Iš Indijos didmiesčio Mumbajaus kilusi astrofizikė dr. Barkha Jakub Bale (Barkha Yakub Bale) savo mokslinį kelią tęsia Lietuvoje. Vilniaus universitete ji tyrė magnetiškai aktyvių žvaigždžių cheminę sudėtį, o šių metų gegužę apgynė fizinių mokslų daktaro disertaciją. Svarbią vietą jos tyrimuose užima Molėtų astronomijos observatorijoje surinkti stebėjimų duomenys.
Astronomija susidomėjo dar vaikystėje
Žvaigždės Barkhą Bale traukė nuo mažų dienų. Jos tėvas, fizikos mokytojas, skatino dukters smalsumą ir mielai atsakinėjo į klausimus apie Visatą.
Nors mergina anksti suprato norinti tapti astrofizike, jos pasirinktame koledže tokios studijų krypties nebuvo. Todėl teko studijuoti bendrąją fiziką, tačiau astronomijos ji neapleido.
„Vis dėlto astronomija iš mano galvos niekur nedingo. Studijuodama su keliais draugais netgi subūrėme nedidelę astronomų mėgėjų grupelę. Visi kartu eidavome stebėti žvaigždžių, skaitydavome paskaitas, į kurias susirinkdavo šimtai žmonių“, – prisimena mokslininkė.
Lemtingas posūkis įvyko COVID-19 pandemijos metais. Dalyvaudama nuotolinėje vasaros mokykloje ji susipažino su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesore Gražina Tautvaišiene.
Profesorė susidomėjo jaunosios astronomės moksliniais siekiais ir papasakojo apie galimybę studijuoti doktorantūroje Vilniuje. Vos po mėnesio B. Bale jau buvo Lietuvoje.
Tuo metu ji buvo sulaukusi ir pasiūlymo Indijoje studijuoti branduolinę fiziką. Tačiau noras tyrinėti žvaigždes pasirodė stipresnis.
Molėtų observatorijoje – duomenys svarbiems atradimams
Lietuvoje B. Bale mokslinių tyrimų vadove tapo prof. G. Tautvaišienė. Būtent ji pasiūlė doktorantūros darbo temą – magnetiškai aktyvių žvaigždžių cheminių elementų gausos tyrimus.
2026 m. gegužę mokslininkė apgynė disertaciją „Cheminių elementų gausa magnetiškai aktyviose žvaigždėse“.
Tyrimuose ji naudojosi Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatorijoje surinktais duomenimis.
Darbas nebuvo lengvas. Dėl nepalankių orų ir didelio observatorijos teleskopų užimtumo kurį laiką nepavyko surinkti visų reikalingų stebėjimų duomenų. Vėliau teko skubėti juos nagrinėjant.
Pagrindinis mokslininkės siekis – išsiaiškinti, kuo magnetiškai aktyvių žvaigždžių raida skiriasi nuo įprastų žvaigždžių raidos modelių numatomų procesų.
Tyrinėdama žvaigždžių temperatūrą, amžių, metalingumą ir cheminių elementų gausą, ji aptiko reikšmingų skirtumų.
„Svarbiausiu atradimu vadinčiau tai, kad magnetiškai aktyviose žvaigždėse pastebėjome elementų gausos svyravimus, kurių negalima visiškai paaiškinti standartiniais žvaigždžių evoliucijos modeliais“, – sako dr. B. Bale.
Pasak jos, tyrimų duomenys rodo, kad magnetinis aktyvumas gali turėti reikšmingos įtakos tam, kaip žvaigždžių viduje maišosi cheminiai elementai.
Šie atradimai padeda geriau suprasti ne tik pavienių žvaigždžių raidą, bet ir mūsų Galaktikos cheminės raidos istoriją.
Žmogaus ir žvaigždžių cheminė giminystė
Mokslininkę ypač žavi tai, kad žvaigždėse aptinkami tie patys cheminiai elementai, kurie sudaro ir žmogaus kūną.
„Mane labai žavi tai, kad žvaigždėse vieni iš gausiausių elementų yra anglis, azotas ir deguonis. Visai kaip ir mumyse. Tam tikra prasme mes iš tiesų esame sukurti iš žvaigždžių dulkių“, – pasakoja astrofizikė.
Ši mintis turi tvirtą mokslinį pagrindą. Daugelis už helį sunkesnių cheminių elementų susidarė žvaigždėse vykstant branduolinėms reakcijoms arba su žvaigždžių raida ir žūtimi susijusiuose procesuose.
Taigi žmogaus kūną sudarančių medžiagų istorija siekia laikus, gerokai ankstesnius už Saulės sistemos susidarymą. Apie žvaigždžių cheminės sudėties tyrimus Vilniaus universitete jau rašė ir Alkas.lt.
Saulės magnetinis aktyvumas ir šiaurės pašvaistės
B. Bale pabrėžia, kad magnetiniai reiškiniai būdingi daugeliui Visatos kūnų, o jų poveikį galime stebėti net Žemėje.
Artimiausias pavyzdys – mūsų Saulė. Jos magnetinis laukas lemia saulės dėmių atsiradimą, žybsnius ir vainikinės masės išmetimus.
Kai Saulės išmestos įelektrintos dalelės pasiekia Žemės aplinką ir sąveikauja su jos magnetosfera, gali kilti geomagnetinės audros. Viena įspūdingiausių jų apraiškų – šiaurės pašvaistės.
Tačiau Saulė tėra viena iš daugybės žvaigždžių, kurių magnetiniai laukai ir aktyvumas dar nėra iki galo suprasti.
„Mes vis dar tik pradedame suprasti Visatą. Jos milžinišką mastą sunku suvokti“, – sako mokslininkė.
Visatos pažinimas keičia požiūrį į gyvenimą
Astronomija B. Bale yra daugiau nei mokslinis darbas. Žvelgdama į kosmoso platybes ji vis aiškiau suvokia, kokia maža Visatos dalis yra Žemė ir visa žmonija.
Mokslininkės nuomone, kosminis žvilgsnis leidžia kitaip vertinti žmonių tarpusavio nesutarimus, karus ir kovas dėl žemiškų turtų.
„Kai žvelgi į visus tuos pasaulyje vykstančius konfliktus – žmones, kovojančius dėl teritorijų, pinigų ir kitų dalykų – o tada palygini tai su Visatos mastais, į viską pradedi žiūrėti iš kiek kitokios perspektyvos“, – svarsto ji.
Pasak astrofizikės, Žemė kosmoso platybėse tėra mažytis šviesiai mėlynas taškelis. Šis suvokimas moko kuklumo ir kartu skatina dar atkakliau pažinti pasaulį.
Žvaigždėmis ji susižavėjo būdama vos ketverių metų. Ir neabejoja, kad šis susidomėjimas lydės ją visą gyvenimą.
Parengta pagal Vilniaus universiteto pranešimą
