Gavusi dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo 10 retų lituanistinių XVII a. knygų, buvusio savininko įrištų į vieną rinkinį – konvoliutą (lot. convolutus – supintas, suvyniotas).
XVI–XVII a. buvo įprasta ir gana žinoma, siekiant sumažinti išlaidas už įrišimą, į vieną tomą įrišti įvairios ar tos pačios tematikos, taip pat panašaus formato atskiras knygas ir rankraščius.
Įsigytą konvoliutą sudaro kontrreformacijos laikotarpio 1603–1642 m. Vilniuje, Krokuvoje ir Poznanėje leisti daugiausia jėzuitų poleminiai veikalai lenkų ir lotynų kalbomis, ginantys Katalikų Bažnyčią, aptariantys evangelikų tikėjimo klausimus, taip pat katalikų ir evangelikų tarpusavio santykius ir kt.
Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, kunigo ir jėzuito Jurgio Tiškevičiaus (1571–1625), italų jėzuito, kardinolo Roberto Bellarmino (1542–1621), Vilniaus akademijos studento Alberto Stanislovo Bžeskio (?–1653), lenkų jėzuito Szymono Kaczorowskio (apie 1578–1628), jėzuito, pamokslininko Mato Bembo (apie 1567–1645), lenkų dvasininko Kaspero Hapo (apie 1567–1619).

Taip pat LDK filosofo, poeto, konvertito į katalikybę Kvirino Knoglerio (po 1570–po 1607), katalikų dvasininko, kunigo Sebastiano Pikielijaus veikalai. Jie atskleidžia XVII a. pirmoje pusėje Lietuvoje ir Lenkijoje vykusias polemines diskusijas dėl konfesinių įsitikinimų.
Vienas iš konvoliute esančių veikalų laikytinas išskirtinumu, nes iki šiol nėra aptinkamas nei Lietuvos, nei užsienio bibliotekų elektroniniuose kataloguose.
Tai anoniminis kūrinys „Krotkie a zwiezne otworzenie oczu ze Kośćioł Rzymski, iest prawdziwy Chrystusow…“ („Trumpas ir glaustas išaiškinimas, kad Katalikų Bažnyčia yra tikroji Kristaus bažnyčia…“), išspausdintas Poznanėje 1624 m. Lietuvos atminties institucijos neturi dar keturių konvoliuto knygų, tarp kurių minėtina Alberto Stanislovo Bžeskio (?–1653) 1626 m. birželio 21 d. Vilniaus akademijoje ginta disertacija lotynų kalba „Controversia de Ecclesia“ („Ginčai dėl Bažnyčios“).
Ji reikšmingai papildys senųjų Vilniaus akademijoje gintų disertacijų rinkinį, saugomą Nacionalinėje bibliotekoje.
Konvoliutas priklausė Smolensko jėzuitų kolegijai, veikusiai 1620–1654 m., nes kai kurių knygų antraštiniuose lapuose išliko šios kolegijos įrašai. Paminėtina, kad rudos odos su ruletės bei pavieniais įvairiais įspaudais įrišas atskleidžia, kad konvoliutas buvo įrištas LDK, tikėtina, Vilniuje.

Tokie teminiai konvoliutai naujaisiais laikais dažnai būdavo išrišami, ir jų atskiros knygos dažnai ir dingdavo. Tad šis originalus išlikęs konvoliutas yra puikus istorinis XVII a. pirmosios pusės stiprėjančių Katalikų Bažnyčios pozicijų liudininkas.
Knygos įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba






















Neaišku dėl ko tą konvoliutą Lietuvai vertėjo įsigyti, juk tai teologiniai ginčai, o Vilnius nėra jų tyrinėjimų centras ar rengiasi juo perspektyvoje būti. Tai gali būti piktnaudžiavimo valstybės lėšomis požymių turintis pirkimas, vertas STT susidomėjimo.
Pritariu, nes manau, kad be visų komentare išsakytų faktų, reikia pažymėti ir tai, kad minėti konvoliutai nepateikia kokių nors žinių apie Lietuvą. Be to, ta visa senovinė literatūra parašyta lenkų bei lotynų kalbomis, todėl lietuviškumo ten taip pat nėra. Kam mums dar daugiau lenkiškumo, jeigu jis mums daug istorinių šimtmečių teikė daugiau problemų nei naudingumo?
Tai už kiek, vis tik ?
“Strateginiai partneriai” ne kvaili, jie nuosekliai laikosi savo kresų susigrąžinimo politikos, o tam tinkamos visos priemonės, tame tarpe ir senovinės knygos…
Panašu, kad niekam neįdomi Valdovų rūmų teritorijoje rasta metalinė plokštė su galimai lietuviškų runų raštu ir graikišku įrašu ” Algirdos Basileos”- “Imperatorius Algirdas”. Ar jos tyrimo nefinansuoja Lietuvos kultūros ar Mokslo tarybos ? O čia tiek dėmesio ir valstybės lėšų senai, bet niekuo Lietuvos istorijai neypatingai knygai?alkas.lt/2023/09/20/neiminta-misle-valdovu-rumuose/
Svarbu viskas, kas susiję su Lietuva. O kur buvo skelbta apie tą rastą plokštę? Daugiausia žiniasklaidoje paskalos…
Neįminta mįslė Valdovų rūmuose.Gal taip galėjo atrodyti pirmasis lietuvių kalbos raštas?alkas.lt2023-09-20 11:53:52…. Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paslaptinga plokštelė su nepažintu XIII–XIV a. raštu. Iš švino nulietoje plokštelėje yra išlikę užrašai, kurių prasmę su archeologu, Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros skyriaus vedėju Gintautu Striška bandė išsiaiškinti žurnalistas Virginijus Savukynas LRT laidoje „Istorijos detektyvai“.
…..Ant švino plokštelės galimai minimas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Lietuvą valdė nuo 1345 iki 1377 metų. Basileus, pasak G. Striškos, – Bizantijos imperatoriaus įvardijimas, tačiau Algirdas neturėjo imperatoriaus titulo. Vėliau paaiškėjo, kad 1370 m. Algirdas Konstantinopolio patriarchui rašytame laiške save titulavo basileus! Tuo Algirdas norėjo parodyti, kad yra suverenus valdovas, prilygstantis Bizantijos imperatoriui…..”https://alkas.lt/2023/09/20/neiminta-misle-valdovu-rumuose/
O gal VU rektorius netgi nežino apie tą radinį. Kas argi jam tai pasakė?
Taigi turi tokiems reikams padėjėjus. Betgi, rūpi lenkiškos (šlėktiškos) istorijos pasakėlės (Savukyno detektyvai), ar ne.
“Sunku įvardinti dzūkais”: mokslininkė siūlo Vilniją arba Vilniaus kraštą laikyti atskiru regionu” .15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sunku-ivardinti-dzukais-kuo-ypatinga-vilnija-ir-kodel-svarbu-ja-isskirti-zemelapiuose-56-2133028 Manau,labai iš kalbingas žemėlapis prie straipsnio iš lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_krašto_autonomija#/media/Vaizdas:Polski_Narodowo-Terytorialny_Kraj.gif Matyt, šita mokslininkė ,dalyvavusi LRT ekspedicijoje, galimai neskaitė Lietuvos Konstitucijos 10 straipsnio:” Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.”?
Tiesiog tai yra Pietryčių Lietuva, o ne koks nors kraštas ar pan.
Kaip ne kartą rašyta Alke.lt paslaptingas yra ir Dovinės upelyje rastas akmuo su Egipto sfinksų laikų runų užrašu. Dabar jis stovi Marijampolės miesto centre. Tai gali būti ledynmečio laikų reliktas, kadangi Egipto sfinksai yra iš maždaug 10 tūkst. metų prieš Kr., tad ir užrašas ant akmens gali būti iš dar ledynmečio laikų. Neteko girdėti, kad šio relikto tyrimams būtų skirta mokslinio dėmesio, nors tyrimų duomenys be abejonės būtų reikšmingi ne tik Lietuvos, bet ir regiono istorijai. Tai taip pat akivaizdus nesirūpinimo būtent lietuvių ir Lietuvos istorijos dalykais faktas.