockas kaip ir Pskovas-Pleskava jau buvo apkrikstinti graikiskai

      Atsakyti
  5. hipotezė says:
    14 metų ago

    Smolenskas ir Vitebskas pagrindiniai baltų genčių krivių-krivičių miestai. Iš čia ir kilo Baltų Rusios pavadinimas, tam kad atskirti juos nuo Kijevo Rusios. Kai kurie istorikai teigia, kad ir Riurikas, pakviestas valdyti Nauugardą, buvo ne skandinavas, bet Prūsas iš parusnės. Jo sūnus Vladimiras (Valdemiras)Valdė Kijevą, pakrikštijo jį 6 amžiuje ir paskleidė šią religiją krivičiams kartu juos suslavindamas.

    Atsakyti
  6. Zemaitis says:
    14 metų ago

    Dabar parodykite nors viena veikala ar senoves rasta iki 1800m kur buvo naudojamas zodis BALTISKAS,BALTU,BALTAI….

    Atsakyti
    • Ričardas says:
      13 metų ago

      negali jie nieko parodyt, nes kazkoks vokietis negaledamas istart SARMATAI, mus baltais pervadino…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Metų žodžio ir Metų posakio 2026 rinkimai
Kalba

Metų žodis ir Metų posakis: paskelbti devintųjų rinkimų nugalėtojai

2026 02 22
Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos
Kultūra

Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos

2026 02 22
J. Vaitulevičiaus fotoarchyvo perdavimas
Istorija

Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotas ilgamečio nacionalinės televizijos operatoriaus J. Vaitulevičiaus fotoarchyvas

2026 02 22
Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
Kalba

Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 02 22
Darbas
Lietuvoje

Daugiau nei 70 proc. darbuotojų Baltijos šalyse keistų darbą

2026 02 21
V. Adamkus
Gamta ir ekologija

Bus sodinamas V. Adamkaus 100-mečio ąžuolynas

2026 02 21
A. Svitojus: klimato politika negali sugriauti maisto gamybos pagrindų
Lietuvoje

A. Svitojus: klimato politika negali sugriauti maisto gamybos pagrindų

2026 02 21
Kleboniškių muziejuje Užgavėnių papročius primena kaukių paroda
Etninė kultūra

Kleboniškių muziejuje Užgavėnių papročius primena kaukių paroda

2026 02 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • patikslinimas>Kažin apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • >Kažin apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu
  • Ką svarbu įvertinti žiemą išsiruošus pėsčiomis
  • Kiaulienos kumpis – ir pietums, ir vakarienei
  • Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

Kiti Straipsniai

Lietuvos kariuomenės analitikai

LK analitikai: sausį stebėti priešiški naratyvai apie Lietuvos gynybos politiką

2026 02 20
Susitikimas Prezidentūoje

Prezidentūroje aptarti nacionalinio saugumo klausimai

2026 02 19
N. Tuomienės pranešimas

N. Tuomienė. Kaip Ramaškonių (dabar Baltarusija) jaunimas 1927 m. šventė Vasario 16-ąją

2026 02 18
Juras Taminskas | SUMIN nuotr.

Ministras teikia įrodymus dėl vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą

2026 02 18
Knygos viršelis. Algirdas Brukas Gintautas Mozgeris, Lietuvos didžiagirės 2024 m.

H. Gudavičius. Kiek Lietuvoje didžiagirių?    

2026 02 11
Laurynas Kasčiūnas

Konservatoriai siekia apriboti trečiųjų šalių piliečiams teisę balsuoti

2026 01 29
Adomas Mickevičius, 1828 Juzefo Oleškevičiaus paveikslas

Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką

2026 01 27
Donaldas Trampas ir Džonas Koulas

EP narys P. Gražulis siūlo 2026 m. Nobelio taikos premiją skirti D. Trampui ir Dž. Koului už Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimą

2026 01 26
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai

Aptarti veiksmai valdant ekstremaliąją padėtį dėl kontrabandos

2026 01 20
Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys, (1921 – 1954-08-18)

Išleista knygos „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ internetinė versija

2026 01 11

Skaitytojų nuomonės:

  • patikslinimas>Kažin apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • >Kažin apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Marija apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Velnio akmuo“ – velniškiausias vasaros savaitgalis jau čia pat!

„Velnio akmuo“ – velniškiausias vasaros savaitgalis jau čia pat!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai