Maloniai šilti pavasario orai trumpam atsitrauks – prognozuojamos kardinalios permainos: kris temperatūra, kai kur galima tikėtis šlapdribos ar netgi sniego. Nors permainingos oro sąlygos gali kiek išgąsdinti, reali padėtis Lietuvos laukuose – ne tokia ir grėsminga.
Kaip komentuoja „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, augantiems pasėliams kur kas daugiau rizikos kelia užtrukęs sausas laikotarpis. Todėl, anot jos, ateinantys drėgni orai netgi bus palankesni užsigrūdinusiems javams.
„Šiuo metu dirva – pakankamai sausa, tad pasėliai gaudo drėgmę kaip išmanydami, pavyzdžiui, žieminiai kviečiai ją gauna per lapus iš rytinės rasos, taip pat dirvoje esančio sniego vandens kondensato. Žinoma, kad optimaliu laiku pasėti žieminiai kviečiai nėra itin jautrūs sausringam periodui. Vis dėlto, bet kokios formos – lietaus, sniego ir pan. – drėgmė yra būtina pasėliams, kad jie galėtų augti ir tvirtėti“, – sako G. Pšibišauskienė.
Tačiau ji perspėja: jei šaltesni orai užsitęs, pasėliams gali kilti rizika nušalti. „Augalams pavojingiausias sausas šaltis, kuris dažniausiai būna ore: tai parodo neigiama oro temperatūra. Tokie šalčiai yra stipresni ir gali labiau pažeisti pasėlius. Vis dėlto, jei šalčiai neužsitęs, nuostoliai gali būti nežymūs.“
Žieminių kviečių padėtis – pakankamai gera
Pasak ekspertės, ramiausiai dėl artėjančių orų permainų turėtų jaustis tie ūkininkai, kurie žieminius pasėlius pasėjo anksčiausiai. Jos teigimu, tokie javai jau spėjo tvirtai įsišaknyti, o vėliau pasėti žieminiai kviečiai dar gali būti silpnesni: jie turi silpną šaknį, yra mažai išsišakoję – augina tik vieną stiebą.
„Tokiems pasėliams negalima naudoti augimo reguliatorių, kol tęsiasi sausesnis laikotarpis. Dalis ūkininkų spėjo savo auginamus javus sustiprinti augimo reguliatoriais, o to dar nepadariusiems teks palaukti drėgnesnių orų, ir tik tada imtis reikalingų priemonių“, – pataria G. Pšibišauskienė.
Rapsų – geresnė padėtis nei pernai
Jei dalis žieminių kviečių gali gana rimtai pajausti artėjančias orų permainas, žieminiai rapsai – kur kas geresnėje padėtyje. Kaip komentuoja agrotechnologijų žinovė, nors rapsai yra jautresni šalčiui, šiemet jie – labiau pasiruošę orų iššūkiams.
„Praėjusiais metais žieminių rapsų vegetacija prasidėjo dviem savaitėmis anksčiau, tad jie kaip reikiant ūgtelėjo. Tačiau net tris savaites trukęs šaltasis laikotarpis pažeidė nemažai pasėlių, o ūkininkai patyrė didelius nuostolius. Šiemet rapsai – mažesni, vegetacija atsilieka nuo pernykštės, bet dėl to – tik geriau. Kuo rapsų pasėliai mažesni, tuo jiems lengviau ištverti šalčius“, – teigia specialistė.
Vis dėlto G. Pšibišauskienė pataria rapsams skirti pakankamai dėmesio. Pasak jos, nors šie augalai ir turi ilgas šaknis, jiems nepavyksta apsirūpinti visomis maistinėmis medžiagomis per šaknis.
„Todėl būtina maitinti rapsus per lapus, bet ir tai daryti reikia protingai. Įsivyravusio sauso ir šalto periodo metu vertėtų naudoti švelnesnes priemones, kurios nenudegintų lapų, pavyzdžiui, makro ir mikroelementus chelatinėje formoje ar organinius junginius, tokius kaip jūros dumbliai. Taip pat patartina vengti tręšti per lapus sulfatų, nitratų bei druskinių formų trąšomis. Tuo metu boras, nors rapsai ir turi didelį jo poreikį, gali pakenkti jauniausioms augalo dalims, nes skatina jų audinių augimą. Todėl jį patartina naudoti vėliau, pasibaigus šalnoms, arba išpurkšti pusines normas“, – paaiškina specialistė.
Į pagalbą – jūros dumbliai, kalis ir silicis
G. Pšibišauskienė atkreipia dėmesį, kad šiemet, ūkininkai skubėjo suteikti daugiau energijos žieminiams pasėliams, tręšdami juos anksti sieros ir azoto biriomis trąšomis. „Šis sprendimas – itin pasiteisino, nes klimatinės sąlygos šiuo metu yra tokios, kad pavėluotas įprastas tręšimas nebūtų efektyvus. Per lapus užpurkšti fosforas ir manganas skatina ne tik intensyvesnę fotosintezę, bet ir šaknų augimą.“
Ji taip pat pataria šių tręšimų metu augalus per lapus pamaitinti jūros dumbliais ir kaliu, o vėliau jei trūks drėgmės, panaudoti ir silicio produktus. Ji paaiškina, kad silicis reguliuoja augalų skysčių balansą, aktyvina ir optimizuoja šaknų augimą, sustiprina augalų audinius ir stiprina augalo imunitetą.
„Jūrų dumbliai, silicis yra tarsi ilgalaikiai pasėlių imuniteto stiprintojai. Jie stiprina augalų atsparumą stresui (šalčiui, sausrai), skatina šaknų augimą ir didina derlių. Be to, jie padeda augalams greičiau atsigauti po nepalankių sąlygų, kurių netrukus ir sulauksime. Skubėti antrą kartą tręšti žieminius kviečius amonio salietra – nereikėtų: ją reikėtų išberti palijus,“ – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.
