Lapkričio 14 d., šeštadienį, 16 val. Merkinės kultūros centre vyks jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ 25-mečio koncertas „Kukumbalis ir draugai“. Ketvirtį amžiaus Dzūkijos dainas, papročius ir senąsias šventes puoselėjantis sambūris savo sukaktį švęs su gausiu būriu bičiulių iš įvairių Lietuvos vietovių ir Latvijos.
„Kukumbalis“ – kur kas daugiau nei folkloro ansamblis. Tai žmonių bendruomenė, kuriai senoji lietuvių kultūra nėra vien scenos pasirodymų dalis. Čia dainuojama, šokama, švenčiamos kalendorinės šventės, keliaujama, domimasi gimtojo krašto praeitimi ir mokomasi suprasti iš protėvių paveldėtų papročių prasmę.
Per 25 metus „Kukumbalyje“ užaugo ne viena jaunųjų dainininkų karta. Vieni išvyko studijuoti, kiti įsikūrė toli nuo Merkinės, tačiau daugelį iki šiol sieja jaunystėje išmoktos dainos, drauge išgyventos šventės ir užsimezgusios draugystės.
Viskas prasidėjo nuo Kūčių vakaronės
„Kukumbalio“ istorija prasidėjo 2000 metais, kai į Merkinę sugrįžę pedagogai Rita ir Vytautas Černiauskai ėmė burti vietos jaunimą, norėdami sudominti jį gimtojo krašto dainomis, papročiais ir senąja pasaulėžiūra.
Rita Černiauskienė jau turėjo sukaupusi nemažą folkloro patirtį. Dešimt metų ji dainavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblyje „Ratilio“, mokėsi iš žinomos etninės kultūros puoselėtojos Zitos Kelmickaitės.
Dar prieš apsigyvendama Merkinėje Rita Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve ieškojo šio krašto dainų, pasakojimų ir kitų tautosakos lobių. Pradėjusi dirbti Vinco Krėvės gimnazijoje, ji ėmė telkti liaudies kūryba besidominčius moksleivius.
2000 metų gruodį Černiauskai surengė didelę advento vakaronę – Kūčių stalo repeticiją. Į ją susirinko dešimtys šeimų su vaikais. Skambėjo senosios dainos, buvo prisimenami Kūčių papročiai, mokomasi tradicinio šventinio elgesio.
Šis susibūrimas tapo pradžia nuolatinei veiklai. 2001 metais buvo įregistruotas Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“.
Nuo pat pradžių Černiauskai siekė ne tik išmokyti jaunus žmones dainuoti liaudies dainas. Jiems rūpėjo, kad jaunimas pažintų savo krašto istoriją, suprastų senųjų papročių prasmę ir pajustų, jog protėvių palikimas gali būti gyvas ir šiandien.
Paslaptingos pelkės vardas
Ne mažiau įdomi ir paties klubo vardo kilmė.
Kukumbaliu vadinama Merkinės apylinkėse, netoli Merkio, plytinti aukštapelkė. Su ja siejami senieji vietos žmonių pasakojimai apie paslaptingas būtybes, kaukus, kukus ir dvasias.
Pagal vieną vietinį aiškinimą, Kukumbalis – tai „kukų bala“. Senieji merkiniškiai šios vietos privengdavę, nes tikėta, kad ten vaidenasi ir gyvena įvairios neregimos būtybės.
Klubo svetainėje jo vardo atsiradimas apipintas žaismingu mitologiniu pasakojimu. Esą jaunimo dainomis ir šokiais susižavėjęs kaukas pats atėjęs į jų būrį ir padovanojęs savo buveinės vardą.
Toks pavadinimas puikiai atitiko besikuriančio sambūrio dvasią – smalsumą, gyvą vaizduotę, pagarbą senajam pasaulėvaizdžiui ir norą pažinti savo kraštą ne vien iš knygų, bet ir iš gyvų žmonių pasakojimų.
Šventės, kuriose nėra žiūrovų
Per ketvirtį amžiaus „Kukumbalis“ tapo vienu svarbiausių Merkinės krašto etninės kultūros židinių.
Jo nariai neapsiribojo dainavimu, muzikavimu ir šokiais. Jie rengė tradicines kalendorines šventes, vakarones, pažintinius žygius, rinko tautosaką, domėjosi krašto istorija.
Ypatingą vietą klubo gyvenime užėmė Rasos. Nuo 2001 metų „Kukumbalio“ žmonės su bičiuliais rinkdavosi prie Jonionių akmenų švęsti vasaros saulėgrįžos.
Čia buvo tvarkoma šventvietė, pinami vainikai, kūrenama apeiginė ugnis, dainuojamos saulėgrįžos dainos, einami rateliai, šokama ir buriama. Apie vieną tokių švenčių 2013 metais išsamiai rašė Alkas.lt.
„Kukumbalis“ atšventė 12-tą Rasos šventę prie slaptingųjų Jonionių akmenų (nuotraukos)
„Kukumbalis“ taip pat puoselėjo Jorės ir Jurginių papročius, rengė advento vakarones, Užgavėnes, Kūčių stalo repeticijas.
Vienas svarbiausių Ritos ir Vytauto Černiauskų veiklos principų – tradicinė šventė neturi virsti vien reginiu, kurį vieni rodo, o kiti stebi. Kiekvienas atėjęs turi galėti įsitraukti, suprasti atliekamų veiksmų prasmę ir pats patirti šventę.
Ilgainiui jaunimo sambūris išaugo į šeimų klubą. Į šventes ateidavo ne tik vaikai ir paaugliai, bet ir jų tėvai, seneliai, draugai.
Taip tradicinė kultūra buvo perduodama ne vien žodžiais ar pamokymais. Ji tapo bendra patirtimi, kurią žmonės išsinešdavo į savo namus ir šeimas.
Merkinės dainos pasiekė Romą
„Kukumbalio“ veikla seniai peržengė gimtojo miestelio ribas.
Ansamblis koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose, dalyvavo folkloro šventėse, lankėsi Lenkijoje, Latvijoje, Italijoje ir kitose šalyse.
Vienas įsimintiniausių įvykių – 2012 metų gruodžio koncertai Romoje, nacionaliniame etruskų muziejuje „Villa Giulia“, kur vyko Baltijos šalių kultūrą pristatantys renginiai.
Tuomet „Kukumbalis“ atstovavo Lietuvai renginių cikle „Gintaro žemių šviesa: nuo Baltijos iki Viduržemio jūros“.
Po šios viešnagės Alkas.lt paskelbtame straipsnyje Vytautas Černiauskas pasidalijo mintimi, taikliai nusakančia jo požiūrį į jaunimo ugdymą: „Ne jaunimas mūsų ateitis, o mes jo ateitis.“
Merkinės folkloro ansamblis „Kukumbalis“ koncertavo Italijoje
Šiuose žodžiuose atsiskleidžia ir viena svarbiausių „Kukumbalio“ gyvavimo priežasčių. Jaunam žmogui neužtenka pasakoti, kokios vertingos yra protėvių tradicijos. Reikia parodyti, kad jos gali būti įdomios, artimos ir reikalingos jo paties gyvenime.
Dainos, sudėtos į plokšteles ir knygas
Per savo gyvavimo metus „Kukumbalis“ išleido keturias kompaktines plokšteles.
2002 metais pasirodė „Merkinės dainos ir šokiai“, vėliau – „An marelių kraštelio“, 2011 metais – „Dainuoja Kukumbalis“, o 2019 metais – „Devynios žolelės“.
Pirmuosiuose įrašuose daugiausia dėmesio buvo skirta senosioms Merkinės krašto dainoms ir jų išsaugojimui. Vėlesniuose greta tradicinio dainavimo atsirado šiuolaikiškesnis skambesys, gitaros, mušamieji ir pačių muzikantų kūryba.
Plokštelėje „Devynios žolelės“ skamba ir liaudies dainos, ir Vytauto Černiausko sukurtos dainos. Prie jos įrašymo prisidėjo jau nauja kūrybingo jaunimo karta, tarp jų – Kristupas ir Kotryna Černiauskai.
Svarbus klubo darbas – ir 2007 metais išleista Ritos Černiauskienės parengta knyga „Merkinės lopšinės ir žaidinimai“.
Jos pagrindą sudaro Merkinės apylinkėse surinkta vaikų tautosaka. Prie šio darbo prisidėjo ir patys „Kukumbalio“ nariai, rinkę iš vyresniųjų krašto gyventojų išlikusias dainas bei žaidinimus.
Klubas kūrė ir etnokultūrinius vaidinimus, tarp jų – Vinco Krėvės kūrybos pasaulio įkvėptus „Perkūną, Vaivą ir Straublį“ bei „Gilšę“.
Ilgainiui „Kukumbalio“ muzikantai ėmė ieškoti naujų būdų, kaip senąsias dainas prakalbinti šių dienų klausytojams.
2020 metų Dainavos krašto folkloro šventės programoje jie patys savo kūrybą žaismingai apibūdino kaip „etno, folk, rock ir visais kitais monais“.
Tačiau nauji sąskambiai nepakeitė svarbiausio dalyko – ištikimybės savo krašto dainoms ir žmonėms, iš kurių tos dainos paveldėtos.
Į 25-metį susirinks bičiuliai iš visos Lietuvos
Lapkričio 14-osios koncertas „Kukumbalis ir draugai“ suburs įvairių kartų ir muzikinių krypčių atlikėjus.
Kartu su jubiliatais scenoje pasirodys Marcinkonių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rimutės Avižinienės, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos folkloro ansamblis „Avilys“, kuriam vadovauja Ineta Meduneckytė-Tamošiūnienė, ir šios mokyklos akordeonistų ansamblis, vadovaujamas Renatos Bakulienės.
Koncertuos Merkinės folkloro ansamblis „Kukalis“, vadovaujamas Laimutės Jakštienės, ir Trakų „Alkos ragas“, vadovaujamas Ovidijaus Bacevičiaus.
Savo dainomis ir muzika šventę praturtins Giedrius Gradeckas iš Valų, Ieva ir Sofija iš Latvijos, Rimutė Griškevičienė-Adžigauskaitė ir Motiejus Kazabuckas iš Makniūnų, vilniečių grupės „OKO“ ir RIVA.
Tarp šventės dalyvių – taip pat „Du su puse dzūko“ iš Jiezno, Baltramiejus Gėla iš Merkinės, Norkūnų šeima iš Elektrėnų ir Juozas Žitkauskas iš Kapčiamiesčio.
Koncertą įgarsins Augustas Bliujus.
Šventėje susitiks skirtingos muzikinės patirtys, kartos ir kraštai. Vieni svečiai su „Kukumbaliu“ draugauja daugelį metų, kiti prie šio būrio prisijungė vėliau. Visus juos vienija meilė dainai, kūrybai ir gyvajai lietuvių kultūrai.
Didžiausias „Kukumbalio“ turtas – žmonės
Dar 2011 metais, minint „Kukumbalio“ dešimtmetį, Alkas.lt rašė apie šio Merkinės sambūrio veiklą, jo rengiamas šventes, koncertus ir išleistas plokšteles.
Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ švęs 10-ies metų sukaktuves (video)
Nuo tada prabėgo dar penkiolika metų.
Keitėsi ansamblio sudėtis, augo naujos kartos, plėtėsi muzikinės galimybės, tačiau Ritos ir Vytauto Černiauskų puoselėjama mintis išliko ta pati: senoji kultūra gyvuoja tik tol, kol ją perima, išgyvena ir sava laiko patys žmonės.
„Kukumbalio“ istorija liudija, kiek daug gali nuveikti keli savo kraštui atsidavę žmonės. Nedideliame Dzūkijos miestelyje gimęs sumanymas per ketvirtį amžiaus išaugo į platų bičiulių sambūrį, kurio dainos skamba toli už Merkinės ribų.
Per tuos metus „Kukumbalis“ sukaupė nemažai – išleido plokštelių, parengė knygą, surengė daugybę švenčių ir koncertų. Tačiau didžiausias jo turtas vargu ar sutelpa į išleistų leidinių ar surengtų pasirodymų sąrašą.
Tai žmonės, kurie čia išmoko pirmąją dzūkišką dainą, pirmą kartą užkūrė Rasų ugnį, išgirdo senolių pasakojimus, susirado draugų ir pajuto, kad jų gimtojo krašto kultūra yra verta ne tik pagarbos, bet ir meilės.
Gal todėl 25-mečio šventei pasirinktas toks paprastas ir prasmingas pavadinimas – „Kukumbalis ir draugai“.
Juk per ketvirtį amžiaus aplink „Kukumbalį“ susibūrė ne tik dainininkai ir muzikantai. Čia užaugo bendruomenė, kurios žmones, kad ir kur jie gyventų, tebejungia Merkinė, dainos ir draugystė.
O kol yra kam dainuoti ir kas tas dainas perima, tol „Kukumbalio“ istorija tęsiasi.
Jubiliejinis koncertas „Kukumbalis ir draugai“ vyks lapkričio 14 d., šeštadienį, 16 val. Merkinės kultūros centre.
