Ketvirtadienis, 1 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Purelienė. Apie kolegas pediatrus: atsigręžus į praeitį

Apolonija Purelienė, www.alkas.lt
2025-07-31 09:00:00
146
PERŽIŪROS
0
Apolonija Purelienė peržiūri savo tekstą

Apolonija Purelienė peržiūri savo tekstą | J. Žemaitytės nuotr.

Nors mūsų sveikatos sistemai dar toli gražu iki siekiamybės, tikrai turime kuo pasidžiaugti. Kad ir atsivėrusiomis galimybėmis studijuoti, stažuoti, dirbti įvairiose pasaulio šalyse. Anuo laikmečiu Lietuvos gydytojai (ir ne vien gydytojai!) apie tai nedrįso net svajoti. Semtis patirties arba ja dalytis buvo leidžiama tik „plačiosios tėvynės“ ribose.

Skaudžiausias įvykis

Pradėsiu nuo skaudžiausio įvykio, daugiau nei prieš 50 metų sukrėtusio Lietuvą. 1973-ųjų gruodį iš Vilniaus skridęs lėktuvas TU-124 netoli Maskvos patyrė katastrofą. Žuvo visi.

6 įgulos nariai ir 45 keleiviai, tarp kurių buvo ryškiausios Lietuvos pediatrijos asmenybės: docentas Petras Baublys – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedros steigėjas. Šios katedros vedėja profesorė Liudmila Šuravinaitė-Steponaitienė, pediatrė gydytoja Ona Surplienė ir labai perspektyvus pediatras Raimondas Lučinskas.

Surplienė jau daug metų ėjo Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiosios pediatrės pareigas. Rengdama išvyką į pediatrų konferenciją Charkove, ji rado laiko man paskambinti, kad praneštų, jog yra paskyrimas man vykti į gydytojų tobulinimosi institutą Leningrade.

Dar užsiminė apie kelionę į Charkovą – kad jie (be savęs, paminėjo dar trijų kolegų pavardes) ruošiasi į pediatrų konferenciją. Skrydis buvo numatytas iš anksto, o kai atėjo laikas skristi, paaiškėjo, kad tam skirtas lėktuvas yra avarinės būklės.

Bet, pasak O. Surplienės, Vilniaus oro uosto vadovai žadėjo išeitį: suras kitą lėktuvą arba suremontuos avarinį. Išklausiusi pasiūliau vykti traukiniu. Tačiau šios galimybės jau anksčiau buvo atsisakyta, nes kelionė traukiniu su persėdimu Maskvoje užtruktų visą parą, ir jie vėluotų.

Ir įvyko tai, kas įvyko. Kas atsakys: lėktuvas buvo pakeistas ar suremontuotas? Pagaliau, ar oro uosto vadovybė buvo užtikrinta, kad lėktuvas saugus? Ir jei nebuvo tuo tikra, kodėl nesustabdė skrydžio? Tai dešimtmečius besitęsiančios abejonės, kurių niekada niekas neišsklaidys.

Su visomis keturiomis pediatrijos asmenybėmis man teko dirbti Vaikų ligoninėje, kai šešto dešimtmečio pradžioje Vaikų poliklinika Tilto ir Kęstučio gatvėse bei Vaikų konsultacija Šnipiškėse buvo prijungtos prie Vaikų ligoninės, tuomet įsikūrusios trijų aukštų pastate Žvėryne, Vytauto g. 15.

Įvairiatautis kolektyvas

Tiek Vaikų ligoninės, tiek Poliklinikos kolektyvas buvo įvairiatautis: iš Rusijos atvažiavusios rusės, iš ten sugrįžę žydų tautybės gydytojai, vietinės lenkės ir jaunos, neseniai baigusios Universitetą lietuvės.

Be etatinių gydytojų, buvo vienas neetatinis – Vytautas Sirijos Gira, poeto ir publicisto Liudo Giros sūnus, anksčiau studijavęs mediciną, bet prasidėjęs karas sutrukdė baigti mokslus. Vėliau jis baigė studijas ir praktikavo Vaikų ligoninėje, nes gyveno už kelių žingsnių nuo jos, Vytauto gatvėje.

Jaunos gydytojos Apolonija Abramavičiūtė-Purelienė (kairėje)  ir Cecilija Godliauskaitė-Matulaitienė Vilniaus teniso aikštyne (šalia Gedimino kalno)
Jaunos gydytojos Apolonija Abramavičiūtė-Purelienė (kairėje) ir Cecilija Godliauskaitė-Matulaitienė Vilniaus teniso aikštyne (šalia Gedimino kalno) | J. Purelio nuotr.

Vyravo rusų kalba ir vienur, ir kitur, nes atvykėlės nemokėjo lietuviškai. Su daktare L. Šuravinaite-Steponaitiene iš arčiau susipažinau, kai mane paskyrė į Tuberkuliozinio meningito skyrių, kuriame ji ir dirbo. Šio skyriaus vedėja buvo daktarė Raisa Geraitė, šilta, maloni gydytoja.

Tačiau labai daug rūkė. Gydytojų kambarys trenkė dūmais – nerūkančioms tai buvo nepakeliama. Po kelerių metų jos gyvenimas pačiame žydėjime nutrūko nuo plaučių vėžio.

Darbo krūvio pasikeitimai

Sujungus Polikliniką su Vaikų ligonine iškart padidėjo darbo krūvis. Palata ligonių, budėjimai, procedūros (liumbalinės punkcijos streptomicinu į stuburo kanalą), kas antrą dieną ligonių priėmimas poliklinikoje ir kasdieniai iškvietimai į namus.

Tais laikais dar nebuvo jokio visuomeninio transporto. Vienintelė priemonė – savos kojos! Čia ir norisi papasakoti apie vieną iškvietimą. Nepamirštamą.

Mano aptarnaujama apylinkė – rytinė pusė Kalvarijų gatvės gale. Nameliai išmėtyti. 1952 m. vasario mėnesį vieną dieną prasidėjo atlydys: tirpo sniegas, visur vanduo. O naktį pašalo.

Rytą – plikledis. Slydinėdama vos nusigavau į Vaikų ligoninę. Po darbo paskambinau į Polikliniką ir pasiteiravau, kiek turiu iškvietimų. 39 (!), iš jų vienas – Verkiuose! Pradedu nuo tolimiausio iškvietimo – Verkių.

Skubu, bėgu, šuoliuoju, griūnu, keliuosi kaip koks šunytis uždususi, liežuvį iškišusi, ašaros byra – grumiuosi su plikledžiu. Pagaliau pasiekusi tikslą, vienintelį pastatą prie Neries kranto, užeinu.

Ten – ketverių metų berniukas pusnuogis, basas, apsisnargliavęs bindzinėja po kambarį, o močiutė virtuvėje. Sloga berniukui, ir nieko daugiau… Tokie ir panašūs sunkumai slėgė jaunas gydytojas (-us) sovietmečiu.

Vaikų ligoninėje būta ir privilegijuotųjų, nelakstančių po apylinkes. Gydytojų kambary kelios susibūrusios pediatrės šnibždėdavosi tarp savęs, kad kitos jų paslapčių neišgirstų.

Kartais savo neišsenkamą energiją garsiai liedavo V. Sirijos Gira (vėliau jis tapo žinomu rašytoju). Retsykiais tekdavo su kolega pasiginčyti. Nepritariančias jo nuomonei jis vadindavo prūsokėmis-vokiečių pakalikėmis.

Bendravimas su rusų tautybės kolegėmis būdavo paprastas, taktiškas. Tačiau jos įsivaizdavo esančios viršesnės sovietinės sistemos atstovės, tad ir jautėsi kaip savo namuose. Bet vieną dieną, kuri, atrodo, visuomenės jau pamiršta, verta prisiminti.

Mirus Stalinui, iškilo Berija

Berija netrukus išleido įsakymą, kad visi rusai iš visų respublikų grįžtų į tėvynę Rusiją. Vaikų ligoninėje ir Poliklinikoje sujudimas: susibūrusios rusės išsigandusios kuždėjosi, kas dabar bus?

Tuo pat metu jų kolegės džiaugėsi – pagaliau išauš šviesus laisvės rytas! Tačiau Berija netrukus buvo suimtas, apkaltintas daugybe nusikaltimų ir vėliau sušaudytas.

Praslinko daugybė metų nuo tų katorgiškų laikų. Kažin, ar dar yra išlikusių kolegių pediatrių?..

*

Iš anos epochos neturiu nė vienos nuotraukos su kolegomis, vilkinčiais baltais chalatais. Per tiek metų niekas nenufotografavo, deja. Tačiau kone kasdien vilkėjau ir kitokią tokios pat spalvos aprangą. Teniso. Šį sportą pamėgau studijuodama Vilniaus universitete ir žaidžiau daug metų. Su ilgesiu prisimenu tą nuostabų jausmą aikštelėje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Purelienė. Po raudonųjų pragaro – gailestingosios Emilijos šiluma
  2. Lietuvos medicinos bibliotekoje vyks Vydūnui skirtas renginys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Miškas
Lietuvoje

Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas
Kultūra

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641
Istorija

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?
Lietuvoje

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01
Taupyklė
Lietuvoje

3 žingsniai, kaip išsikelti piniginius Naujųjų metų tikslus

2025 12 31
Būstas
Lietuvoje

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Eismo stebėsenos įrenginys
Lietuvoje

„Via Lietuva“ pristato naują įrenginį

2025 12 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • +++ apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Betgi apie K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių
  • Kokių kelionių kainų tikėtis 2026 m.?
  • Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?
  • Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

Kiti Straipsniai

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

2026 01 01
Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01
Būstas

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

Lietuva pradės sistemingai vertinti kritinių žaliavų galimybes savo žemės gelmėse: patvirtintas 2026–2030 m. veiksmų planas

2025 12 31
Šventinis sveikinimas

Pristatomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos 30-mečiui skirtas leidinys „Kai kalba įvykiai“

2025 12 31
Nacionalinė žemės tarnyba

Įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai. Galima peržiūrėti jau dabar

2025 12 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • +++ apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Betgi apie K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas
  • Marija apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žvejo mėgėjo bilietas: ką svarbu žinoti

Žvejo mėgėjo bilietas: ką svarbu žinoti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai