Smolenske išleista profesoriaus, žymaus archeologo Jevgenijaus Šmidto monografija „Smolensko Padneprės ir Padauguvės krivičiai“, kurioje mokslininkas apibendrino daugiau nei pusės amžiaus savo tyrinėjimų rezultatus. Daugelį dešimtmečių tyrinėtą VIII-X a. Smolensko ilgųjų pilkapių kultūrą, arba krivičių gentį autorius nedviprasmiškai įvardina kaip pirmapradiškai baltų kilmės žmones: „Daiktinė archeologinė medžiaga iš ilgųjų pilkapių…, apimanti ištisus baltiškus radinių kompleksus, pateikia nenuginčijamus įrodymus, kurie leidžia įvertinti aukštą gyventojų socialinio-ekonominio išsivystymo lygį ir priskirti juos prie baltų etnokultūrinės visumos“.
Gavęs signalinį naujos knygos egzempliorių apie jos pasirodymą savo tinklaraštyje pranešė Smolensko srities Informacinės politikos ir visuomeninių ryšių pagrindinės valdybos viršininkas Vladislavas Kononovas. Jis paminėjo, kad monografija išleista pagal valstybinę knygų leidybos programą, skirtą Smolensko 1150 metų jubiliejui paminėti. Ši programa pirmiausia skirta paremti „fundamentalius darbus, kurie ne vieną dešimtmetį bus naudojami kaip populiarios kraštotyrinės literatūros šaltiniai.“
„Pergyventi dėl to, kad Smolensko gyventojų šaknys tik sąlyginai slaviškos, nereiktų. Kas dabar apgailestauja, kad anglai ir saksai iš tiesų nėra Didžiosios Britanijos autochtonai? Nebent išdidžiųjų britų palikuonys prancūziškoje Bretanės provincijoje. O mus, smolenskiečius, galima tiktai pasveikinti su tapatybės pasitikslinimu. Ačiū Šmidtui,“ tinklaraštyje rašo valdininkas.
Knyga skirta pirmiausia specialistams, todėl išleista palyginti nedideliu 1000 egzempliorių tiražu. Dalis jo sugrįš pas leidėjus – į Smolensko valstybinį universitetą. Tačiau tarp entuziastų internete jau kyla kalbos apie galimybes gavus knygą nuskenuoti ir patalpinti viešai.
Krivičių vardas siejamas su Smolensko-Polocko ilgųjų pilkapių kultūra, užėmusia didelius plotus Dnepro ir Dauguvos aukštupiuose nuo VIII amžiaus iki X amžiaus vidurio. Rytuose jie siekė rytinių galindų žemes. Kartu vyko baltiška migracija į šiaurės rytus, apie ką liudija savita Pskovo ilgųjų pilkapių kultūra.
Jau IX amžiaus viduryje prasidėjo sudėtingi stiprėjantys dviejų etnosų – slavų ir baltų (t.y., krivičių – krievių?) sąveikos procesai, kuriuos lydėjo materialinės kultūros suartėjimas ir slaviška kalbinė asimiliacija. Asimiliavimo židiniais galėjo tapti miestai, kartu buvę ir galios – politinio ir bažnytinio elito – centrais. Matyt, ilgainiui krivičių vardu imti vadinti ne tik baltai, bet visi vietiniai gyventojai, tiek baltai, tiek slavai.
Dnepro ir Dauguvos aukštupiuose ilgųjų pilkapių kultūra išnyksta IX a. pab.-X a. pirmojoje pusėje, ir tuo pat metu atsiranda visai nauji paminklai – apvalūs pilkapiai su degiminiais palaikais. Šie pilkapiai nekildinami tiesiog iš ilgųjų, bet siejami su slavais.
Po XII amžiaus krivičiai rusų metraščiuose nebeminimi. Nuo tol šių kraštų gyventojai imti vadinti poločianais, smolianais, tai yra, ne pagal etninius ir kultūrinius, o pagal teritorinius požymius, kaip ir likusioje senosios Rusios dalyje. XIII a. pirmoje pusėje Polocko kunigaikštystė buvo prijungta prie Mindaugo Lietuvos valstybės, o galutinai ją prijungė Vytenis 1307 metais.
Pasak baltiškojo paveldo Gudijoje puoselėtojo Aliaksejaus Dzermanto, „krivičius galima laikyti pagrindiniu baltarusių etnoso susidarymo dėmeniu: ir todėl, kad jie užėmė didžiausią būsimo baltarusių etnografinio arealo dalį, ir todėl, kad padarė didžiausią įtaką baltarusių tautos etninio savitumo bei valstybingumo formavimuisi.“
Jau seniai egzistuoja mokslinė hipotezė,kad slavai atsirado,maišantis autochtonams baltams su klajokliais skitais (indoeuropiečių iranėnų gentys).
pietryčių Lietuvos “lenkai”, kur jūsų “autochtonizmas”. Siaubas , žemėlapyje jūsų nėra. Tomaševski, kelk klausimą EU. Lenkai dingo.
Kad krivičiai yra baltų etnosas seniai žinoma, bet malonu, kad mokslininkas prof. J. Šmitdas išleido knygą ir ją gerai rekomendavo nemokslinei visuomenei. Jis eina rusų kalbininkų Toporovo, Ivanovo ir kitų pėdomis, kaip istorikas, archeologas. Kalbinikai, archeologai, o dabar ir genettikai visa tai patvirtina, kad slavai susidarė iš periferinių baltų besimaišant su klajoklinėmis tautomis :iranėnais, vėliau hunais, na ir tiurkų palikimas. Vadinasi, nei lenkų, nei pseudolenkųapie Vilnių niekada nebuvo, o apie Varšuvą visada buvo jotvingiai, kol jų persikrikštiję baltai -lenkai jų visiškai neasimiliavo, padedant Romos popiežiui.
ne visai taip, tas maisymasis vyko tik mongolu ordu siautejimo metu, o pries tai visa si teritorija buvo sesli ir vienalytiskai baltiska, slavai atsirado i sias zemes atsikelus graiku kolonistams ka labai graziai aprase Herodotas, jis netgi rase kad kremlius buvo ikurtas baltu, bet atsikrauscius graikams ta vietove pakeite ne tik kalba bet ir paprocius, nors aplink maskva vis dar gyveno senieji baltai, tada ta graiku baltu misraine susimaise su siauromatais gyvenusiai tarp Dono ir Volgos ir sukurusi slaviska-rusiska kalba galutinai kuri buvo panasi i Skitu, bet skirtinga (tuo metu dar nebuvo ukrainieciu kalbos, o be to ne Skitai susimaise kremliuje su graikais)…veliau volgarai-bulgarai (buve siauromatai) patrauke uzkariauti savo dalines tevynes Graikijos ir ten isnaikintu Traku-Trojenu ir Daku zemese ikure savo pirmaja slaviska valstybe pavadinta atsikeleliu vulgaru vardu Bulgarijos karalyste, kuri prieme kriksta is savo proteviu graiku ir sukure rasta religijai skleisti, ta religija sklido i siaure ko pasekoj susikure cekai-slovakai-lenkai (buve androfagai-zmogedros), tuo metu Lietuva (tada ji buvo vardu Gudija) dar laikesi, bet dar po 300 metu apie 880m pietine jos dalis neatsilaike pries spaudima is karolingiu ir ortodoksu bei taip pat buvo priversta priimti kriksta, tuo metu karolingiai androfagus perkrikstino is graikisko i romeniska krikscionybe taip ten gime kotolikiski cekoslavolenkai, o Ruse krito pirma del nepalankios gynybai geografines aplinkos – ji buvo ne miske o stepese, po jos seke Pamare, kuri kad ir miskinga bet is vakaru (karolingiu), siaures (suevu germanu) ir rytu (lenku) buvo apsupta zmogzudziu tautomis, butent del jos ir buvo pradeti vykdyti vykingiu zygiai i romeniskos krikscionybes pakrantes, taip pat tai buvo ir ne tik karines ekspedicijos is Sembos, bet ir mokslines bei tiriamosios-zvalgomosios, kurios pasiekdavusios ne tik Kanaru salas bet ir Siaures Amerika
Lietuvių kalbos plotai dar šešioliktame amžiuje siekė Minską (jo apylinkėse galime rasti nemažai lietuviškos kilmės vietovardžių-Skirmantava,Narbutava,Dounary(Daunorai), vietoves gerokai į pietus nuo Gardino-Vialikija Ejsmanty (Didieji Eismantai),atskiros lietuvių salos-net Oršą dabartinėje rytų Baltarusijoje.
visa Baltarusija dabartine buvo laikoma pagoniu krastu, o tai reiske Lietuva ir Lietuviu kalba, vienintelis Polockas kaip ir Pskovas-Pleskava jau buvo apkrikstinti graikiskai
Smolenskas ir Vitebskas pagrindiniai baltų genčių krivių-krivičių miestai. Iš čia ir kilo Baltų Rusios pavadinimas, tam kad atskirti juos nuo Kijevo Rusios. Kai kurie istorikai teigia, kad ir Riurikas, pakviestas valdyti Nauugardą, buvo ne skandinavas, bet Prūsas iš parusnės. Jo sūnus Vladimiras (Valdemiras)Valdė Kijevą, pakrikštijo jį 6 amžiuje ir paskleidė šią religiją krivičiams kartu juos suslavindamas.
Dabar parodykite nors viena veikala ar senoves rasta iki 1800m kur buvo naudojamas zodis BALTISKAS,BALTU,BALTAI….
negali jie nieko parodyt, nes kazkoks vokietis negaledamas istart SARMATAI, mus baltais pervadino…