Antradienis, 9 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Išradingumas nepadės išvengti ir atsakomybės už greičio viršijimą

www.alkas.lt
2025-09-20 17:10:00
23
PERŽIŪROS
0
Greičio matuoklis

Greičio matuoklis | policija.lt nuotr.

Rudens pradžia Lietuvos keliuose dažnu atveju primena chaosą: visi skuba, vėluoja, ieško trumpesnio kelio. Tačiau retas pripažįsta, kad per didelis greitis – tai sąmoningas pasirinkimas. Dažniausiai girdimi tie patys pasiteisinimai – „vėlavau“, „kelias buvo tuščias“, „važiavau kaip visi“. Šios frazės jau seniai tapo vairuotojų folkloru, tačiau policija primena – jos eismo saugumui įtakos neturi, todėl nepadės išvengti ir atsakomybės. Netinkamai pasirinktas greitis išlieka viena dažniausių avarijų priežasčių. Policijos departamento duomenimis, šių metų vasarą eismo įvykių dėl saugaus greičio nepasirinkimo užfiksuota 174. O kiek tokia statistika virsta žalų atlyginimu – ir ar visada už jas sumoka draudimas?

Iliuzija, kainuojanti tūkstančius

Pasak Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, greitis dažniausiai viršijamas esant geroms vairavimo sąlygoms, kai eismas suintensyvėja – dienos metu ir šiltuoju metų laiku. Vairuotojai įsitikinę, kad sausa, gerai matoma kelio danga „leidžia” važiuoti greičiau – neretai gerokai greičiau, nei numato kelio ženklai. Tačiau fizikos neapgausi – net ir keli papildomi kilometrai per valandą stabdymo kelią pailgina metrais, kurie gali tapti lemtingi.

„Kiekvieną kartą viršytas greitis sukuria vis kitą riziką. Miestuose jis pavojingiausias pėstiesiems – pėsčiųjų mirties rizika yra 4–5 kartus didesnė, kai smūgio greitis siekia 50 km/val., palyginti su 30 km/val. Būtent dėl to mažesnės greičio ribos plačiai diegiamos gyvenamuosiuose rajonuose. Tuo tarpu užmiestyje didžiausią pavojų kelia didelis greitis, išvažiavimas iš kelio ar priešpriešiniai susidūrimai“, – sako R. Matonis.

Pasak Mindaugo Balinsko, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo, eismo įvykių, susijusių su greičio viršijimu, žalos dydis dažniausiai būna gerokai didesnis nei kitų eismo įvykių atveju – neretai automobiliai sugadinami nepataisomai, o tipinis nuostolis siekia 5–10 tūkst. eurų.

„Net ir, atrodytų, nedidelis greičio viršijimas pakeičia avarijos eigą – smūgis tampa daug stipresnis, o sustabdyti automobilį darosi gerokai sunkiau. Greitis ne tik padidina žalas – jis gali apversti aukštyn kojomis ir klausimą, kas laikomas kaltu“, – pabrėžia M. Balinskas.

Turėjo mokėti draudimas, bet sumokėjau pats

„Įsivaizduokite padėtis: pagrindiniu keliu važiuoja automobilis 100 km/val. greičiu, nors leistinas greitis – 50. Iš šalutinio kelio išsuka kitas automobilis ir jie susiduria. Pagal taisykles kaltas atrodytų tas, kuris išsuko. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėja, kad dėl smarkiai viršyto greičio išsukęs vairuotojas realiai neturėjo galimybės laiku pamatyti atvažiuojančio automobilio, o kitas – sustabdyti. Tuomet kaltė gali būti pripažinta greitį viršijusiam vairuotojui. Ši hipotetinė situacija parodo, kad greitis gali nulemti ne tik avarijos mastą, bet ir tai, kam galiausiai priskiriama kaltė“, – aiškina M. Balinskas.

Tokie ir panašūs atvejai vairuotojui dažnai kainuoja ne tik nervus, bet ir daug laiko – tyrimai, teismai, ginčai. O galiausiai per didelis greitis paplonina ir piniginę.

„Vairuotojai vis dar tiki, kad draudimas visais atvejais padengs jų padarytą žalą. Tačiau jei nustatomas chuliganiškas vairavimas, išmoką nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygina, bet vėliau regreso tvarka pinigus susigrąžina iš kaltininko“, – primena žinovas.

Nesvarbu kiek „spaudžiame“ – susitinkame prie to paties šviesoforo

Per didelis greitis, nesaugūs lenkimai – o po kelių šimtų metrų visi vis tiek sustojame prie to paties šviesoforo. Tokį elgesį dažniausiai išprovokuoja tie patys pasiteisinimai. Policija sako, kad vairuotojų argumentai nesikeičia: „skubėjau“, „vėlavau“, „važiavau su srautu“, „kelias buvo tuščias“.

„Skubėjau, vėlavau“ – šitaip dažnai aiškinasi vairuotojai, nors pakaktų penkiomis minutėmis anksčiau išvažiuoti iš namų. Ryte dažnai norisi dar kartą atidėti žadintuvą, susirasti tą tobulą drabužių derinį ar ramiai išgerti kavos puodelį. Tačiau tokios, atrodytų, nekaltos minutės vėliau gali kainuoti brangiai – nuo baudos už greičio viršijimą iki sutrikdytos sveikatos avarijos metu.

Kitas dažnas pasiteisinimas – „važiavau su srautu“. Tačiau „visi“ neretai irgi viršija greitį. Todėl spidometras, o ne kaimyninio automobilio bagažinė, turėtų būti jūsų kelionės orientyras.

Pasakymas, kad kelias buvo tuščias, dar nereiškia, jog jis saugus. Priešingai – kai nėra kitų automobilių, atsiranda pagunda „spausti“ greičiau, bet būtent tada kiekviena klaida gali kainuoti daug brangiau. Tokiose situacijose pravartu pasitelkti tai, ką jau turite: greičio palaikymo sistemą, įspėjimus apie jo viršijimą telefone ar telematikos sprendimus, kurie padeda stebėti vairavimo įpročius. Šios priemonės padeda išlaikyti pastovų važiavimo tempą ir primena, kada greičio pedalą verta spausti švelniau.

Trys paprasti žingsniai

Žinovai dalijasi trimis paprastais žingsniais, kad nereikėtų nei viršyti greičio, nei ieškoti tam pasiteisinimų, nei dėl to patirti žalos.

1. Planuokite laiką iš anksto. Jei skubate, natūraliai kyla noras spausti greičiau. Išvykite keliomis minutėmis anksčiau – taip išvengsite streso ir neturėsite poreikio viršyti leistino greičio.

2. Stebėkite kelio ženklus ir spidometrą. Net ir gerai pažįstamose vietose greičio ribojimai gali skirtis. Įprotis reguliariai žvilgtelėti į spidometrą padeda pastebėti, ar greitis „neužaugo“ nepastebimai.

3. Pasitelkite technologijas. Daugelis automobilių ar navigacijos programėlių turi greičio ribojimo perspėjimus. Įjunkite šią funkciją – garsinis ar vizualinis signalas primins, kai viršijate leistiną greitį. Vis labiau populiaresni tampa ir telematikos sprendimai, leidžiantys stebėti vairavimo įpročius bei gauti asmeninius patarimus.

