63 ligonių, medikų, gydymo įstaigų ir ekspertų organizacijos kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamos pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta veto teise ir grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti birželio 30 dieną priimtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą.
Įstatymu iš esmės keičiama PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sutarčių sudarymo tvarka. Pagal priimtą reguliavimą pirmenybė sudaryti sutartis su Valstybine ligonių kasa būtų teikiama valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigoms, o privačių įstaigų galimybės dalyvauti PSDF finansuojamų paslaugų teikime būtų ribojamos.
Organizacijų vertinimu, tai nėra vien techninis sutarčių sudarymo procedūros pakeitimas. Toks reguliavimas gali turėti kur kas platesnių pasekmių – susiaurinti pacientų pasirinkimo galimybes, sumažinti paslaugų prieinamumą regionuose, ilginti laukimo eiles, didinti neapibrėžtumą dėl medikų darbo vietų, apsunkinti savivaldybių ir sveikatos centrų projektų įgyvendinimą bei kelti klausimų dėl PSDF lėšų paskirstymo pagal nepakankamai aiškius ir ne visoms įstaigoms vienodai taikomus kriterijus.
Ligoniui svarbi paslauga, o ne įstaigos teisinė forma
Kreipimesi, kurį inicijavo nevyriausybinė organizacija „European Life Science & Knowledge Institute“, pabrėžiama, kad ligoniui svarbiausia, ar paslauga yra prieinama laiku, suteikiama kokybiškai, ar užtikrinamas gydymo tęstinumas ir galimybė patekti pas reikiamą specialistą. Todėl PSDF lėšomis finansuojamų paslaugų sistema, organizacijų vertinimu, turi būti grindžiama paslaugų poreikiu, kokybe, prieinamumu, laukimo eilėmis, regioniniu poreikiu ir racionaliu lėšų naudojimu, o ne įstaigos teisine forma ar steigėju.
Organizacijos atkreipia dėmesį, kad pacientų teisė pasirinkti gydymo įstaigą ir specialistą yra ne tik patogumo klausimas. Sergant lėtinėmis, retomis ar kitomis ilgalaikio gydymo reikalaujančiomis ligomis, pasirinkimas dažnai reiškia galimybę tęsti gydymą pas tą pačią komandą, išsaugoti gydymo tęstinumą ir išvengti ligos komplikacijų.
Pokyčiai gali didinti sveikatos nelygybę
Organizacijų vertinimu, priimtas reguliavimas gali lemti situaciją, kai ligonis, norėdamas tęsti gydymą pas pasirinktą specialistą ar gydymo įstaigoje, kurioje jau gydomas, būtų priverstas už paslaugas mokėti savo lėšomis, nors yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Tuo metu mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai būtų priversti laukti ilgesnėse eilėse. Tai didintų sveikatos netolygumus ir dar labiau skirtų pacientus pagal jų finansines galimybes.
Didžiausias poveikis gali tekti regionams
Kreipimesi pažymima, kad nėra pateikta duomenų, jog privačių įstaigų dalyvavimo PSDF sistemoje ribojimas savaime pagerintų paslaugų prieinamumą regionuose. Priešingai, kai kuriose savivaldybėse reikšmingą paslaugų dalį teikia būtent privačios įstaigos, todėl jų galimybių ribojimas gali lemti ilgesnes eiles, didesnius pacientų srautus į didmiesčius, didesnes pacientų kelionių ir laiko sąnaudas bei dar didesnius regioninius netolygumus.
Organizacijos taip pat įspėja, kad priimtas reguliavimas gali apsunkinti pastaraisiais metais kuriamų sveikatos centrų veiklą. Sveikatos centrų modelis buvo grindžiamas regioniniu bendradarbiavimu ir skirtingų paslaugų teikėjų pajėgumų sutelkimu, todėl privačių įstaigų dalyvavimo ribojimas gali suskaidyti pacientų priežiūros grandinę ir apsunkinti paslaugų organizavimą regionuose.
Organizacijų vertinimu, toks poveikis ypač nepalankus vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, šeimoms su vaikais bei žmonėms po operacijų ar kitų intervencijų, kuriems paslaugos atitolinimas gali reikšti vėlesnę diagnostiką, prastesnę ligos kontrolę ir didesnę komplikacijų riziką.
Įstatymas savaime nesukurs daugiau gydytojų
Kreipimesi pabrėžiama, kad medikų trūkumo neįmanoma išspręsti vien pakeitus PSDF sutarčių sudarymo tvarką. Specialistai nėra administracinis resursas, kuris automatiškai persikelia ten, kur valstybė nukreipia paslaugų finansavimą. Jie renkasi darbo vietas pagal darbo sąlygas, profesinę autonomiją, komandos kokybę, technologines galimybes ir atlygio konkurencingumą.
Organizacijų vertinimu, privataus sektoriaus ribojimas savaime nesukurs daugiau gydytojų regionuose ir gali turėti priešingą efektą – mažesnę specialistų pasiūlą, ilgesnes eiles ir dar didesnį skirtumą tarp pacientų, galinčių už paslaugas mokėti savo lėšomis, ir tų, kurie priklauso tik nuo PSDF finansuojamo prieinamumo.
Kelia klausimų dėl teisėkūros ir skaidrumo
Kreipimesi pabrėžiama, kad įstatymo rengimo ir priėmimo procese nebuvo pateiktas pakankamas, duomenimis pagrįstas ir viešai patikrinamas poveikio vertinimas, kuris leistų įvertinti galimas pasekmes pacientams, laukimo eilėms, regionams, savivaldybėms, funkcinių sveikatos centrų projektams, gydymo įstaigoms, specialistams ir PSDF biudžetui.
Taip pat primenama, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pateikusi antikorupcinio vertinimo išvadą ir vėliau nurodžiusi, jog projektas nebuvo patobulintas pagal pateiktas pastabas. STT atkreipė dėmesį į galimą atskirų rinkos dalyvių privilegijavimą ir kėlė klausimą dėl galimo nevienodo privačių gydymo įstaigų traktavimo.
Organizacijų vertinimu, neįvertinus poveikio konkurencijai, ligonių pasirinkimui, paslaugų prieinamumui ir racionaliam PSDF lėšų naudojimui, įstatymo priėmimas dabartine redakcija neatitinka atsakingos teisėkūros standartų.
Organizacijos primena ir ankstesnį Prezidento veto precedentą
Kreipimesi pažymima, kad 2018 metais Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo panašios reguliavimo krypties gydymo įstaigų pertvarkos įstatymų paketą, kuriame taip pat buvo keliami klausimai dėl valstybinių gydymo įstaigų prioritetizavimo, sutarčių su ligonių kasomis sudarymo ir teisėkūros procedūrų kokybės. Organizacijų vertinimu, ir šiuo atveju svarbu išlaikyti konstitucinį nuoseklumą.
Prašo Prezidento grąžinti įstatymą pakartotiniam svarstymui
Kreipimąsi inicijavusi nevyriausybinė organizacija „European Life Science & Knowledge Institute“ kartu su partnerėmis prašo Prezidento nepasirašyti priimto įstatymo ir grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti. Organizacijų vertinimu, veto šiuo atveju būtų ne sveikatos sistemos pertvarkos stabdymas, o konstituciškai būtinas reikalavimas užtikrinti, kad tokio masto reguliavimas būtų grindžiamas duomenimis, aiškiais kriterijais, pacientų interesais ir realiu poveikio vertinimu.
Parengta pagal „European Life Science & Knowledge Institute“ Institute pranešimą
