Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt
Frydrichas Nyčė, vokiečių filosofas, garsiajame savo darbe „Antikristas“ pateikė labai svarbią mintį mums, šiuolaikiniams žmonėms. „Mes mokėmės iš naujo. Mes visur tapome kuklesni. Mes daugiau nekildiname žmogaus iš „dvasios“, „iš „dievybės“, mes grąžinome jį tarp gyvūnų. Mes jį laikome stipriausiu gyvūnu, nes jis – pats klastingiausias: tai lėmė jo dvasiškumas. Kita vertus, mes priešinamės tuštybei, galinčiai ir čia vėl apsireikšti, kad žmogus yra slaptasis gyvūnijos raidos tikslas. Jis anaiptol nėra kūrinijos vainikas, kiekviena būtybė greta jo yra pasiekusi tą pačią tobulybės pakopą…“ – teigia filosofas.
Manau, čia ir yra didžiausia žmonijos pažanga, kurią pasiekėme per paskutiniuosius amžius. Mes iš naujo išmokome atmesti krikščionybės įskiepytą idėją, kad žmogus yra aukštesnis už gyvūnus, nes būtent žmogui Dievas pavedė valdyti žemę ir visus gyvius. Geriau ištyrinėję šį pasaulį, gamtą, pradėjome matyti, kad nė velnio nesame šios planetos valdovai. Tokiu būdu „mes mokėmės iš naujo“. Ir šis mokslas buvo iš tiesų vienas prasmingiausių žmonijos pasiekimų. Pagaliau mokslininkai pradeda pripažinti, kad gyvūnai taip pat turi jausmus, kad jie sugeba gedėti, mylėti, suprasti. Šis atidesnis žvilgsnis į gamtą mus grąžina ten, kur kažkada jau buvome – prie ištakų, prie senojo Protėvių tikėjimo.
Šiandien jau vis dažniau išgirstu sudrausminimą: „Neniekink gyvūnų, nes jie – mūsų broliai.“ Tai reiškia kur kas daugiau nei tiesiog žmogaus ir gyvūno lygybę, tai reiškia pačios evoliucijos teorijos patobulinimą. Mes ir gyvūnai esame ne tik biologiškai, bet ir dvasiškai kilę iš tų pačių vandenų. „Kiekviena būtybė šalia jo yra pasiekusi tą pačią tobulybės pakopą,“ – rašė Frydrichas Nyčė.
Nors žmonija, kaip didžiausi nevykėliai, turėjo vėl atrasti iš naujo tą pačią religinę tiesą, kurią jau buvo supratę mūsų Protėviai, tačiau džiugu, kad mes iš viso žengėme šį žingsnį. Ir nesvarbu, kad, kol visiškai įsisąmoninsime šį suvokimą, praeis dar daug metų.
Netrukus elnias Devyniaragis parneš Saulę ant savo ragų ir dienos vėl pamažu ims ilgėti. Apsisuko dar vienas metų ratas ir mes vėl esame pradžių pradžioje. Šioje pradžioje atverkime savo sąžinę pamirštai Protėvių tiesai ir prisiminkime seną tradiciją. Nuo kūčių stalo nuimtą šieną neškime į tvartus ar miškus, kur šaltį kenčia mūsų miškų kanopėtieji broliai. Nepamirškite palikti ne tik tuščios lėkštelės mirusiems brangiems žmonėms, bet ir išėjusiems mylimiems augintiniams, kurie turi mūsų kraujo evoliucijos tėkmėje.
taip, daugeliu atvejų žmonės nuo gyvūnų nesiskiria.
žmonės maitinasi – gyvūnai maitinasi.
žmonės poruojasi – gyvūnai poruojasi.
žmonės rūpinasi vieta gyvenimui ir miegui – gyvūnai taip pat.
žmonės saugosi nuo pavojų ir ieško malonumo – gyvūnai taip pat.
iš esmės niekas nesiskiria tik požiūrio ir estetikos klausimas ar maistą iš auksinių lėkščių valgyti ar kur pamiškėj šerną sudoroti, miegoti minkštoje lovoje ar ant minkštų samanų.
žmogus užduoda klausimus apie gyvenimo prasmę, klausia “kas aš? iš kur aš? kodėl aš?”, tik žmogui duota galimybė suvokti visą pasaulį ir kelti klausimus apie tai kas yra anapus mirties. gyvūnai šiais dalykais neužsiima, todėl jei tuo neužsiima žmogus jis tikrai tėra tik gyvūnas.
Žmogus turi intelektą, o gyvūnas tik ribotai išvystytą protą, tad labai gaila jei alkas.lt bendruomenė tapatina save su gyvūnais. linkiu užaugti iki žmonių padermės.
Kuo remdamasis teigiate, kad gyvūnai nesuvokia viso pasaulio? O gal gyvūnai nekelia klausimų (bet iš kur visi žmonės taip puikiai žino, kas dedasi gyvūnijos galvelėse, ar jose kažkokia forma vystosi klausimai, ar ne?) todėl, kad jie savaime suvokia atsakymus į juos ir gal dėl to jie nekyla? Gal gyvūnija ir taip suvokia žymiai daugiau negu žmogus?
Proto išvystymas nelygu (pa)sąmoningam suvokimui apie būties ir pasaulio esmę.
O šita informacinė visuomenė tikrai nėra kažkokia didžios pažangos pažiba, tai greičiau beprotybės chaosas, negu “protingumo triumfas”. Mūsų galvos yra tiek užskimštos nereikalinga informacija, kad mes tuo labiau nesuvokiame kas ir kodėl esame. Tik įsivaizduojame, kad daug žinome, ir esame baisiai protingi – išradom visokių formulių, papjaustėm su skalpeliu pasaulį, pamatėm stebuklų, prikūrėm daugybę niekam nereikalingų išradimų – kad turėtumėm daugiau pramogų, ir gyvenimas būtų patogesnis. Bet kai yra gal to proto, o išminties nebe, tai ir nesuvokiame, kad kuo labiau ieškome kaip patogiau mus nugyventi gyvenimėlį, tuo labiau tolstame nuo to gyvenimėlio esmės.
visiškai sutinku. materialus progresas nerodo jokio pranašumo. nesvarbu ar miške po egle gyventi ar dangoraižyje – gyvenimas tas pats. bet žmonių ir gyvūnų gyvenimo tikslas kitoks. būtų aiškiau ką noriu pasakyti, jeigu paskaitytumėt tai ką žmonės Indijoje rašė ir mąstė prieš 5 tūkst. metų – tai labai panašu ir visai nesikerta su mūsų protėvių pasaulėžiūra.
Gyvūnai tiesiog nerašo.
O kokie yra žmogaus ir gyvūno gyvenimo tikslai?
Vykdyti Dievų kurybinį sumanymą. Kokį? Taigi, ir ieškoti atsakymo į šį klausimą. O radus – dar šį tą suspėti nuveikti.
Na, o man atrodo, kad čia tik žmonės dar beieško to atsakymo, koks yra Dievų kūrybinis sumanymas, visa kita gamtos dalis, seniai jį žino, ir belieka jį vykdyti.
Aš irgi žinau.
Migle, rašai ”Nepamirškite palikti ne tik tuščios lėkštelės…“ Gal palikime ne tuščias vis tik?
ŠVENTINIAI LINKĖJIMAI
Paatvirausiu- man nepatinka labai gražūs kataloginiai žmonės, niuansinės mandagybės- įmandrybės,idiliški vaizdiniai, liūliuojantys saldūs prisitaikėliški tekstai.
Kvailokai net nuskamba klausimai- ”Ar gražu; Kam dar gražu ?”…Gana to murkimo ar kudakavimo.
Lietuviai, atsipeikėkit,
MES -NE ŠVENTINIAI PAGONYS SENIAI PRALAIMĖTŲ KARŲ IR NE ETNO KULTŪRA, DAŽNIAUSIAI SUSIKOLABORAVUSI SU ŽYDKRIKŠČIONYBE.
Mes turime turėti ”smarvės” !
Atšils oras, eikite į Gamtą pas brolius ir seses, statykite Aukurus pas save kiemuose, pas draugus kaimuose. Renkitės Baltiškais rūbais, riškitės juostas,… ir
PERKŪNIŠKA UGNIS MUS TEVIENIJA !
Nors Nyčė su savo kraštutinumais ir ne autoritetas, bet šis Miglės pasisakymas geras. Tik reiktų pažymėti, kad bendra kilmė ir lygiavertė pozicija visgi ne tas pats.
“Žmogaus” vardą mums reikia mokintis skirti nuo fizinės išorės, kuri kiekvieno panaši. Reikia siekti būti tauresniais tiek už žvėrį, tiek už “sugyvulėjusį” homo sapiens, tik taip dar įmanoma kažkoks išsigelbėjimas.