Seimas pritarė naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui, kuriuo patobulintos esamos ir reglamentuotos naujos priemonės, sudarysiančios sąlygas efektyviau ir lanksčiau užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat stiprinti ir didinti tarnybos žvalgybos institucijose patrauklumą. Įstatyme apibrėžtas žvalgybos uždavinys – prognozuoti, nustatyti ir šalinti išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
Daugiau įgaliojimų
Žvalgybos institucijoms suteikti papildomi įgaliojimai, sudarytos sąlygos ne tik rinkti duomenis, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Kaip pavyzdį galėčiau pateikti tokį atvejį: Valstybės saugumo departamento pareigūnams pastebėjus prie VSD pastato stovintį automobilį, įtartinus asmenis, jie patys negalėdavo jų patikrinti, atidaryti bagažinių ir taip toliau. Jie kviesdavo policiją. Priimtomis pataisomis suteikiamos teisės, kad jie galėtų tokius veiksmus atlikti patys, jeigu yra būtinumas, ir patikrinti, jeigu būtų padarytas pažeidimas, uždėti antrankius, sulaikyti – viską, ką gali daryti policijos pareigūnai.
Sprogmenys irgi reikalingi, pavyzdžiui, jeigu reikalinga naikinti įslaptintą informaciją karo metu ir taip toliau, tai galima naudoti įvairias technikas, bet gali būti reikalinga tam tikroje vietoje naudoti ir sprogmenis“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Svarbi nuostata
Pasak D. Gaižausko, įstatyme taip pat įtvirtinta kita svarbi nuostata – išskirtiniais atvejais, siekiant įgyvendinti žvalgybos ir kontržvalgybos uždavinius, kai yra gauti duomenys apie pavojus ir grėsmes, galinčius padaryti žalos šalies nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, ir, siekiant juos užkardyti, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, leidžiama atlikti įstatyme apibrėžtus žvalgybos duomenų rinkimo veiksmus (išskyrus žvalgybos institucijos užduotį, kai planuojama atlikti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių) pagal žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo nutarimus (neturint teismo sankcijos).
„Pagal nustatytą ir aprašytą tvarką Valstybės saugumo departamento vadovas arba karinės žvalgybos vadovas rašys užduotį, užregistruos pagal vidinę tvarką, kuri tikrai atsekama, ir galės skubos tvarka VSD pareigūnai atlikti tam tikrus veiksmus, kad, pavyzdžiui, užfiksuotų kokį nors susitikimą. Bet nuo to momento įsijungia saugiklis, kad atsakingi pareigūnai per 24 valandas turės apygardos teismo pirmininko įgaliotam šio teismo teisėjui pateikti motyvuotą teikimą dėl nurodytų veiksmų teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Negana to, mes įvedėme naują saugiklį, kad visą tą medžiagą dar būtų galima patikrinti. Tai atlikti pavesta žvalgybos kontrolieriui“, – pabrėžė D. Gaižauskas, priimtą teisės aktą vadindamas istoriniu.
Seimo nario teigimu, tokių įstatymo nuostatų dar neturi nei viena Europos valstybė.
Žvalgybos įstatymui pritarė 68, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas įsigalioja 2026 m. vasario 1 d.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
“- pabrėžė D. Gaižauskas, priimtą teisės aktą vadindamas istoriniu”. Istoriniu? Ko gero, – taip.