Pirmadienis, 12 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

„Google“ mato ne viską: ką slepia žemėlapiai?

www.alkas.lt
2025-09-28 13:44:00
81
PERŽIŪROS
0
Trimatis Vilniaus žemėlapis

Geografiniai, arba, plačiau, erdviniai, duomenys supa mus beveik visur: nuo navigacijos programėlių iki žemės ūkio, policijos ar urbanistikos sprendimų. Šie duomenys padeda ne tik orientuotis erdvėje, bet ir suprasti, kas vyksta konkrečiose vietose. Vis dėlto ne viskas juose matoma.

„Nors atvirumas yra vertybė, jis turi prasmę tik tada, kai dalijamasi duomenimis, galinčiais sukurti pridėtinę vertę – padėti analizuoti, spręsti ar kurti naujus produktus. Kai kurios vietos žemėlapiuose lieka neužpildytos ne be priežasties – tai dažnai būna apgalvotas sprendimas, kylantis iš saugumo ar privatumo sumetimų“, – sako Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros profesorė, VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros sistemų analitikė prof. Giedrė Beconytė. Jos nuomone, erdviniai duomenys – tai ne tik technologinės informacijos rinkinys, bet ir galingas instrumentas, padedantis apsaugoti visuomenę, bet jei patenka ne į tas rankas, galintis jai pakenkti.

Ne visi duomenys turi būti matomi

Kartu su valstybės elektroninių paslaugų perkėlimu į skaitmeninę erdvę ir atvirų duomenų politika vis daugiau informacijos tampa lengvai prieinama. Tačiau kai kurie žemėlapiai vis dar turi baltų dėmių. Tai – ne techniniai, o saugumo klausimai: tam tikri duomenys apie infrastruktūrą, pavyzdžiui, aukštos įtampos elektros pastotes, vandens siurblines ir valymo įrenginius, telekomunikacijų mazgus ar kitus kritinius objektus, lieka nerodoma, nes gali būti panaudota blogiems tikslams.

„Jei priešas žino, kur tiksliai eina kabelis, jis žino ir kur jį nukirsti. Jei mato, kur yra nuotekų sistema, gali būti planuojama diversija. Todėl kai kurie erdviniai duomenys turi būti apsaugoti, nors šiaip norėtume, kad jie būtų kuo plačiau naudojami“, – aiškina prof. G. Beconytė.

Kai kuriais atvejais saugumo sumetimais net ir naujos technologijos nėra universalus sprendimas: „Kariuomenė vis dar naudoja popierinius žemėlapius, nes jie nepriklauso nuo elektros ir interneto tinklų. Popierinis žemėlapis leidžia vienu žvilgsniu aprėpti didelę teritoriją. Tuo tarpu ekrane mes vis stumdome, keičiame mastelį, bet vienu metu galime matyti arba detalų mažos teritorijos vaizdą (be platesnio konteksto), arba didelės teritorijos žemėlapį, tačiau labai apibendrintą“, – sako mokslininkė.

Erdviniai duomenys vis dažniau naudojami taktinėse operacijose – ir policijos, ir karinėse. Nusikaltimų židiniai, maršrutų planavimas, rizikos žemėlapio sudarymas – visa tai reikalauja patikimų ir tikslių erdvinių duomenų.

„Kartografija leidžia ne tik matyti, bet ir suprasti, kaip tam tikri reiškiniai pasiskirstę erdvėje. Kai suprantame nusikaltimų koncentracijos prie valstybės sienų pobūdį – galime spėti apie kontrabandos maršrutus. Kai matome pavienės vietovės išskirtinumą – galime numatyti, kur reikės didesnio pajėgų dėmesio“, – teigia prof. G. Beconytė.

Pasak pašnekovės, naujosios kartografijos priemonės leidžia operatyviai reaguoti ne tik į fizines, bet ir į kibernetines grėsmes. Tačiau kartu su galimybėmis auga ir grėsmės: kuo daugiau informacijos lengvai pasiekiama, tuo didesnė rizika, kad ji bus panaudota netinkamai.

Ribos tarp atvirumo ir vertės

Europos Sąjunga geografinius duomenis priskiria prie didelės vertės duomenų rinkinių. Pagal Atvirųjų duomenų direktyvą, ypač vertingi yra topografiniai duomenys – fiksuojantys tai, kas santykinai nekinta ant Žemės paviršiaus ar po juo.

„Vertė kyla iš kelių aspektų. Pirmiausia, be žemėlapių mūsų kasdienybė būtų neįmanoma – nepažintume teritorijų, nežinotume, kur kas yra. Antra, tokių duomenų rinkimas, tvarkymas, naujinimas ir archyvavimas reikalauja didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Kuo daugiau duomenų turime, tuo daugiau įžvalgų galime padaryti. Todėl atvirumas turi apimti tai, kas vertinga, o ne šiaip bet ką“, – pabrėžia prof. G. Beconytė.

Atvirieji duomenys iš esmės skirti visuomenės naudai: jie leidžia daryti inovacijas, stiprina demokratiją, skatina skaidrumą. Tačiau, pasak profesorės, tikrasis atvirumas prasideda tada, kai atveriama tai, kas turi vertę.

„Kartais deklaruojant atvirumą viešai paskelbiami tiesiog blogai suformuoti lentelių rinkiniai, kurie sunkiai panaudojami arba beveik niekam neįdomūs. Atvirumas be kokybės – tai informacinės šiukšlės. Tuo tarpu kokybiški, struktūruoti geoerdviniai duomenys su aiškiais metaduomenimis – tai išteklius, kuris gali generuoti didėjančią vertę“, – sako ji.

