Šeštadienis, 22 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais

Rokas Sinkevičius, www.patriotai.lt
2012-07-11 12:32:55
350
PERŽIŪROS
9
Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais
Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.
Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.

Smolenske išleista profesoriaus, žymaus archeologo Jevgenijaus Šmidto monografija „Smolensko Padneprės ir Padauguvės krivičiai“, kurioje mokslininkas apibendrino daugiau nei pusės amžiaus savo tyrinėjimų rezultatus. Daugelį dešimtmečių tyrinėtą VIII-X a. Smolensko ilgųjų pilkapių kultūrą, arba krivičių gentį autorius nedviprasmiškai įvardina kaip pirmapradiškai baltų kilmės žmones: „Daiktinė archeologinė medžiaga iš ilgųjų pilkapių…, apimanti ištisus baltiškus radinių kompleksus, pateikia nenuginčijamus įrodymus, kurie leidžia įvertinti aukštą gyventojų socialinio-ekonominio išsivystymo lygį ir priskirti juos prie baltų etnokultūrinės visumos“.

Gavęs signalinį naujos knygos egzempliorių apie jos pasirodymą savo tinklaraštyje pranešė Smolensko srities Informacinės politikos ir visuomeninių ryšių pagrindinės valdybos viršininkas Vladislavas Kononovas. Jis paminėjo, kad monografija išleista pagal valstybinę knygų leidybos programą, skirtą Smolensko 1150 metų jubiliejui paminėti. Ši programa pirmiausia skirta paremti „fundamentalius darbus, kurie ne vieną dešimtmetį bus naudojami kaip populiarios kraštotyrinės literatūros šaltiniai.“

„Pergyventi dėl to, kad Smolensko gyventojų šaknys tik sąlyginai slaviškos, nereiktų. Kas dabar apgailestauja, kad anglai ir saksai iš tiesų nėra Didžiosios Britanijos autochtonai? Nebent išdidžiųjų britų palikuonys prancūziškoje Bretanės provincijoje. O mus, smolenskiečius, galima tiktai pasveikinti su tapatybės pasitikslinimu. Ačiū Šmidtui,“ tinklaraštyje rašo valdininkas.

Knyga skirta pirmiausia specialistams, todėl išleista palyginti nedideliu 1000 egzempliorių tiražu. Dalis jo sugrįš pas leidėjus – į Smolensko valstybinį universitetą. Tačiau tarp entuziastų internete jau kyla kalbos apie galimybes gavus knygą nuskenuoti ir patalpinti viešai.

Krivičių vardas siejamas su Smolensko-Polocko ilgųjų pilkapių kultūra, užėmusia didelius plotus Dnepro ir Dauguvos aukštupiuose nuo VIII amžiaus iki X amžiaus vidurio. Rytuose jie siekė rytinių galindų žemes. Kartu vyko baltiška migracija į šiaurės rytus, apie ką liudija savita Pskovo ilgųjų pilkapių kultūra.

Krivičiai
Krivičiai

Jau IX amžiaus viduryje prasidėjo sudėtingi stiprėjantys dviejų etnosų – slavų ir baltų (t.y., krivičių – krievių?) sąveikos procesai, kuriuos lydėjo materialinės kultūros suartėjimas ir slaviška kalbinė asimiliacija. Asimiliavimo židiniais galėjo tapti miestai, kartu buvę ir galios – politinio ir bažnytinio elito – centrais. Matyt, ilgainiui krivičių vardu imti vadinti ne tik baltai, bet visi vietiniai gyventojai, tiek baltai, tiek slavai.

Dnepro ir Dauguvos aukštupiuose ilgųjų pilkapių kultūra išnyksta IX a. pab.-X a. pirmojoje pusėje, ir tuo pat metu atsiranda visai nauji paminklai – apvalūs pilkapiai su degiminiais palaikais. Šie pilkapiai nekildinami tiesiog iš ilgųjų, bet siejami su slavais.

Po XII amžiaus krivičiai rusų metraščiuose nebeminimi. Nuo tol šių kraštų gyventojai imti vadinti poločianais, smolianais, tai yra, ne pagal etninius ir kultūrinius, o pagal teritorinius požymius, kaip ir likusioje senosios Rusios dalyje. XIII a. pirmoje pusėje Polocko kunigaikštystė buvo prijungta prie Mindaugo Lietuvos valstybės, o galutinai ją prijungė Vytenis 1307 metais.

