Visoje Lietuvoje sparčiai plėtojama karinė infrastruktūra stiprina Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų operacinius pajėgumus bei didina šalies saugumą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į regionų ekonominį augimą, darbo vietas ir visos valstybės gerovę. Per artimiausius ketverius metus planuojama įgyvendinti apie 4 mlrd. eurų vertės karinės infrastruktūros projektų.
Vakarų Lietuvoje iki 2030 m. Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų reikmėms planuojama investuoti per 750 mln. eurų. Brigados generolo Povilo Plechavičiaus kariniame poligone Klaipėdos rajone iškils modernus Kairių karinis miestelis, skirtas Pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir Butigeidžio dragūnų bataliono kariams, kuriame įsikurs virš 1500 Lietuvos kariuomenės karių.
„Vakarų Lietuvoje vystomi projektai – tai visų pirma investicija į kariuomenės kovinę galią, kuri reikalinga Lietuvos saugumui užtikrinti. Kuriama infrastruktūra reikšmingai prisidės prie Pirmosios nacionalinės divizijos pajėgumų ir suteiks modernias tarnybos sąlygas Lietuvos kariams. Be to, šios investicijos skatins regiono ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir atvers naujas galimybes vietos verslui”, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Planuojama, kad Kairių karinio miestelio projektavimas ir statyba prasidės 2027 metais. Karinis miestelis būtų suprojektuotas ir pastatytas per 3 metus, remiantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Bendras projekto laikotarpis yra 15 metų: 3 metai skirti projektavimui ir statybai, 12 metų – eksploatavimui. Valstybės įsipareigojimai per 15 metų laikotarpį sudarys apie 520 mln. eurų (su PVM). Krašto apsaugos ministerija pradės atlikti mokėjimus nuo 2030 metų – užbaigus karinio miestelio statybas.
Taip pat bus vystomi Kairių, Tauragės, Šilalės kariniai poligonai, kurių plėtra būtina siekiant užtikrinti karių kovinį rengimą. Plečiama logistinė infrastruktūra svarbi karių aprūpinimui, investuojama į kelių, vedančių į poligonus, tinklą.
Per artimiausius ketverius metus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje bus vykdomi plataus masto infrastruktūros projektai, apimantys skirtingų tipų garažų projektavimą, medicinos punkto ir stoginės statybos darbus. Taip pat rengiamas teritorijos inžinerinių tinklų rekonstrukcijos projektas, o ateityje planuojama atnaujinti valgyklą.
Kita investicijų kryptis – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas Tauragės rajone. Čia statomos naujos kareivinės, planuojami degalinės su plovykla statybos darbai, valgyklos ir technikos parko rekonstrukcija.
Kartu su karinės infrastruktūros plėtra bus įgyvendinamos papildomos priemonės regiono stiprinimui – investicijos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir Vakarų Lietuvos regiono atsparumą. Tai leis užtikrinti, kad gynybos stiprinimas kartu kurs ilgalaikę naudą vietos gyventojams.
Pagal Krašto apsaugos ministerijos pasirašytus susitarimus su savivaldybėmis dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo Tauragės savivaldybei kasmet skiriama apie 830 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonui – apie 490 tūkst. eurų, o Šilalės – apie 180 tūkst. Eurų.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, daugiau kaip pusė – apie 62 proc. – gynybos biudžeto asignavimų grįžta tiesiogiai į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje. Šie duomenys apima 2015–2025 metų laikotarpį, kai gynybos finansavimas sparčiai augo.
Skiriamos lėšos ir šalyje nuosekliai vystoma karinė infrastruktūra užtikrina, kad Lietuva ir mūsų valstybėje esančios sąjungininkų pajėgos galėtų efektyviai reaguoti į šiuolaikinius saugumo iššūkius, vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ir stiprinti šalies nacionalinį saugumą.
Parengta pagal KAM pranešimą