Parengta pagal „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Suvienodinta atsakomybė už greičio viršijimą
  2. Apgadinus automobilį, paliktas raštelis nepadės, perspėja draudikai
  3. Vairuotojų prašymas vairuotojams: laikytis saugaus greičio ir leisti persirikiuoti
  4. Greičio viršytojų skaičius artėja prie milijono
  5. Ir įsibėgėjus karantinui skaičiuojama tūkstančiai greičio viršytojų
  6. Tarp Vilniaus iki Kauno bus įrengtos greičio valdymo ir saugaus eismo įspėjimo sistemos
  7. Valstybinės reikšmės keliuose jau įrengta 70 naujos kartos greičio matuoklių
  8. Vilniuje pradeda veikti nauji greičio matuokliai
  9. Greičio pasekmės – virtualioje tikrovėje
  10. Lietuviai – didžiausi greičio mėgėjai tarp Baltijos šalių
  11. Už greičio matuoklių registruotus pažeidimus siūloma bausti automobilio savininką
  12. Seimas svarstys siūlymą, kad apie visus greičio matavimo prietaisus įspėtų kelio ženklai
  13. Vietoje greičio matuoklių – investicijos saugumui
  14. Vilniuje pradeda veikti pirmieji vidutinio greičio matuokliai
  15. Greičio matuokliai keliaus į pavojingiausius eismo ruožus

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Iškylų vieta
Lietuvoje

Klaipėdiečių poilsiui – dvi naujos iškylų vietos

2026 06 09
Juras Taminskas
Lietuvoje

Ministras ragina ES investuoti į dronų aptikimo sistemas

2026 06 09
Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą
Kultūra

Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą kultūros, paveldo ir informacinio atsparumo srityse

2026 06 09
„Poezijos pavasaris“ ant Eglinės piliakalnio
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Keturiasdešimt „Poezijos pavasarių“ po Jotvos dangumi (I)

2026 06 09
Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą
Kultūra

Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą filantropiniam VU neliečiamojo kapitalo fondui

2026 06 09
Vilniaus arkikatedra
Kultūra

Darbo grupėje – sprendimai rengiantis išsamiems Arkikatedros tyrimams

2026 06 09
Kauno dainų ir šokių šventė
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Urba. Etninio jausmo ugdymas

2026 06 09
Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras
Architektūra

Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras: atgimė istorinis dvaro šulinys

2026 06 09
Medžių priežiūra
Gamta ir žmogus

Panevėžyje – medžių priežiūros darbai

2026 06 08
Bitė
Lietuvoje

Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 

2026 06 08
E. sveikata
Lietuvoje

Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata

2026 06 08
Mokykla
Lietuvoje

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • >Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdiečių poilsiui – dvi naujos iškylų vietos
  • Ministras ragina ES investuoti į dronų aptikimo sistemas
  • Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą kultūros, paveldo ir informacinio atsparumo srityse
  • Odontologija Vilniuje: kaip pasirinkti kliniką, į kurią norėsis grįžti

Kiti Straipsniai

Elektromobilio įkrovimas

Pasirinkusiems elektromobilius, numatoma skirti dar apie 12 mln. eurų

2026 06 08
Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda

Pagrindinėse magistralėse įsibėgėja remonto darbai

2026 06 08
Elektrinis dviratis

Sostinėje – nauji sprendimai saugesnėms dviratininkų  ir pėsčiųjų kelionėms

2026 06 03
Viadukas

Kaune atidarytas naujas viadukas

2026 06 02
Policija

Pareigūnų dėmesys – dviračių ir paspirtukų vairuotojams

2026 06 01
Kelio darbai

Numatomi papildomi eismo ribojimai sostinės Ukmergės ir Ozo g. sankirtoje

2026 06 01
Kelio darbai

Pradedamas pagrindinės Musninkų gatvės atnaujinimas

2026 05 28
Gariūnų viadukas

Atnaujinant Gariūnų viaduką bus ribojamas eismas Kirtimų kryptimi

2026 05 27
Automobilis

Lietuva – tarp pirmųjų šalių, kur automobiliai nuo šiol gali vairuoti patys

2026 05 20
NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • >Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kęstučiui K.Urbai apie Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Liūdesys, bloga nuotaika

Trys dalykai, padėsiantys mažinti stresą, nerimą ir nuovargį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai