Rugsėjo 4 d. buvo išleistas dailininkės Natalijos Vaišnorienės sukurtas pašto ženklas. Ženklas išleistas 15 tūkst. egzempliorių tiražu, jo nominalas 2,35 Eur.
Lietuvos paštas tęsia Lietuvos kultūros paveldui skirtą pašto ženklų seriją ir šįkart kviečia prisiminti vieną iškiliausių šalies architektūros paminklų – Plungės dvarą.
Žemaitijos Versaliu vadinamas Plungės dvaras XIX amžiaus pabaigoje, valdant kunigaikščiams Oginskiams, tapo svarbiu kultūros centru. Mykolo Oginskio sumanymu šiaurinėje parko dalyje iškilo dabartiniai dvaro rūmai, kuriuos suprojektavo vokiečių architektas Karlas Lorencas.
Centriniam rūmų pastatui buvo pasirinktas tuo metu madingas neorenesanso stilius, o aplink juos kuriamas dvaro ansamblis tapo neatsiejama Plungės kultūrinio gyvenimo dalimi. Dvare veikė ir M. Oginskio įkurta muzikos mokykla, kurioje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, vėliau tapęs viena ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių.
„Pašto ženklai leidžia trumpam sustabdyti istorijos akimirką ir ją išsaugoti ateičiai. Plungės dvaro istorija tam ypač tinkama. Tai ne tik įspūdinga kultūros paveldo vertybė, bet ir vieta, susijusi su žmonėmis bei įvykiais, palikusiais ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje.
Tęsdami dvarams skirtą pašto ženklų seriją norime priminti, kiek daug istorijų slypi mūsų šalies pavelde“, – sako Aušrutė Varnienė, Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė.
Šiandien buvusiuose kunigaikščio M. Oginskio rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, o dvaro ansamblis ir parkas yra vieni svarbiausių Plungės istorinių bei kultūrinių simbolių.
Plungės dvaro rūmams skirtas naujasis ženklas papildo tęstinę pašto ženklų seriją „Lietuvos paveldas. Dvarai“, skirtą skirtingiems šalies dvarams pristatyti ir įamžinti. Praėjusiais metais šioje serijoje buvo išleistas pašto ženklas, skirtas Širvintų rajone esančiam Čiobiškio dvarui.
Ir kur gali nusipirkt šiuos pašto ženklus jei paštai ir Lietuvos spauda sunaikinti ?
O dabartinių turtuolių namai irgi taip bus ateityje garbinami ? Kodėl jau ne dabar ? Beje, tada kone visi dvarai turėjo lietuvių kankinimo rūsius ( dvarininkai nebuvo lietuviai) , ką garbiname ?
Gal gali nuorodą apie lietuvių kankinimo rūsius ?
Bandžiau, ALKS neleidžia. bet galit pats susirasti. Visi dvarai tuo nesigiria, bet tarkim Pakruojo kankinimų rūsys atviras visiems.
Kur būtent paliudyta, kad ,,kone visi dvarai turėjo lietuvių kankinimo rūsius” ?
O kur būtent paliūdyta, kad neturėjo ? Manot jog po Lietuvos elito išžudymo , atėję svetimi ponai labai mylėjo lietuvius? Kaip manot, kaip ponai palaikė lietuvių -vergų drausmę? Jie gyveno siaubingomis sąlygomis: žudančiai ilgas ir sunkus darbas, miškai žemė – pono, valgyt turi tik vos ne žolę…. ir kaip tokius alkanus ir piktus suvaldyti, je ne žiaurių kankinimų baime ?
Tai galiu lygiai taip klaust ,,O kur paliūdyta, kad tu nemeluoji”?
Pirma, ne visi bajorai buvo nelietuviai. Dalis dvarininkų, net nebūdami lietuviais, rėmė ne tik valstiečius, bet ir lietuvių tautinį atgimimą.