Gegužės 18 d. Kauno įgulos karininkų ramovė pažymės svarbią sukaktį – prieš 75 metus balandžio 23 d. duris atvėrė tuometinių karininkų lėšomis pastatyti reprezentaciniai Lietuvos kariuomenės rūmai. Šia proga Kauno įgulos karininkų ramovė rengia minėjimą, kuriame dalyvaus krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, Kauno įgulos karinių dalinių vadai, kitų vidaus tarnybos sistemos dalinių vadovai, Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovai, visuomenės atstovai.
Tuomet, prieš 75-erius metus, iškilmingoje reprezentacinių rūmų atidarymo ceremonijoje Lietuvos prezidentas Antanas Smetona kalbėjo: „Jokia kita, tariant simboliškai, šeima, kaip kariuomenė, nėra taip žymi ir didi ir nesveria tiek mūsų tautos gyvenime. Kariuomenė ne tik saugo ir gina mūsų tėvynės ribas, ne tik auklėja ir ruošia ginklo galiai mūsų jaunimą, ji taip pat neša, iškėlus aukštai, ir kultūros švyturį. Dėl to jai mes turime labai daug pagarbos ir vilties joje dedame“.
Karininkų ramovės veiklos pradžia laikoma 1919 m. liepos 23 d., kai buvo įsteigtas Kauno įgulos karių klubas. 1922 m. lapkričio 19 d. generolo V. Nagiaus-Nagevičiaus iniciatyva Kauno įgulos karininkai įsteigė karininkų korporacijos klubą, kuris dar tais pačiais buvo paskelbtas Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo valdininkų klubu. Klubas ėmė burti visus karininkus, karo gydytojus ir karo kapelionus į vieną šeimą, stiprinti jų karinę ir tautinę dvasią, puoselėti karo ir bendrąjį mokslą, švietimą, sportą bei kitas visuomeninio gyvenimo sritis.
„Ramovės vardas, kaip toks, atsirado 1924 metais. Šio žodžio autorius – lietuvių kalbos patriarchas Jonas Jablonskis. Pavadinime turėjo atsispindėti mūsų tautos požiūris į karą – juk lietuviškas žodis „ginklas“ yra kilęs nuo žodžio „gintis“, todėl Ramovė, kaip atvanga nuo karo vargų, turėjo tapti simboliniu kultūrinio gyvenimu židiniu (Romuva). Tų pačių metų balandžio 30 d. prof. J. Jablonskio siūlymu ir krašto apsaugos ministro įsakymu, klubas buvo pavadintas Lietuvos karininkų ramove,“ – sakė Karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius.
1940 m. gruodžio 31 d. Ramovės rūmus perdavus Sovietų armijai, pasibaigė pirmasis Lietuvos karininkų ramovės veiklos laikotarpis. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, Ramovę vėl perėmė Lietuvos karininkai. Vokiečiams okupavus Kauną, Ramovės turtas paliktas Lietuvos karininkams.
Antrasis pasaulinis karas užbaigė vieną reikšmingiausių Karininkų ramovės gyvavimo laikotarpių, tačiau jos kultūrinė veikla tęsėsi iki 1944 m. gegužės. 1944–1945 m. Ramovėje buvo įrengta sovietų armijos karo (fronto) ligoninė. Karui pasibaigus ir ligoninę likvidavus pastate įsikūrė sovietinės armijos Kauno garnizono (Įgulos) Karininkų namai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kariuomenė Kauno ramovę atgavo 1992 m. birželio 18 d. 2000 m. balandžio 21 d. Lietuvos karininkų ramovės reprezentaciniai rūmai perduoti Lietuvos kariuomenei ir įkurta Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė. Pirmuoju Ramovės komendantu buvo paskirtas kapitonas Arnoldas Taujanskas.
RENGINIO PROGRAMA:
Renginio pradžia – 16 val., vieta – Kauno įgulos karininkų ramovė (A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas).
• Svečius pasitiks Karinių oro pajėgų orkestras
• Svečių sveikinimai
• Prisiminimai iš tarpukario Ramovės gyvenimo
• Liudininkų pasakojimai apie Ramovės atgavimą
• Atgautos Ramovės veikla ir perspektyvos
• Koncertinė programa.