Kasmet įsibėgėjant šildymo metui, ugniagesiai sulaukia vis daugiau iškvietimų dėl užsidegusių dūmtraukių ar netvarkingų krosnių. Nors tokie gaisrai prasideda nuo kelių kibirkščių, jų pasekmės būna skaudžios – pernai Lietuvoje užfiksuota daugiau nei tūkstantis tokių incidentų. Žinovai įspėja, kad aplaidumas – pagrindinė nelaimių priežastis, galinti kainuoti ne tik turtą, bet ir gyvybę.
„Prasidėjus šildymo sezonui, gaisrai dažniausiai kyla dėl neprižiūrimų krosnių, židinių ar nevalytų ir netinkamai įrengtų dūmtraukių. Kaminuose užsidegus suodžiams, ugnis pro nesandarias vietas persimeta į medines namų konstrukcijas – sijas, lubas ar sienas. Per praėjusius metus visoje Lietuvoje fiksuota daugiau nei tūkstantis tokių incidentų“, – sako Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Gotaras Vasilevičius.
Įvardijo dažniausią priežastį
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 metais Lietuvoje didžioji dalis gaisrų (752) įvyko mažesniuose miestuose ar kaimuose, likusieji – didmiesčiuose.
„Dažniausiai šildymo sezono metu gaisrai pasikartoja dėl tų pačių priežasčių – netinkamų arba nevalytų šildymo įrenginių bei nesandarių dūmtraukių. Kai kamine užsidega suodžiai, ugnis per nesandarias vietas greitai išplinta į pastato palėpes ar pastoges ir gali uždegti su kaminu besiliečiančias medines konstrukcijas”, – sako ekspertas.
Atšalus orams ir prasidėjus intensyviam kūrenimo sezonui, tokių gaisrų gerokai padaugėja. „Kai krosnys kūrenamos be pertraukos, dūmtraukiuose temperatūra pakyla ir suodžiai užsidega dažniau. Norint išvengti nelaimių, būtina laikytis pagrindinių priešgaisrinės saugos reikalavimų tiek įrengiant, tiek eksploatuojant krosnis ir dūmtraukius“, – įspėja G. Vasilevičius.
Draudimo bendrovės BTA duomenys taip pat rodo, kad nuo spalio iki balandžio mėn. daugėja draudiminių įvykių, susijusių su gaisrais, apsinuodijimu smalkėmis bei užpylimu dėl trūkusio vamzdyno.
„Šildymo sezono metu tokios nelaimės išauga net 20–30 proc. Dažniausiai tai būna gaisrai, dūmtraukių ar šildymo sistemų gedimai, taip pat užpylimai dėl užšalusių ir trūkusių vamzdžių. Žmonės bando šildytis alternatyviais būdais – elektriniais šildytuvais ar net atvira ugnimi, tai tik didina nelaimių riziką”, – sako draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius.
Kaip apsisaugoti?
Norint išvengti gaisrų ir nelaimių, svarbu ne tik tinkamai kūrenti krosnį, bet ir pasirūpinti, kad pastato konstrukcijos būtų saugios. Medinės sienos, grindys ar sijos, kurios liečiasi su krosnimi ar dūmtraukiu, turi būti apsaugotos nuo karščio – atskirtos nedegiomis medžiagomis.
„Dūmtraukiai turi būti tinkuoti ir išbalinti – taip lengviau pastebėti nesandarumo požymius. Jei ant balto paviršiaus matyti juodos dėmės, krosnį kūrenti draudžiama, kol kaminas nebus sutvarkytas. Dūmtraukius reikia valyti ne tik prieš šildymo sezoną, bet ir jo metu – bent kartą per ketvirtį, o dar geriau kas du mėnesius“, – įspėja Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas.
Jis primena, kad nuo krosnies ar židinio būtina laikytis saugaus atstumo. Kūrenamos krosnys neturi būti paliekamos be priežiūros ar patikėtos vaikams. Prie krosnies griežtai draudžiama džiovinti skalbinius ar laikyti degias medžiagas, taip pat įkūrimui naudoti degius skysčius.
„Nesilaikant šių taisyklių, pasekmės būna itin skaudžios – sudega namai, žmonės netenka turto ir pastogės, iškyla grėsmė gyvybėms. Kiekvienas namo savininkas turi pasirūpinti saugumu dar neįsibėgėjus šildymo sezonui ir neignoruoti elementarių priešgaisrinių reikalavimų“, – sako G. Vasilevičius.
Priešgaisrinė profilaktika – tai ne tik išvalytas kaminas, bet ir pasiruošimas galimiems nuostoliams. Nelaimės užklumpa netikėtai, o nuostoliai po gaisro gali būti itin dideli, todėl verta apie apsaugą pagalvoti iš anksto.
„Esame turėję atvejų, kai gaisro metu visiškai sudegė žmonių gyvenamasis namas, o draudimo išmoka siekė kelis šimtus tūkstančių eurų. Gaisras gali sunaikinti ne tik turtą – Lietuvoje kasmet liepsnose žūva arti šimto žmonių, dar daugiau patiria sužalojimus. Dažna klaida – apdraudžiami tik pastatai, bet pamirštamas namų turtas ar net sveikata. Gaisro metu žmonės kartais nukenčia nuo smalkių ar dūmų poveikio, tačiau tokie atvejai į turto draudimo sąlygas neįtraukiami – juos gali padengti tik asmens ar sveikatos draudimai“, – įspėja BTA Turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas.
M. Ratkevičius primena patikrinti draudimo sąlygas ir apsaugos apimtį, reguliariai atnaujinti polisą ir nepamiršti prevencijos – tvarkingų šildymo įrenginių, išvalyto kamino, atsakingo kūrenimo ir veikiančio dūmų detektoriaus.