Žemėlapis kaip pilietinis instrumentas

Pašnekovė įspėja, kad vis didėjantis geoerdvinių duomenų atvirumas reikalauja ir didesnio erdvinio raštingumo: „Kitaip rizikuojame tapti priklausomi nuo algoritmų, nesugebėdami kritiškai vertinti to, ką jie mums pateikia. Kartografijos paskirtis vis labiau darosi ne tik techninė, bet ir komunikacinė bei edukacinė: mokyti žmones matyti pasaulį erdvėje.“

Erdviniai duomenys ir juos naudojant sudaryti žemėlapiai – tai galimybė ne tik rasti vietą, bet ir suprasti, kas joje vyksta. Būtent žemėlapiai padeda atskleisti neteisėtus statinius, stebėti aplinkos pokyčius, planuoti infrastruktūrą ar net suvaldyti dezinformaciją.

„Jei pažiūrėję į žemėlapį matome, kad tariamai „iškirsti miškai“ užima kelis arus, o ne visą rajoną – galime objektyviau vertinti padėtį ir išvengti perdėtų reakcijų. Jei matome valstybinės žemės sklype stovintį privatų pastatą – galime kvestionuoti jo teisėtumą. Visa tai – duomenys, o gebėjimas pastebėti, įžvelgti ir teisingai interpretuoti yra svarbus pilietinis gebėjimas“, – apibendrina prof. G. Beconytė.

Parengta pagal Vilniaus universiteto pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos kartografų draugija kuria filmą apie pasaulį keičiančius žemėlapius
  2. Atnaujinta Saugomų rūšių duomenų sistema
  3. NATO susitikimo metu programišiai nesnaus
  4. Ne visos mobiliosios programėlės yra saugios
  5. Įspėjimas: siekiama nulaužti „Facebook“ paskyras
  6. Kam daugiausiai išnaudojame mobiliųjų duomenų?
  7. Sukčiai nusitaikė į keliautojus: kur telefono geriau nekrauti?
  8. Didelis atvirumas su DI gali turėti nenumatytų pasekmių
  9. Pagrindinės taisyklės, užtikrinant telefono apsaugą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Numatyta daugiau lėšų medikų studijoms, ypatingas dėmesys – slaugytojams

2026 01 12
Šuo, dobermanas | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyventojų aktyvumas padeda atskleisti daugiau gyvūnų gerovės pažeidimų

2026 01 12
„Sodra“
Lietuvoje

„Sodra“ didina paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia

2026 01 12
Žalioji knyga
Gamta ir žmogus

Vilnius perdavė Europos žaliosios sostinės titulą Gimarainsui Portugalijoje

2026 01 12
„Regitra“
Lietuvoje

Keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai

2026 01 12
Žiema
Gamta ir žmogus

Draudikai skaičiuoja žiemos nuostolius

2026 01 12
Autobusas
Lietuvoje

Sostinėje startuoja naujas 3G-A maršrutas

2026 01 12
Aplinkosaugininkų patikrinimai
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkai įgyja daugiau glimybių stabdant pažeidimus

2026 01 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Zolubas. Ar tinka Sausio 13-ąjai neužmirštuolė?
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Putino režimo kolapsas – griūvanti imperijos iliuzija
  • Rimgaudas apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • >miskinis apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Numatyta daugiau lėšų medikų studijoms, ypatingas dėmesys – slaugytojams
  • Gyventojų aktyvumas padeda atskleisti daugiau gyvūnų gerovės pažeidimų
  • „Sodra“ didina paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia
  • Vilnius perdavė Europos žaliosios sostinės titulą Gimarainsui Portugalijoje

Kiti Straipsniai

Alina Laučienė kalba su žurnalistais

Mokytoja A. Laučienė išteisinta: teismas nubrėžė ribą kalbos kriminalizavimui

2026 01 12
Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys, (1921 – 1954-08-18)

Išleista knygos „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ internetinė versija

2026 01 11
Tomas Baranauskas

T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?

2026 01 11
Putinas, Kremlius, niūru

A. Navys, M. Sėjūnas. Putino režimo kolapsas – griūvanti imperijos iliuzija

2026 01 10
Rengiamos ekskursijos „Pažinkime kad būtume“

Rengiamos ekskursijos „Pažinkime kad būtume“ – pilietiškumo patirtys per meną ir istoriją

2026 01 10
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

Ukraina prašo skubiai šaukti JT Saugumo Tarybą po Rusijos smūgio „Orešniku“ Lvovo sričiai

2026 01 09
Boba su Tarškyne - Seime

D. Kuolys. Moteris, liaudiškai tariant Boba, su Tarškyne ir kiti galingi mūsų galo simboliai

2026 01 09
Protestas Vilniuje prieš JAV veiksmus Venesueloje

S. Buškevičius. Kairieji radikalai, o ne vatnikai yra pavojingesni Lietuvai

2026 01 09
Donaldas Trampas ir Grenlandija

L. Kojala. Svarstymai dėl Grenlandijos neturėtų susivesti į Venesuelos paralelę

2026 01 08
Žmuo/Homo

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

2026 01 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie A. Zolubas. Ar tinka Sausio 13-ąjai neužmirštuolė?
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Putino režimo kolapsas – griūvanti imperijos iliuzija
  • Rimgaudas apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • >miskinis apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • miskinis apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Blusų turintis šuo

Blusos puola ne tik gyvūnus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai