Dėl Seimo nario Juliaus Sabatausko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT). Julius Sabatauskas šių metų spalio 21 d. Seimo nutarimu nuo 2026 m. kovo 19 d. turėtų pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas.
Tačiau, kaip išdėstyta Seimo narių kreipimesi į Konstitucinį Teismą, Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“
Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato: „Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“
Politika – ne teisinis darbas
Rašte pabrėžiama, kad buvimas Seimo nariu ir šių pareigų ėjimas negali būti laikomas teisiniu darbu pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms užimti nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Kaip ir asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
„Todėl atsižvelgiant į konstitucinę doktriną ir iš jos kylančią teisinio darbo pagal teisininko specialybę sampratą, Konstitucinio Teismo prašome išaiškinti, ar Seimo priimtas nutarimas, pagal kurį į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas Julius Sabatauskas, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo stažo, neprieštarauja Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms“, – kreipimosi motyvus dėstė TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Laurynas Kasčiūnas.
Taip pat rašte pabrėžiama, kad iki šiol visi asmenys, užsiėmę politine veikla ir paskirti į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, į jas buvo skiriami atsižvelgiant į jų ilgametę profesinę, mokslinę ar teisinę patirtį pagal teisininko specialybę, o ne į darbą Seime, todėl šis paskyrimas neturi precedento.
Nepaisant abejonių dėl teisinės kvalifikacijos ir nepriklausomumo, spalio 21 d. Seimas vis dėlto pritarė Juliaus Sabatausko paskyrimui Konstitucinio Teismo teisėju – už balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 46. Toks sprendimas sulaukė opozicijos ir dalies teisininkų kritikos, esą tai kelia Konstitucinio Teismo politizavimo riziką, nes Sabatauskas ilgus metus buvo aktyvus socialdemokratų frakcijos narys.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra viešai pabrėžęs, kad į teismą turėtų patekti tik nepriekaištingos reputacijos ir nešališki teisininkai. Tuo metu Regionų administracinis teismas atsisakė priimti grupės parlamentarų skundą, kuriuo buvo siekta sustabdyti šį paskyrimą, motyvuodamas, kad klausimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Taigi politinė įtampa dėl J. Sabatausko paskyrimo persikėlė į Konstitucinį Teismą, kuris dabar turės pats įvertinti savo būsimo nario paskyrimo teisėtumą.
Kreipimąsi pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Seimo TS-LKD frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
Iš straipsnio nesunku suprasti, kad J. Sabatausko paskyrimas į Konst. T yra Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantis, todėl ir neteisėtas. Tokie dalykai, kai priimami įstatymai prieštarauja LK vyksta dešimtmečiais ir niekas dėl to per daug nesirūpina. Todėl ar KT teismo asai nežino tokios padėties? Viskas seniai žinoma ir todėl neimama galvon. Aš jau seniai noriu atkreipti dėmesį sakydamas, kasd yra pažeidžiamas ir LK 55 str. Kitas pastebi, kad pažeidžiamas ir 47, kiti. Bet tai mažai kam įdomu.Visiems svarbiau dideli pinigai, biznis. Prisimenu rusų laikais per vykstančius to meto valdžios rinkimus vykdavo ir teisėjų, vad. liaudies teisėjų rinkimai. Žinoma, tų laikų prievartinės ir autoritarinės santvarkos sąlygomis tas liaudie teisėjų rinkimas beveik nieko nereikšdavo, tai buvo tarsi demokratijos parodija, bet vis tik teisėjai buvo renkami.
Nors bolševikai teisę ir demokratiją tik imitavo, bet suprato kas yra teisėta ir demokratiška.
Nagrinėjant klausimą KT, matyt, teks įvertinti, ar Sabatausko darbas Seimo nariu buvo teisininko specialybės pobūdžio, o gal – ir tai, ar atstovavimas visuomenei, esant Seimo nariu, apskritai yra darbas, o gal tai – politinė veikla, juk darbo sutartys su Seimo nariais nesudaromos ir kad tai nėra individuali ar verslo veikla.
O ar ne jis yra Klano stogo dandos gegnė ? Kėsinatės į Stogą ?