Dar ne visiems žinoma, bet istorinė Antano Smetonos, Vinco Krėvės ir Augustino Voldemaro įkurta Lietuvių tautininkų sąjunga po įvairių politinių slinkčių niekur nėra dingusi.
Šiuo metu tautininkai turi savas atstovybes (frakcijas) netgi trijose Lietuvos partijose – Tėvynės sąjungoje, Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, Tautos ir teisingumo sąjungoje (čia, regis, tokių atstovybių esama net ir dviejų, dėl didesnės įvairovės).
2024 m. pavasarį Tautininkų sąjunga atkurta trečiąsyk, šįsyk – kaip visuomeninė asociacija. Dėl įsitraukimo į kitų partijų veiklas ryškiausi tautininkų lyderiai kol kas turėjo mažai laiko ir jėgų plėtoti asociacijos veiklą. Bet 2025 m. gruodžio 14 d. plačiame susirinkime vėl prabilta apie jos atgimimą.
Sutarta, kad Lietuvos politiką keisti ir kreipti tautiškesne linkme – beviltiška be visuomenės kismo. Užsiminta apie tris galimas asociacijos veiklos sritis: visuomenės švietimą, ugdymą ir telkimą; įvairių tautinių iniciatyvų koordinavimą su kitomis asociacijomis ir bendrijomis; bendradarbiavimą su politikais iš įvairių partijų, kuriems nėra svetima prigimtinė šeima, tautinė valstybė ir kitos tautininkų vertybės.
2009 m. panašius tikslus deklaravo Lietuvių tautinis centras. Deja, pasiklysta tarp vizijų ir modelių. Vieni šią asociaciją matė kaip Centro partijos visuomeninį sparną, kiti – kaip Tautininkų sąjungos kloną, treti – kaip skinų subkultūros ir pagonių grupių priedangos organizaciją, ketvirti – kaip koordinacinį centrą. Pirmuosius tris tikslus suderinti su ketvirtuoju pasirodė iliuzija. Dėl vizijų skirtumo asociacija žlugo.
Vėliau įsteigtas Tautos forumas, bet jo tikslu pasirodė tik dar vienos, eilinės partijos subrandinimas. Be to, kaip kažkada ir Sąjūdyje, išsiskyrė Vilniaus ir Kauno forumai, nuėję visiškai skirtingais keliais. Sąjūdis bent jau pasiekė bendrą tikslą. Forumai iki to net nepriėjo. Galiausiai Tautos forumu pasivadinusi grupė paskelbė atnaujinanti savo veiklą po to, kai prarado savo partiją. Ar iš to kas išeis – matysime.
Tą patį tektų pasakyti ir apie visuomeniniu pavidalu atgimusią Tautininkų sąjungą. Švietimo misiją šios asociacijos nariai ir kolegos be jos nario pažymėjimo vykdo ir šiandien. Ši veikla galėtų būti ir labiau sutelkta, koordinuojama, pirmiausiai – sukuriant tarpusavio dalijimosi mechanizmą ir kultūrą. Čia Tautos forumas ir jo produktas – Nacionalinis susivienijimas – visa galva aukščiau tradicinių tautininkų. Nesuprasi, ar tautininkai vienas kito bijo, ar gėdijasi, ar tiesiog nėra vieni kitiems įdomūs.
Organizacijų ir iniciatyvų koordinavime kol kas geriausiai sekasi tiems, kas liko iš Sąjūdžio. Tiek Tautos forumui, tiek Tautininkų sąjungai čia reikia mokytis ir mokytis. Nežiūrint net ir to, kad Sąjūdžio organizacija, kaip ir Tautos forumas, gravituoja link vienos siauros politinės grupės.
Dar viena svarbi tautininkų veiklos sritis – bendradarbiavimas su visais tautiškais lietuvių politikais. Tai įmanoma tik tuo atveju, kai bent jau asociacijos pirmininkas bus iš tų tautininkų, kurie nėra jokioje partijoje. Kuo tautininkų asociacija galėtų sudominti parlamentinius politikus? Profesionaliais teisėkūros ir politikos projektais, kylančiais iš altruistinių motyvų, taupant apmokamų patarėjų darbą, laiką ir jėgas.
Individualiai jau vyksta ir šios srities veikla. Vadovaujantis tautininkų šviesulio Kazimiero Uokos ir monsinjoro Alfonso Svarinsko pavyzdžiais, tuos pačius tautininkus išvysime greta skirtingų krypčių politikų mitinguose, konferencijose ir diskusijose. Jei ši veikla taps labiau koordinuota, augs ir potencialas.
Kai A. Smetona, V. Krėvė, A. Voldemaras ir kiti lietuviai patriotai kūrė Tautininkų sąjungą, jie sąmoningai rinkosi pavadinimą „sąjunga“, o ne „partija“. Nes partijos skirsto, sąjunga – vienija. Net ir A. Smetonai su bendražygiais grįžus į valdžią su patriotinės karininkijos ir krikščionių demokratų pagalba, Tautininkų sąjungoje atsisakyta valdančiosios politinės organizacijos modelio.
Tautininkų sąjunga veikiau buvo profesionalaus politinio mechanizmo išteklius nei diktuojantis centras. Šiandien brėkšta naujų galimybių aušra. Be diktato. Su diskusija. Ne partijos vietoje, bet tarp partijų.
Istorinis tautininkų šūkis: Tautos jėga – vienybėje. Atrodo, tai po truputį tampa įmanoma.
Tautiškumo esmė turi būti “už”, mūsu atveju “už lietuviškumą”. Iškreipta, pavojinga ir pražūtinga, kai tai tampa “prieš / anti” – “antilenkiškumas antirusiškumas” ir pan. Geriausias pavyzdys – Ukraina, kurioje ukrainietiškumas konstruotas antirusiškumo pagrindu.
Deja, bet man toks įspūdis, kad lietuviškas tautiškumas daugiausia remiasi tuo “prieš / anti”.
To “prieš / anti” pasekmes matome ir dabar neregėtą mastą pasiekusioje priešpriešoje, kai viena pusė apskritai neigia kitą pusę, nelaiko jų net žmonėmis, tyčiojasi, žemina, persekioja, ką jau kalbėti, kad pripažintų teisę jiems turėti kitokią nuomonę ir irgi būti už Lietuvą. Jei vyrautų “už”, būtų vienyjantys saitai, daugiau bendrystės, o esant “prieš / anti” to nėra. Ir tas, kas nėra antirusas, antirusams jau svetimas ir prieš Lietuvą.
Taigi, darutina išvada, kad vadintis tauta nelabai begalime, nes nelabai kas mus jungia. Neapykanta rusams, lenkams nėra tai, kas darytų mus tauta.
Citata: “Tautos jėga – vienybėje”. Norėčiau priminti, kad lietuvių tautą atstovauja bazinės trys gentys su jas atstovaujančiais trimis didžiausiais Lietuvos miestais Vilnius (Vilnių įkūrė dzūkai), Kaunas (vidurio aukštaičių vertikali gentis) ir Klaipėda (žemaičių, – Palemono, kuris atvyko “iš žemai (Roma)” žmones). Visa tai yra aprašyta 283 puslapių 2 – jų dalių (ofsetas + e-formatas su atlenkiamu USB raktu) knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023), kurios 94 p. yra užfiksuota sentencija – Kauno vyrų choras “Perkūnas”: Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. O istorinis tautininkų šūkis: “Tautos jėga – vienybėje” apibrėžtai sako, kad ši vienybė turi būt pasiekta dzūkų, žemaičių ir vidurio aukštaičių vertikalios genties sanglaudos sąskaita. Ir ne kitaip. Pirmenybę šiuo metu privalu atiduoti Palemono, kuris po ledynmečio pirmas su žmonėmis parplaukė į Klaipėdą “iš žemai (Roma)”, žemaičiams. Kodėl jiems – apie tai parašyta kn. “Ist. par. į Lietuvą” e – formato dalyje: “Istorija pareinant į Lietuvą” internetu galima įsigyti firmoje “Patogupirkti.lt”, kartu su pristatymu į namus į artimiausią paštomatą ji kainuoja 25 Eu. Dėkoju.
