Lietuvą pasiekė 360,4 mln. eurų Europos Komisijos mokėjimas už pernai gruodį pateiktą penktąjį mokėjimo prašymą pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą. Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė pabrėžia, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina RRF planą, patikimai naudoja gautas lėšas – investuoja į struktūrines reformas ir ilgalaikį ekonomikos augimą.
„Europinės investicijos, kurios per „Naujos kartos Lietuva“ planą pasiekia mūsų šalį, užtikrina ilgalaikių tikslų įgyvendinimą – didina mūsų ekonomikos konkurencingumą, švietimo, sveikatos ir daugelio kitų gyvenimo sričių kokybę. Praėjusiais metais pateikėme beveik 1 milijardo eurų vertės du mokėjimo prašymus ir per šiuos metus gavome virš 800 milijonų europinių lėšų, kurių poveikį pajus kiekvienas šalies gyventojas“, – sako viceministrė N. Rinkevičiūtė – Laurinaitienė.
Visa penktojo mokėjimo prašymo suma yra 387,9 mln. eurų arba 360,4 mln. eurų atskaičius avansą.
Penktajame mokėjimo prašyme sėkmingai atsiskaityta už 5 rodiklius. Siekiant pagerinti finansavimo verslui prieinamumą Lietuvoje, mokėjimo prašyme atsiskaityta už rodiklį dėl ILTE investavimo politikos patvirtinimo.
Taip pat atsiskaityta už keturis rodiklius apimančius paskolas įmonėms, skirtas skatinti privačias ir viešojo sektoriaus investicijas į energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančiąją energetiką, taip pat finansuoti žaliąsias ir aukštos pridėtinės vertės technologijas, didinančias pramonės, gynybos ir saugumo sektorių konkurencingumą.
Vasario 3 d. EK priėmė teigiamą sprendimą dėl paskutinio (40-ojo) rodiklio iš ketvirtojo plano mokėjimo prašymo, šiuo metu vyksta įprastinės sprendimo svarstymo EK komitete procedūros, kurioms pasibaigus tikimasi, kad Lietuvą dar kovo mėn. pasieks 50 mln. eurų mokėjimas.
Preliminariai, kovo 31 d. Lietuva planuoja EK pateikti šeštąjį mokėjimo prašymą, kurio vertė 178 mln. eurų.
Iš viso Lietuva yra gavusi 2,6 mlrd. eurų (68 proc.) „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų. Šių metų rugsėjį bus teikiamas jau galutinis Lietuvos plano mokėjimo prašymas.
Parengta pagal Finansų ministerijos pranešimą
Iš ES pinigų srautas nemažas, bet aš nepastebiu, kad tos lėšos būtų skirtos konkretiems darbams įgyvendinti. Matosi, kad lęšos skiriamos privatininkams, kurie turėtų veikti visiškai atskirai nuo valstybės finansų. Buvo labai daug nutikimų, kai šios ES lėšos privatininkų apgaulė pasisavinamos. Be to man keista, kad Lietuva sudaro savo metinį biudžetą, jam dar gauna ES pagalbą, bet jau daug metų Lietuvos biudžetas yra deficitinis. T. y. jis sudarytas iš skolintų lėšų. Šių metų biudžetas suplanuotas su 2,8 proc. deficitu. Su karinėmis 5 proc. nuo BVP išlaidomis deficitas dar padidėja. Atrodo, kad š.m. biudžeto deficitas sudarys 4.7 milijardo eur. Kas ir kada tuos praskolintus biudžetus dengs? Š.m. skolos aptarnavimui, privatiems bankams reikia milijardą eur skolos grąžinti. Tai vad. skolos aptarnavimas. Žinome, kas smetoninė Lietuva per 18 metų iki rusų okupacijos sukaupė 9 tonas aukso. 1991 m. Lietuva atgavo 6 t. aukso Anglijos banke. Ar daug aukso dapirko dabartiniai valstybės vairuotojai?Dabartiniams avantiuristams reikia pasimokyti iš smetoninės Lietuvos ūkininkų kaip savo valstybę kurti.
Taip smetoninė Lietuva sukaupė 9 t. aukso, bet kažkodėl Smetona to aukso nepanaudojo, kad Lietuvą išsipirktų nuo Stalino okupacijos. Va tai yra taip pat valstybės valdymo problema.
Man atrodo, jie jį visą atidavė Eurobankui.