Pasak baltiškojo paveldo Gudijoje puoselėtojo Aliaksejaus Dzermanto, „krivičius galima laikyti pagrindiniu baltarusių etnoso susidarymo dėmeniu: ir todėl, kad jie užėmė didžiausią būsimo baltarusių etnografinio arealo dalį, ir todėl, kad padarė didžiausią įtaką baltarusių tautos etninio savitumo bei valstybingumo formavimuisi.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Krivija – baltarusių šventoji žemė. Pokalbis su Aliaksėjumi Dzermantu
  2. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai (I)
  3. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II
  4. Marijai Gimbutienei – 90 (video)
  5. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  6. V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva
  7. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (II)
  8. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (I)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. jpn says:
    14 metų ago

    Jau seniai egzistuoja mokslinė hipotezė,kad slavai atsirado,maišantis autochtonams baltams su klajokliais skitais (indoeuropiečių iranėnų gentys).

    Atsakyti
  2. Romas says:
    14 metų ago

    pietryčių Lietuvos “lenkai”, kur jūsų “autochtonizmas”. Siaubas , žemėlapyje jūsų nėra. Tomaševski, kelk klausimą EU. Lenkai dingo.

    Atsakyti
  3. Jorė says:
    14 metų ago

    Kad krivičiai yra baltų etnosas seniai žinoma, bet malonu, kad mokslininkas prof. J. Šmitdas išleido knygą ir ją gerai rekomendavo nemokslinei visuomenei. Jis eina rusų kalbininkų Toporovo, Ivanovo ir kitų pėdomis, kaip istorikas, archeologas. Kalbinikai, archeologai, o dabar ir genettikai visa tai patvirtina, kad slavai susidarė iš periferinių baltų besimaišant su klajoklinėmis tautomis :iranėnais, vėliau hunais, na ir tiurkų palikimas. Vadinasi, nei lenkų, nei pseudolenkųapie Vilnių niekada nebuvo, o apie Varšuvą visada buvo jotvingiai, kol jų persikrikštiję baltai -lenkai jų visiškai neasimiliavo, padedant Romos popiežiui.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      14 metų ago

      ne visai taip, tas maisymasis vyko tik mongolu ordu siautejimo metu, o pries tai visa si teritorija buvo sesli ir vienalytiskai baltiska, slavai atsirado i sias zemes atsikelus graiku kolonistams ka labai graziai aprase Herodotas, jis netgi rase kad kremlius buvo ikurtas baltu, bet atsikrauscius graikams ta vietove pakeite ne tik kalba bet ir paprocius, nors aplink maskva vis dar gyveno senieji baltai, tada ta graiku baltu misraine susimaise su siauromatais gyvenusiai tarp Dono ir Volgos ir sukurusi slaviska-rusiska kalba galutinai kuri buvo panasi i Skitu, bet skirtinga (tuo metu dar nebuvo ukrainieciu kalbos, o be to ne Skitai susimaise kremliuje su graikais)…veliau volgarai-bulgarai (buve siauromatai) patrauke uzkariauti savo dalines tevynes Graikijos ir ten isnaikintu Traku-Trojenu ir Daku zemese ikure savo pirmaja slaviska valstybe pavadinta atsikeleliu vulgaru vardu Bulgarijos karalyste, kuri prieme kriksta is savo proteviu graiku ir sukure rasta religijai skleisti, ta religija sklido i siaure ko pasekoj susikure cekai-slovakai-lenkai (buve androfagai-zmogedros), tuo metu Lietuva (tada ji buvo vardu Gudija) dar laikesi, bet dar po 300 metu apie 880m pietine jos dalis neatsilaike pries spaudima is karolingiu ir ortodoksu bei taip pat buvo priversta priimti kriksta, tuo metu karolingiai androfagus perkrikstino is graikisko i romeniska krikscionybe taip ten gime kotolikiski cekoslavolenkai, o Ruse krito pirma del nepalankios gynybai geografines aplinkos – ji buvo ne miske o stepese, po jos seke Pamare, kuri kad ir miskinga bet is vakaru (karolingiu), siaures (suevu germanu) ir rytu (lenku) buvo apsupta zmogzudziu tautomis, butent del jos ir buvo pradeti vykdyti vykingiu zygiai i romeniskos krikscionybes pakrantes, taip pat tai buvo ir ne tik karines ekspedicijos is Sembos, bet ir mokslines bei tiriamosios-zvalgomosios, kurios pasiekdavusios ne tik Kanaru salas bet ir Siaures Amerika

      Atsakyti
  4. jpn says:
    14 metų ago

    Lietuvių kalbos plotai dar šešioliktame amžiuje siekė Minską (jo apylinkėse galime rasti nemažai lietuviškos kilmės vietovardžių-Skirmantava,Narbutava,Dounary(Daunorai), vietoves gerokai į pietus nuo Gardino-Vialikija Ejsmanty (Didieji Eismantai),atskiros lietuvių salos-net Oršą dabartinėje rytų Baltarusijoje.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      14 metų ago

      visa Baltarusija dabartine buvo laikoma pagoniu krastu, o tai reiske Lietuva ir Lietuviu kalba, vienintelis Polockas kaip ir Pskovas-Pleskava jau buvo apkrikstinti graikiskai

      Atsakyti
  5. hipotezė says:
    14 metų ago

    Smolenskas ir Vitebskas pagrindiniai baltų genčių krivių-krivičių miestai. Iš čia ir kilo Baltų Rusios pavadinimas, tam kad atskirti juos nuo Kijevo Rusios. Kai kurie istorikai teigia, kad ir Riurikas, pakviestas valdyti Nauugardą, buvo ne skandinavas, bet Prūsas iš parusnės. Jo sūnus Vladimiras (Valdemiras)Valdė Kijevą, pakrikštijo jį 6 amžiuje ir paskleidė šią religiją krivičiams kartu juos suslavindamas.

    Atsakyti
  6. Zemaitis says:
    14 metų ago

    Dabar parodykite nors viena veikala ar senoves rasta iki 1800m kur buvo naudojamas zodis BALTISKAS,BALTU,BALTAI….

    Atsakyti
    • Ričardas says:
      14 metų ago

      negali jie nieko parodyt, nes kazkoks vokietis negaledamas istart SARMATAI, mus baltais pervadino…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Neries krantinė
Lietuvoje

Sostinėje prasidėjo A. Goštauto gatvės atnaujinimas 

2026 08 21
Sveikata
Lietuvoje

Po pertraukos atnaujintos derybos dėl medikų atlyginimų

2026 08 21
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda
Gamta ir žmogus

Kelio darbai automagistralėje A1 tęsiasi: kaip išvengti spūsčių?

2026 08 21
Montuojamos apsaugos apuokams
Gamta ir žmogus

ESO Šiauliuose toliau stiprina apuokų apsaugą

2026 08 21
„Čia – saugiau“
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėtos ženklinti saugesnės naktinio gyvenimo vietos

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • Karčiaginas apie geruosius rusus apie K. Braziulis. Nematomas Rusijos frontas Europoje: kai gąsdinimai virsta teroru
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl elektromobiliai vis dar yra turtingesnių regionų pasirinkimas?
  • Suskaičiuota, kiek Lietuvoje kainuoja užauginti vaiką
  • Ruošiantis mokyklai – keturios taupymo gudrybės
  • Miltai, košės ir makaronai keičiasi: kaip atrodys grūdinių produktų ateitis

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

2026 08 15
Pasienietis surištomis rankomis prie po Lietuvos pasienio užtvara iškasto tunelio

J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?

2026 08 08
Archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė Kukuliškių piliakalnio archeologinių tyrimų vietoje

Kukuliškių radiniai keičia Baltijos pajūrio priešistorės vaizdą

2026 07 17
Pasienis su Baltarusija

Saugoti Latvijos sienos su Baltarusija vyks dar viena Lietuvos pasieniečių grupė

2026 07 13
Juozo Lukšos parašiutinio šuolio rekonstruktoriai su ginklų muliažais

E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (IV)

2026 07 11
Radioaktyvios atliekos

Laukiama visuomenės pastabų dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės

2026 07 09
Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Pasienis

Denonsuotas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių

2026 06 30
Kylantis lėktuvas

Pratęstas draudžiamųjų oro erdvės zonų galiojimą prie sienos su Baltarusija

2026 06 25
Leidinys. Danijos senieji tikejimai ir jų pėdsakai

Kviečia vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“

2026 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • Karčiaginas apie geruosius rusus apie K. Braziulis. Nematomas Rusijos frontas Europoje: kai gąsdinimai virsta teroru
  • skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
„Velnio akmuo“ – velniškiausias vasaros savaitgalis jau čia pat!

„Velnio akmuo“ – velniškiausias vasaros savaitgalis jau čia pat!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai