Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė susitiko su Lietuvoje besilankančiu JAV ambasadoriumi prie NATO Metju Vitakeriu aptarti strateginio bendradarbiavimo gynybos srityje. Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta kolektyvinės gynybos stiprinimui, JAV karinių pajėgų buvimui Lietuvoje ir regione, ilgalaikiam saugumo užtikrinimui ir paramai Ukrainai.
Ministrė D. Šakalienė akcentavo, kad JAV karinis buvimas Lietuvoje ir visame NATO rytiniame flange yra esminis saugumo ir atgrasymo elementas. Pasak ministrės, stipri ir matoma JAV karių laikysena regione siunčia aiškų signalą Kremliui apie nepalaužiamą įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5 – ajam straipsniui.
„Mes vertiname JAV lyderystę ir asmeninį ambasadoriaus indėlį, padėjusį įgyvendinti Hagoje priimtus įsipareigojimus dėl gynybos investicijų. Sutariame, kad Baltijos šalių regiono padėtis Aljanse yra unikali strategine prasme, ir, jei rusija nuspręs mesti iššūkį NATO, labiausiai tikėtina, kad būtent mūsų regionas taps mūšio lauku. Taigi, Lietuvai NATO pajėgumas įgyvendinti planus per itin trumpą laiką arba be jokio įspėjimo yra gyvybiškai svarbus klausimas. JAV įsipareigojimas 5 – ajam straipsniui yra stipriausia atgrasymo priemonė“, – kalbėjo ministrė D. Šakalienė.
Pasak D. Šakalienės, Lietuva reikšmingai investuoja į JAV ir kitų sąjungininkų karių priėmimui reikalingą infrastruktūrą, skirtą užtikrinti kokybiškas gyvenimo ir treniravimosi sąlygas. „Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti geriausias mokymo ir gyvenimo sąlygas čia dislokuotoms JAV pajėgoms. Atveriame naują infrastruktūrą, į kurią investavome daugiau nei 200 mln. JAV dolerių, šia infrastruktūra bus galima naudotis nuo spalio, kitos rotacijos kariai jau persikels į naujas patalpas Pabradėje. Esame pasirengę dar labiau išplėsti priimančiosios šalies paramą, Lietuva yra pasirengusi priimti dar daugiau JAV karių“, – sakė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Oro gynyba
Susitikime su JAV ambasadoriumi daug dėmesio skirta oro dimensijos klausimui. „Lietuvoje ir kitose pasienio šalyse įvykę rusijos dronų įsibrovimai reikalauja naujų sprendimų ir papildomų saugumo priemonių. Ėmėmės nacionalinių priemonių oro erdvės stebėjimui stiprinti, įsteigėme mobilias kovos su dronais grupes, dislokavome pajėgumus ir keičiame oro erdvės valdymo teisinį reguliavimą, tačiau nacionalinių priemonių nepakanka. Jau šį rudenį NATO diskusijų prioritetu turi tapti oro erdvės apsauga taikos metu ir efektyvus perėjimas prie pilnos oro gynybos krizės atveju“, – teigė krašto apsaugos ministrė.
Susitikime taip pat aptarti ir papildomi pajėgumai bei papildomų priemonių oro apsaugai galimybė. „Susitikimo metu aptarėme JAV indėlį vykdant situacijos vertinimą bei papildomų priemonių planavimą mūsų oro erdvės apsaugos užtikrinimui. Rugsėjo 11 d. Vilniuje kartu su Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų vadu Europoje turėsime pasitarimą kaip šios papildomos priemonės atrodys”, – po susitikimo kalbėjo D. Šakalienė.
Susitikime ministrė taip pat pristatė kitus Lietuvoje vystomus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus – nuo nacionalinės divizijos vystymo iki Vokietijos brigados priėmimo. Lietuva šiuo metu gynybai skiria 4 proc. BVP, planuojama, kad kitais metais gynybos finansavimas augs iki 5,25 proc. Iš šių lėšų net 50 proc. skiriama pajėgumų modernizavimui, o 20 proc. visų pirkimų sudaro įsigijimai iš JAV.
Susitikimo metu aptarta parama Ukrainai. D. Šakalienė pabrėžė nekintančią Lietuvos pozicija dėl paramos Ukrainai ir padėkojo JAV administracijai už pastangas apsaugoti Ukrainą nuo tolesnio naikinimo.
Parengta pagal KAM pranešimą
