2011-ųjų metų jubiliejai

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt

2011 metais minėsime keletą Lietuvai ar atskiriems jos miestams svarbių jubiliejinių sukakčių. Čia pateiksiu kai kurių svarbesnių jubiliejų sąrašą, kartu primindamas, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50-mečio sukaktis, todėl čia neįtrauktos tos „apvalios“ sukaktys, kurios nesidalina iš 50, net jei jos mena ir labai svarbius įvykius.

Jubiliejai (jôbel) pirmine prasme buvo nustatyti Biblijoje ir išreiškė senovės žydų paprotį kas 50 metų parduotą žemę grąžinti seniesiems savininkams arba jų palikuonims. Tai buvo septynių septynmečių ciklų pabaigos metai. Tokie septynmečiai buvo skaičiuojami pagal septynių savaitės dienų analogiją, taigi jubiliejus yra susijęs su savaitės samprata. Ji susijusi su Mėnulio kalendoriumi – tai ketvirtis mėnesio, vienos Mėnulio fazės trukmė. Senovės Babilone septintoji diena buvo sureikšminta kaip poilsio diena, ji įtvirtinta ir biblijiniame pasaulio sukūrimo per 7 dienas mite. Kartu su astrologijos mokslo plitimu septynių dienų savaitės samprata atkeliavo ir į antikinę Romos imperiją, kur 7 savaitės dienos įgavo Saulės, Mėnulio ir planetų vardus, kurios, savo ruožtu buvo pavadintos graikų bei romėnų dievų vardais.

Pagal analogiją su savaite Biblijoje buvo sureikšminti ir septintieji (šabo) metai, kuriais draudžiama dirbti žemę, ir ypač septintasis septynmetis, po kurio buvo švenčiami jubiliejiniai metai. Dar senovės žydai ginčijosi, ar jubiliejiniais laikytini 49-ieji metai, ar metai, einantys po 49 metų ciklo, t. y. 50-ieji. Bet kuriuo atveju ilgainiui įsigalėjo pastaroji jubiliejaus samprata. Jubiliejinių metų pradžia būdavo paskelbiama, pučiant avino ragą, nuo kurio ir pats jubiliejus gavo pavadinimą (hebrajų kalba jobel reiškia aviną).

Svarstoma ir indoeuropietiška šio žodžio kilmė, siejant žodį „jubiliejus“ (lotyniškai jubilaeus, bet Vulgatoje – iobeleus) su lotynišku žodžiu jubilo „džiūgauti, šūkauti“ – tokiu atveju hebrajiškas žodis jobel būtų skolinys iš indoeuropiečių kalbų. Savo ruožtu lotyniškasis jubilo „džiūgauti, šūkauti“ yra išvestinis iš žodžių juvo „džiuginti, pagelbėti“ ir jubeo „liepti, įsakyti, linkėti“. Šių žodžių giminaičiai lietuvių kalboje yra tokie žodžiai, kaip judėti, judinti, jaudintis, jausti (žr. Lelis J. Lotynų-lietuvių kalbų bendrybių žodynas, Vilnius, 2002, p. 130, 133).

Krikščionys jubiliejus susiejo visų pirma su 50 metų periodais, skaičiuojamais nuo Kristaus gimimo. Šie jubiliejai įgavo nuodėmių atleidimo metų prasmę ir katalikų yra švenčiami nuo 1300-ųjų metų, kai jubiliejinius metus paskelbė popiežius Bonifacijus VIII. Savo ruožtu 50-mečiai pradėti skaičiuoti ir nuo kai kurių kitų svarbių įvykių (pavyzdžiui, šventojo mirties). Nuo 1470 m. popiežiaus Pauliaus II sprendimu katalikiški jubiliejai švenčiami kas 25 metus, kad kiekviena karta turėtų galimybę dalyvauti jubiliejuje.

Svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai

Lietuvos ir Žemaitijos vienybės atkūrimui – 750 metų. Tą datą galime prisiminti ir kaip Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės, jo prisijungimą prie baltų kovos prieš kryžiuočius (1261 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.). Prieš šiuos įvykius pasiekta paskutinė iš 4 savarankiškų žemaičių pergalių kovose su kryžiuočiais – Lielvardės mūšis (1261 m. vasario 3 d.) bei prūsų pergalė Pokarvių mūšyje (1261 m. sausio 22 d.).

650 metų nuo Kęstučio patekimo į kryžiuočių nelaisvę ir pabėgimo iš jos (1361 m. kovo 21 ir lapkričio 18 d.).

Torunės taikai – 600 metų. Lietuvos ir Lenkijos taika su Vokiečių ordinu, įtvirtinusi Žalgirio mūšio rezultatus (1411 m. vasario 1 d.).

Livonijos prisijungimui prie Lietuvos – 450 metų. 1561 m. lapkričio 28 d., Livonijai pasidavus Lietuvai, Vokiečių ordino žemės Livonijoje buvo sekuliarizuotos, o Vokiečių ordinas galutinai išstumtas iš Pabaltijo.

Smolensko užėmimui – 400 metų. Žygimanto Vazos vadovaujama kariuomenė 1611 m. birželio 13 d. užėmė Smolenską ir paskutinį kartą prijungė jį prie Lietuvos valstybės (iki 1654 m.).

Vilniaus išvadavimui – 350 metų. Po 16 mėnesių trukusios apgulos 1661 m. gruodžio 2 d. atsiimta rusų užimta Vilniaus pilis ir baigtas 1655 m. okupuotos Lietuvos sostinės išvadavimas.

Kušlikų mūšiui – 350 metų. 1661 m. lapkričio 4 d. Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės Kušlikuose (prie Polocko) sumušė Rusijos kariuomenę.

Baudžiavos panaikinimui – 150 metų. 1861 m. kovo 3 d. Rusijos imperatorius Aleksandras II paskelbė manifestą ir nuostatus dėl baudžiavos panaikinimo. Iš baudžiavinės priklausomybės išlaisvinti didžiosios Lietuvos dalies valstiečiai (išskyrus Užnemunę ir Mažąją Lietuvą, kuriose baudžiava panaikinta anksčiau).

Lietuvos geležinkeliams – 150 metų. 1861 m. gegužės 10 d. atidarytas Kauno–Virbalio geležinkelio ruožas – pirmasis geležinkelis Lietuvoje.

Iš nejubiliejinių sukakčių reikia paminėti, kad 2011-uosius Seimas paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Šis įvardijimas susijęs su Lietuvos laisvės gynimo 20-mečiu (1991 m. sausio 13-ąją ir kitomis tų metų dienomis) bei didžiųjų trėmimų pradžios (1941 m. birželio 14–18 d.) ir Lietuvos žydų holokausto 70-mečiu. Iš 1941 m. įvykių turėtų būti prisiminta ir 1941 m. Birželio sukilimo sukaktis.

Miestų jubiliejai

Palanga galėtų minėti savo 850 metų jubiliejų, tiesa jos pirmasis paminėjimas 1161 m. birželio 15 d. išliko vėlesniame (XV a.) šaltinyje, kuriuo pasitiki ne visi tyrinėtojai.

Utena ruošiasi minėti 750 metų jubiliejų, nors to pagrindas – Utenos vardo paminėjimas 1261 m. rugpjūčio 7 d. datuotame Mindaugo Sėlos dovanojimo akte – istorijos mokslo požiūriu yra nepakankamas, kadangi jau seniai įrodyta, jog šis Mindaugui priskiriamas aktas yra XIV a. pabaigos falsifikatas. Iš tikrųjų Utena pirmą kartą paminėta 1373 m. vasario 14 d. Hermano Vartbergės Livonijos kronikoje.

Šalčininkams – 700 metų. Pirmą kartą Šalčininkai paminėti Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje 1311 m. liepos 2 d. ryšium su kryžiuočių antpuoliu.

Kaunui – 650 metų. Pirmasis Kauno, kaip vietovės ir pilies, paminėjimas Vygando Marburgiečio Prūsijos kronikoje datuojamas 1361 m. vasara ryšium su kryžiuočių antpuoliu.

Šilutei – 500 metų. Pirmas Šilokarčemos paminėjimas – 1511 m. vasario 22 d. Šilutės jubiliejui sukurta speciali interneto svetainė www.silute500.lt.

Jurbarko savivaldai – 400 metų. 1611 m. lapkričio 4 d. Jurbarkui suteiktos Magdeburgo teisės.

Neringos miestui – 50 metų. Neringos miestas įkurtas 1961 m. lapkričio 15 d., sujungus penkias Kuršių Nerijos gyvenvietes – Alksnynę, Juodkrantę, Nidą, Pervalką ir Preilą.

Žymių asmenų jubiliejai

Lietuvos botanikos mokslo pradininkui Stanislovui Bonifacui Jundzilui – 250 metų (gimė 1761 m. gegužės 6 d., mirė 1847 m. balandžio 27 d.).

1794 m. sukilimo vadui Lietuvoje Jokūbui Jasinskiui – 250 metų (gimė 1761 m. liepos 24 d., žuvo 1794 m. lapkričio 4 d.).

Žymiam vokiečių baltistui Georgui Neselmanui – 200 metų (gimė 1811 m. vasario 14 d., mirė 1881 m. sausio 7 d.). G. Neselmanas pirmasis įvedė vėliau visuotinai priimtą terminą „baltai“ prūsų, lietuvių ir latvių tautoms ir kalboms įvardyti.

Aušrininkui ir žymiam tautinio atgimimo veikėjui Jonui Šliūpui – 150 metų (gimė 1861 m. kovo 7 d., mirė 1944 m. lapkričio 6 d.).

Rašytojai ir visuomenės veikėjai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei – 150 metų (gimė 1861 m. kovo 18 d., mirė 1943 m. birželio 14 d.).

Lietuvių kilmės rašytojui ir poetui, Nobelio literatūros premijos laureatui Česlovui Milošui – 100 metų (gimė 1911 m. birželio 30 d., mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d.). 2011-ieji Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Česlovo Milošo metais.

Religijotyrininkui Gintarui Beresnevičiui – 50 metų (gimė 1961 m. liepos 7 d., mirė 2006 m. rugpjūčio 6 d.).

Laimingų 2011-ųjų metų, prasmingų jubiliejinių ir kitų šių metų sukakčių minėjimų!