Nuo rugsėjo 1 d., Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose esančioms gimnazijoms tautinės mažumos kalba, taip pat gimnazijoms lietuvių kalba, jeigu jos vienintelės toje vietovėje, baigiamosiose klasėse nuo rugsėjo leidžiama mažinti mokinių skaičių nuo 12 iki 8, o mokinių skaičius mokykloje galės būti mažesnis nei 60.Galutinį sprendimą dėl mažesnio skaičiaus klasėse priims savivaldybių tarybos. Šiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktiems Mokyklų tinklo taisyklių pakeitimams šiandien pritarė Vyriausybė.
Ministrų kabinetas 2025 m. pavasarį leido miestelių gimnazijose sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokysis nebe 21, o ne mažiau kaip 12 mokinių, savivaldybei prisidedant 50 proc. mokymo lėšų. Tačiau šis pakeitimas nebuvo taikomas tautinių mažumų mokykloms.
„Naujoje Vyriausybės programoje esame įsipareigoję peržiūrėti mokinių skaičiaus reikalavimus, kad būtų išsaugotos tautinių mažumų mokyklos rajonuose, mokiniai galėtų mokytis jiems įprastoje aplinkoje, kuo arčiau namų.
Apie mokinių skaičių klasėse buvo diskutuota ir liepą Vilniuje vykusiame dvišalės Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės pasitarime. Mokinių skaičius apskritai Lietuvoje mažėja, todėl turime lanksčiai reaguoti į pokyčius, nepabloginti ugdymosi sąlygų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Šis sprendimas minėtose savivaldybėse nuo rugsėjo leistų išsaugoti penkias III–IV gimnazijos klases mokyklose, kuriose ugdoma lietuvių kalba, ir tris – kuriose mokoma lenkų kalba.
Siekiant išsaugoti mažas gimnazijas regionuose, bus leidžiamas mažesnis negu 60 mokinių skaičius vidurinį išsilavinimą suteikiančiai mokyklai, nesvarbu, kokia mokomąja kalba vyksta ugdymas.
Nuo 2022 metų galiojusios mokyklų tinklo nuostatos buvo nustačiusios, kad mokykla, jeigu joje buvo likę 60 ar mažiau mokinių, negalėjo veikti kaip atskiras juridinis vienetas ir turėjo būti prijungta, tapti kitos mokyklos skyriumi.
Išimtimi galės pasinaudoti mokyklos tautinės mažumos kalba ir Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajono savivaldybėse esančios mokyklos lietuvių kalba, jeigu tokia mokykla yra vienintelė toje vietovėje.
Mano nuomone, toks sprendimas galimai diskriminuos lietuvius ir kitus Lietuvos piliečius, kurie nori savo vaikus leisti į mokyklas, kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba- jis taikomas visoms tautinių mažumų mokykloms, o lietuviškai mokyklai- tik vienai rajone . Ar tai nėra galimas Lietuvos Konstitucijos pažeidimas?
Tikrai. Čia apie tautines bendrijas . Visi vaikai turi mokytos valstybinėse mokyklose valstybine kalba.
Ar padėtis pasikeitė?
“Seimo narių pranešimas: kreiptasi į ministrę dėl ugdymo valstybine lietuvių kalba Vilniaus rajone
2025 m. spalio 21 d…….
Grupė Seimo narių kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę, ragindami imtis skubių veiksmų, kad Mickūnų seniūnijos vaikai turėtų galimybę mokytis valstybine lietuvių kalba.
Šiuo metu Mickūnų gyvenvietėje veikia tik dvi lenkiškos gimnazijos – Mickūnų ir Egliškių, o lietuvių kalba besimokantiems vaikams vietos nėra. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtame lietuviškame vaikų darželyje ugdoma net 110 vaikų, tačiau jiems vėliau nėra galimybės tęsti mokslų lietuvių kalba savo gyvenvietėje.
„Tai akivaizdus švietimo prieinamumo ir lygių galimybių pažeidimas. Negalime toleruoti situacijos, kai Lietuvos vaikai savo šalyje neturi galimybės mokytis valstybine kalba. Tai klausimas ne tik apie švietimą, bet ir apie mūsų valstybingumo pagrindus“, – sako Seimo narys Audronius Ažubalis, vienas iš kreipimosi iniciatorių.
Kreipimesi pabrėžiama, kad pagal naujausius duomenis visame Vilniaus rajone lietuvių kalba mokosi jau 63,5 proc. mokinių, o lenkų kalba – 32,8 proc., tad poreikis lietuviškoms ugdymo įstaigoms regione nuolat auga.
Atsižvelgdami į tai, Seimo nariai prašo: inicijuoti lietuviškos mokyklos arba klasių steigimą Mickūnų gyvenvietėje, pasitelkiant esamas ar kitas tinkamas valstybės patalpas; numatyti aiškius terminus ir atsakingas institucijas, kad ugdymas lietuvių kalba galėtų prasidėti jau artimiausiais metais; įvertinti panašias situacijas kitose Vilniaus rajono seniūnijose, kur lietuvių bendruomenės taip pat neturi sąlygų mokytis gimtąja kalba.
Kreipimąsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę R. Popovienę pasirašė Seimo nariai Audronius Ažubalis, Daiva Ulbinaitė, Valdas Rakutis, Liutauras Kazlavickas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius ir Giedrė Balčytytė….” lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36002&p_k=1&p_t=292971&p_a=1698&p_kade_id=10
Vietovėse, kuriose veikia mokykla, pagal įstatymą turi būti galimybė mokytis valstybine kalba, kad nors ir vienas mokinys klasėje bebūtų. Toks reikalavimas neprivalo būti taikomas nevalstybinių kalbų atvejais.. Tokia tvarka valstybiškai – pagal Konstituciją – turi būti nustatyta šalyje.
Priešingu atveju laikytina asmenų aplaidumu vykdant valdžios pareigas.
Daugelyje Pietryčių Lietuvos vietovių per 36 nepriklausomybės metus tyčia neįsteigtos lietuviškos mokyklos, nes Lenkijos ir jos kolaborantų pastangomis tai yra sabotuojama. Lenkiškoms mokykloms daromos privilegijos, išimtys iš Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Nuolat tyčia (netikiu, kad vien iš kvailumo ir nekompetencijos) vartojamas nekonstitucinis kitą prasmę turintis terminas „tautinės mažumos“ vietoje konstitucijoje minimų „tautinių bendrijų“. Lenkija projektuoja ateitį, kurioje sienos vėl bus „perstumtos“ taip, kad Pietryčių Lietuva atsidurs Lenkijoje, o Lietuva tam visai nesipriešina.
Lietuvos valdžių, kurios laisva valia pratęsinėja lietuvybę prislėgusios, nots jau 2009 metais pasibaigusios, 1994 m. sutarties su Lenkija terminą, kitaip kaip liurbiais, žinoma kartu su jų rinkėjais, nepavadinsi. Visa ką Tautos sąjūdis iškovojo – kalbos laisvė, nepriklausomybė – vėl kišama prie šlėktiškos lenkybės nasrų. Antai, Trakai tik pabandė pora mokyklų padaryti kitų mokyklų skyriais, Lenkijos valdžia iškart griebėsi priekaišrauti dėl Lietuvos įsipareigojimų 1994 m. sutartimi pažeidimo.
Keisčiausia, kad tokios Lietuvą žlugdančios sutarties terminą Lietuvos valdžia tęsia, nors besąlygiškai gali diplomatiniais kanalais Lenkijai pranešti, kad jos termino netęsia. Svarbu čia ir tai, kad žiniasklaida – nei LRT, nei kita (beje, tarp jų ir Tapinas) – klausimo nejudina. Tad, sakyčiau, kad gal partijos ir žiniasklaidos – visgi kokią naudą gaudo…