Pamiršote rytų aukštaičius,kartais vadinamus tiesiog aukštaičiais – panevėžiškius, kupiškėnus, anykštėnus, uteniškius su rokiškėnais, širvintiškius, vilniškius ( švenčioniškius, dieveniškiečius). Vilnius įkurtas rytų aukštaičių vilniškių žemėje. Dzūkija prasideda į pietvakarius nuo Grigiškių ir Dieveniškių.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/
šmiki maskoliškas… mus jungia KALBA ir todėl mes TAUTA. Neapykanta agresoriui kremliui ir tiems, kuriems jis išplovė smegenis yra natūrali žmogiška TAUTOS būsena
Šiuo metu svarbiausia tautininkų misija- apsaugoti lietuvių kalbos valstybinį statusą nuo silpninimo ir siaurinimo. Manau, gerb. autorius galimai apsirinka dėl Valstiečių žaliųjų sąjungos tautiškumo- jos atstovai Seime susijungė į vieną frakciją su Tomaševskio partijos atstovais, kurie vis teikia Tautinių mažumų įstatymo pataisas, kurios galimai įteisintų nevalstybinių kalbų vartojimą valstybinėse įstaigose, vietovių ir gatvių pavadinimus nevalstybine kalba, o galimai ir faktinę Pietryčių Lietuvos autonomiją.
Vilniaus lietuvio 1908 m. straipsnyje “Kadu Vilniuj lėtuvių kalbas žūta?” Antano Smetonos ( būsimo Lietuvos prezidento) redaguojamame laikraštyje “Viltis” aprašoma, kokia kalba tuo metu kalbėjo Vilniaus ir jų apylinkių gyventojai : lt.wikisource.org/wiki/Kadu_Vilniuj_lėtuvinykų_kalbas_žūta%3F?fbclid=IwY2xjawOwf49leHRuA2FlbQIxMQBzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEeLb8amg6pqP1Clf-1b2ZlgbA4T4tD4CvUID4MvpM2-PY9Eoe7NmSdCy7sP_E_aem_aCKH-LmGrZ62rF68M_JDxw
Misija,-gyventi nūdiena, o ne mitine vienybe. Kurios šiomis dienomis, opozicijos dėka, tikrai nėra.
Savo tautos vieningumu dabar labiau rūpinasi žemaičiai, negu lietuviai. Jų dabartinė kultūrinė ir švietėjiška veikla nukreipta į gimtosios žemaičių kalbos atgaivinimą ir įtvirtinimą Žemaitijos istoriniame regione, kuris jį sumenkinant buvo pervadintas į etnografinį. Šios veiklos priešininkai žemaičius kaltina bendradarbiavimu su Maskva, tačiau toks tvirtinimas yra ne kas kita, kaip didlietuvių pavydo ir neapykantos žemaičiams išraiška, nes žemaičiai kaip tik, sekant jų istoriniu pavyzdžiu, visada tinkamai atsikirsdavo visokio plauko užkariautojams, net ir tada kai juos vokiečiams pardavė Mindaugas ar Vytautas.
Kiekviena tauta turi savo etnografinių grupių- vokiečių tautą sudaro saksų žemaičių, bavarų, švabų, hesų, tiuringų ir kitos etnografinės grupės, lenkų tautą- kašubai, mozūrai, mazoviečiai ir t.t., ispanų tautą sudaro kastilai, astūriečiai, anadalūziečiai, aragoniečiai ir pan. Latgaliai taip pat nėra atskira tauta- jie yra latvių tautos dalis, kaip ir setai ( setud-pietų estai) yra estų tautos dalis. ar siciliečiai- italų tautos dalis.
Pasižiūrėkite senoviškus Europos žemėlapius, ten aiškiai pažymėtos dvi atskiros žemės – Žemaičių ir Lietuvių. Tad pasikartokite Lietuvos istorijoje kelis šimtmečius egzistavusius faktus. Žemaitija buvo ištrinta iš žemėlapių tik tada, kai iš pradžių buvo suformuota Žečpospolita, o paskui ji buvo įjungta į Rusijos imperiją… ir iki šiol tebėra ištrinta iš nūdienos žemėlapių. Bet tai nereiškia, jog Žemaitijos nėra.
Senoviškuose žemėlapiuose ilgai nebuvo ir Italijos- tik atskiros kunigaikštystės ir karalystės- Sardinijos karalystė, Didžioji Toskanos kunigaikštystė, Sicilijos karalystė, Genujos ir Venecijos respublikos ir t.t. Italija susivienijo tik 1870 metais, Vokietija- 1872 metais ( anksčiau buvo susiskaldžiusi į kunigaikštystes ir karalystes) Vietoje Ispanijos viduramžiais buvo Leono ir Kastilijos, Asturijos , Galisijos, Aragono, Navaros karalystės ir t.t..
>Vincas Kalava
Citata: “ten aiškiai pažymėtos dvi atskiros žemės – Žemaičių ir Lietuvių”. Žemės, taigi, o ne valstybės, – ir tai nereiškia, jog Žemaitijos nebuvo niekados arba jos niekur nėra šiandien. Skelbiant Lietuvos Nepriklausomybę 1918 m., buvo sutarta, kad bendrine tarpgentine Lietuvos žemių valstybės kalba (J. Basanavičius) bus lietuvių genties kalba. Dėkoju.
>Vincas Kalava
Ir būtent todėl bendru mano kaip aukštaičio bendru su žemaičiais sutarimu Klaipėdoje knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 33 p. yra įdėta tautos tėvu vadinamo dr. Jono Basanavičiaus nuotrauka. Pagarba jam.
Rimgaudai Lietuviai nera gentis ,
Lietuviai ir Lietuva yra sulietas genciu junginys ,sajunga …tauta,valstybe…
o dabartine lietuviu bendrine kalba sukurta suvalkieciu tarmes pagrindu …
Dar senesniuose šaltiniuose yra tik Sudinoi ir Galindoi.
Jie buvo, matyt, pakraštiniai, tad žinomi. O kas giliau – ne. Bet tai nereiškia, kad ten kitų nebuvo.
„Vincas Kalava“ skleidžia Maskvos propagandą, Dugino idėjas atitinkančius naratyvus, kurių tikslas yra skaldyti kiekvieną tautą, kurią Rusija nori užimti ir rusifikuoti. Šitaip jau yra suskaidyti totoriai, adygai ir kt. rusų valdomos tautos.
Teisybę rašė Vytautas Didysis. Jis 1420-03-11 laiške imperatoriui Sigizmundui aiškino, kad „aukštaičių ir žemaičių yra viena kalba – lietuvių kalba: Žemaitija dabar yra ir visada buvo viena ir ta pati Lietuvos žemė, nes yra viena kalba bei tie patys gyventojai. Bet kadangi Žemaičių žemė yra žemiau negu Lietuvos žemė, todėl ir vadinama Žemaitija, nes taip lietuviškai yra vadinama žemesnė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Aukštaitija, t. y. iš Žemaičių žiūrint, aukštesne žeme. Taip pat Žemaitijos žmonės nuo senų laikų save vadino lietuviais ir niekada žemaičiais, ir dėl tokio tapatumo savo rašte mes nerašome apie Žemaitiją, nes viskas yra viena, vienas kraštas ir tie patys gyventojai.“
Prie to kas Vytauto Didžiojo pasakyta belieka pridurti. Tai, kur yra “žemesnė”, kur “aukštesnė” žemė, be abejonės, spręsta pagal upių tėkmę. Tai patvirtina ir liet. žodžiai aukštupys – žemupys. Aukštupys, tai žmonių gyvenamos žemės vieta, kur upės tėkmė prasideda, – o žemupys, – kur ji baigiasi. Beje, tuo Vytauto paaiškinimu yra pasakyta ir tas svarbus faktas, kad tiek upės aukštupio, tiek žemupio žemėse gyvenančių žmonių pavadinimas yra lietuviai. Tai sakytų, kad tokiu atveju tos upės vardas turėjo būti Leita/Lieta, o prie jos gyvenusių žmonių pirminis pavadinimas buvo leitviai/lietviai, o jų šalis Leitava/Lietuva. Aukštaičių pavadinimas kaip upės aukštupio, o žemaičių kaip jos žemupio žemėse gyvenančių lietuvių vardai yra antriniai ir veikiausiai atsiradę jau istoriniais laikais. Šie faktai bylotų, kad lietuvių, jų gyvenamos vietos Lietuva pavadinimai yra atsiradę iš upėvardžio Leita/Lieta. Taigi manyti, kad Lietuvos pavadinimas radosi iš genčių susiliejimo, būtų jau labai mėgėjiška mintis. Mokslo problema yra upės pavadinimo žodžių Leita/Lieta kilmės klausimas.
Taip, aukštesnė ir žemesnė žemė vadinta pagal upių tėkmę. Ir taip, aišku, kad šitaip vieni kitus galėjo vadinti tik žmonės, kurie save taip ir suvokė kaip Vytautas rašė – „tie patys žmonės, viena kalba ir tie patys gyventojai“, todėl jie ir sugalvojo tokį geografinį skirtumą pagal upių tėkmę – auštesnė žemė, žemesnė žemė. Nes, jeigu būtų vieni kitus suvokę kaip skirtingus žmones, kalbančius skirtingomis kalbomis, tai būtų ir vadinę skirtingais vardais, o ne tik pagal aukščiau-žemiau. Pavadinimas Lietuva (Leitava) galėjo kilti nuo žodžio Leita/Lieta, kuris reiškė „reikalas“, gal turėjo prasmę valdžia, valstybė, gal panašiai kaip „respublika“.
Be to, šis Vytauto aiškinimas labai aiškiai paneigia visokių litvinistų nesąmones, kad belorusai tais laikais buvo laikomi lietuviais (litvinais). Taip pat paneigia ir dabartinių propagandistų, bumblauskų, left-liberastinių multikultūralistų aiškinimus, kad tada nebuvo suvokiama kas yra lietuviai, kad ir slaviškai kalbantys (rusinai-belorusai, lenkai ir kt.) kartu buvo laikomi lietuviais, buvo bendra šalis, bendra istorija, bendra valstybė, bendra tapatybė… Ne, Vytautas jau tada vienareikšmiškai parašė, kad „tie patys žmonės“, t.y., lietuviai yra tie, kurie kalba viena kalba – lietuvių kalba ir turi tuos pačius papročius.
Teisingas argumentas. Be to, aukštaičius ir žemaičius turi ir kitos tautos aplink.
– Tauta skurdinama siekiant nužudymo, Lietuva naikinama nuo carienės jekatrinos II laikų iki dabar apart privalomojo atstatymo nuo 1918 vasario 16 ir už tokius sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai yra atsakingi visų bolševikinių partijų seimagyviai ir visi sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.
– Mariau, kai tautininkai yra išvien su landsberginiais, karbauskiniais ir paksiniais Lietuvos priešais, tai tautininkai yra verti pasmerkimo už labai sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai.
– Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
– Mariau, jei tautininkai nenori agresyvių kaimynų (su plėšrūnų erelių ženklais) sunaikintos (monarchinės) Lietuvos valstybės (LDK) atstatymo, tai tokie negerbia Vasario 16 signatarų ir yra verti istorijos šiukšlyno.
______________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų antikonstitucinio (nelegitimaus, neteisėto) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių Lietuvos priešų.
2025 gruodžio 20
Lietuvai pavojus!!! Žmonių nuvarymo nuo žemės politika sužlugdytas LIETUVOS KAIMAS – svarbus valstybės demografinis resursas, byra švietimo, sveikatos sitemos, trūksta dviejų tūkstančių statutinių pareigūnų – policininkų, gaisrininkų, prastėja dirbančiųjų/išlaikytinių santykis, toliau šelioja maisto kainoss – kiek į vieną kišenę valdžia įdeda, tiek penki tinklai išima… krizė išryškės po 3-4 metų, bet besmegenių valdžiai pasiskolinusiai dar šešis “melejardus” eu visa tai dzin
Labai įdomu skaityti straipsnius svetainėje, redaguojamoje gerb. Ryšardo Maceikianeco- štai vienas jų : pogon.lt/wiadomosci/3283-ksiazka-o-gehennie-litwinow-w-czasie-polskiej-okupacji.html . Beje, jame duodama nuoroda ir į alkas.lt
Man regis, kad autorius tautininkų klausimu, kaip paprastai, ir šį kartą pilsto iš tuščio į kiaurą. Pagal Konstituciją valstybę savo žemėje sukūrė lietuvių tauta. Tokiu atveju konstitucinį valstybės nacionalumą išreiškia žodis ‘lietuvių’ , o ne – ‘tauta’. Tad teisiškai jis vadintinas žodžiu lietuvybė, lietuviškumas (iš lietuvis – lietuvybė). Beje, žodis ‘tauta’ pagal savo pirminę prasmę veikiau tapatus žodžiui valstybė, o ne lietuvybė. Jis yra senas – bendras lietuviams, latviams ir prūsams žodis, beje, giminingas graikų tauto – “tas pats”. Veikiausiai reiškė gyvenimo vietų vienodumą, žemę, kurioje gyvena tokia pačia kalba kalbantys, vienodi žmones, giminės, gal netgi jos nuosavumą. Tokiu atveju, akivaizdu, kad žodžių tauta, tautybė prasmė yra iš senų laikų gyvenimo realijų. Tautybėms – kaip vienodybėms plėtojantis, suprantama, radosi ir savitumų, skirtingumų, kuriuos tapo būtina pavadinti atitinkamais žodžiais. Taip, – dėl kažkokios buvusios tautybinės – vienodybės dalies žmonių gyvenimo, kalbos, ar kitos vietos atsiradusio požymio, jie tapo vadinami lietuviais (pvz. dėl gyvenimo prie Leitos upės).
Tokiu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą ir Konstitucijos nuostatą, Lietuvos valstybės ir joje gyvenančių žmonių nacionalumą reikalinga vadinti lietuvybe, lietuviškumu, o ne nacionalumą reiškiančiu žodžiu tautiškas, tautininkas. Tad ar nederėtų Tautos forumui, siekiant valstybės nacionalumo – lietuvybės plėtojimo, puoselėjimo tikslų, persivadinti Lietuvybės forumu.
Semantiškai (A. J. Greimas) pagal žodžio “lietuvybė” prasmę santykiu 1 : 1 visiškai sutinku su jumis, gerb. P. Skutai. Pagarba.
Tautos forumas – krikščioniškas, nėra lietuviškas.
Jaunimas neskatinamas gerbti ir puoselėti lietuviškumą. Dauguma fanatiškai mokosi anglų kalbos net vaikų darželiuose, o mokyklose pratinami net pertraukų metu tarpusavy bendrauti tik anglų kalba, bent taip dažna Vilniaus mokyklose.
Lietuvai pavojus!!! Žmonių nuvarymo nuo žemės politika sužlugdytas LIETUVOS KAIMAS – svarbus valstybės demografinis resursas, byra švietimo, sveikatos sistemos, trūksta dviejų tūkstančių statutinių pareigūnų – policininkų, gaisrininkų, prastėja dirbančiųjų/išlaikytinių santykis, toliau šelioja maisto kainos – kiek į vieną kišenę valdžia įdeda, tiek penki tinklai išima… krizė išryškės po 3-4 metų, bet besmegenių valdžiai pasiskolinusiai dar šešis “melejardus” eu visa tai dzin… Lietuva finišuoja!
Lietuva – veikiau ne finišuoja, o dar tik įsibėgėja. Antai tikėkime milijardai bus uždirbti vien iš to, kai pasauliui bus parduota kuriama Oro erdvės apsaugos nuo balionų sistema. Akivaizdu, kad vien bėdavojant nieko daug neuždirbsi.
Daugiau optimizmo ir konkrečios veiklos suvienijimui, o ne skaldymui. Dabartinės opozicijos veikla yra nusikalstama, manau.
ką duoda lozungas – suvienijimui? nulį
Jei opozicijos veikla nusikalstama, tai kam su ja vienytis ?
Logiška, kad tuomet vienybė yra utopija. Bent dabar.