Didžiausia šalies vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ pradėjo sezoninę Neries ir jos intakų vandens būklės stebėseną. Įmonės specialistai tyrimus vykdė 12-oje Neries intakų Vilniaus rajone ir miesto teritorijoje, taip pat dviejuose Neries upės stebėjimo taškuose. Pirmieji tyrimų rezultatai rodo gerą bendrą vandens kokybę, o pavieniai nedideli nuokrypiai padeda specialistams laiku imtis prevencinių veiksmų.
Geriausi vandens tyrimų rodikliai nustatyti Antavilių, Turniškės ir Vilnelės upeliuose. Pavieniai nedideli nukrypimai fiksuoti Naujaneriuose esančiame bevardžiame upelyje ir Upelės intake – čia aptiktos didesnės nitratų bei nitritų koncentracijos ar šiek tiek padidėjusi organinė tarša.
Anot Brigitos Gudonės, „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorės, pasitelkus akredituotos įmonės laboratorijos resursus siekiama užtikrinti nuoseklų vandens ciklo valdymą – nuo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo iki paviršinių vandens telkinių būklės stebėsenos. Dėl šios priežasties Neries upės ir jos intakų stebėsena yra laikoma natūralia bendrovės veiklos dalimi, leidžiančia vertinti bendrą miesto vandens sistemos būklę.
„Tirti intakus yra net svarbiau nei pačią Nerį, nes jie veikia kaip ankstyvojo perspėjimo sistema. Neris dėl savo stiprios srovės ir didelio vandens kiekio taršą greitai išsklaido, todėl vien šios upės tyrimai ne visada parodo tikrąjį vaizdą ir galimų problemų kilmę. Tuo tarpu mažuose intakuose iškart matome urbanizuotų teritorijų poveikį, lietaus nuotekų įtaką ar nelegalius nuotekų sistemų prisijungimus, todėl jų stebėsena yra būtina. Mūsų tikslas – identifikuoti problemas jų ištakose, kol jos dar nepasiekė pagrindinės miesto upės“, – sako B. Gudonė.
Atliekant tyrimus vertinama organinė tarša, azoto ir fosforo junginių koncentracija, galimi buitinės ar paviršinės taršos požymiai bei ilgalaikės upės vandens kokybės tendencijos.
Kokybės rodikliai
Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, buvo tiriami pagrindiniai paviršinio vandens kokybės rodikliai: bendras azoto kiekis, įskaitant amonio azotą, nitratų azotą ir nitritų azotą, bendro fosforo ir fosfatų koncentracija, biocheminis ir cheminis deguonies suvartojimas.
„Nors naujausi tyrimai neparodė reikšmingos taršos, vietos, kuriose fiksavome nuokrypius, bus stebimos akyliau. Tokie rodiklių pokyčiai dažniausiai yra susiję su žmogaus veiklos poveikiu arba nesutvarkytomis paviršinėmis nuotekomis, kurios po stipresnių liūčių patenka į mažesnius intakus. Net ir nedideli bevardžiai upeliai gali į Nerį atnešti organinę taršą, naftos produktus ar mikroteršalus. Ilgainiui jie gali turėti įtakos ekologinei būklei, dumblių augimui ir bendram upės vandens kokybės stabilumui“, – teigia bendrovės atstovė.
Stebėsena bus vykdoma iki rugsėjo pabaigos.
Parengta pagal „Vilniaus vandenų“ pranešimą
























