Liepos 15 d. Energetikos ir technikos muziejus šventė Lietuvos aviacijos šimtmetį ir kvietė iš arti susipažinti su interaktyvia tarpukario aviacijos pionieriaus ANBO-I lėktuvo replika, kuri leido nusikelti į 1925 m. liepos 14 dieną, kai ANBO-I pirmąkart pakilo į orą.
Specialiame angare buvo pristatyta lėktuvo replika su piloto kabinoje įtrauktu simuliatoriumi, leidžiančiu interaktyviai patirti lėktuvo valdymą.
Lėktuvo simuliatorius lankytojams
Simuliatorius suteikė galimybę interaktyviai patirti istorinį skrydį – 1925 metų liepos 14-ąją, kai ANBO-I lėktuvas pakilo į orą. Lankytojai ne tik iš arti išvydo, kaip atrodo atkurtas lėktuvas, bet ir patys galėjo išbandyti jo valdymo principus, pajusti, ką reiškia būti piloto vietoje.
Paroda skirta ne tik pažymėti vieno svarbiausių aviacijos įvykių Lietuvoje sukaktį, bet ir kviečia plačiau pažvelgti į aviacijos raidą, jos poveikį visuomenei ir technologijų vystymuisi. Lankytojai gali susipažinti su aviacijos istorijai reikšmingais eksponatais – nuo piloto aprangų ir saugos įrangos iki orlaivio dalių.
ANBO pavadinimo kilmė
ANBO (sakinio Antanas nori būti ore žodžių pirmųjų raidžių junginys) – inžinieriaus Antano Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai.
1918–1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje aviacija buvo ne tik modernizacijos ir naujoviškumo simbolis, bet ir kultūrinio tapatumo išraiška. Lietuvos karo aviacijos pagrindu buvę ANBO lėktuvai rodė technologinę pažangą, kėlė visuomenės pasididžiavimo, patriotiškumo jausmus.
„Aviacijos šimtmetis – tai ne tik svarbus istorinis įvykis, bet ir puiki proga prisiminti Lietuvos technologinę pažangą. ANBO-I lėktuvas simbolizuoja tarpukario Lietuvos modernizacijos siekius ir inžinerinius pasiekimus.
Pristatydami interaktyvią lėktuvo repliką, ne tik pagerbiame Antano Gustaičio palikimą, bet ir kviečiame visuomenę iš naujo atrasti pasididžiavimą mūsų aviacijos istorija“, – teigia Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.
Lietuvos karo aviacija
ANBO-I, pirmasis lietuvių sukurtas orlaivis, 1925 m. suprojektuotas aviacijos inžinieriaus Antano Gustaičio, žymi savarankiškos Lietuvos karo aviacijos pradžią.
Tai buvo vienvietis medinės ir metalinės konstrukcijos, drobe dengtas mokomasis lėktuvas su 34 AG „Daimler“ varikliu, galėjęs išvystyti apie 125 km/h greitį.
Paskutinis Antano Gustaičio sukurtas lėktuvas buvo ANBO-VIII – dvivietis lengvasis bombonešis, pradėtas projektuoti 1938 m. gegužės 5 d. ir išbandytas 1939 m. rugsėjo 5 d. Tai gyvas įrodymas, kaip istorinė inžinerinė mintis gali įkvėpti naujus technologinius sprendimus ir stiprinti tautinę tapatybę.
„Minint šimtą metų nuo aviacijos pradžios Lietuvoje, Energetikos ir technikos muziejus kartu su inžinierių komanda sukūrė interaktyvius ANBO-I lėktuvo replikos bruožus.
Ankstyvasis aviacijos laikotarpis
Paroda supažindins lankytojus su ankstyvuoju aviacijos laikotarpiu, leis išvysti autentiškus įrašus, žyminčius Lietuvos aviacijos pradžią bei eksponatus: nuo ANBO lėktuvo modelių iki šalmo, akinių ir medalio.
Mažieji šventės dalyviai turės galimybę patys tapti pilotais ir išbandyti interaktyvų žaidimą, kurio tikslas – savo judesiais sėkmingai pilotuoti lėktuvą, matomą ekrane“, – sako projekto vadovas, muziejaus elektronikos užsiėmimų kuratorius Andžej Kuldoš.
Renginio metu paskaitas skaitė Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Justina Nenortaitė ir Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Pijus Poškus.
J. Nenortaitė pabrėžė, kad Antanas Gustaitis buvo ne tik talentingas karo lakūnas, bet ir išsilavinęs inžinierius, kuris savo žinias pritaikė kurdamas naujovišką Lietuvos karinę aviaciją.
Anot jos, Gustaičio gyvenimas atspindi gilų atsidavimą valstybei ir siekį kelti Lietuvos aviacijos lygį iki tarptautinių aukštumų. Ji pažymėjo, kad kiekvienas jo sukurtas ANBO lėktuvas šiandien yra ne tik techninis pasiekimas, bet ir svarbi Lietuvos kultūros bei istorinės tapatybės dalis.
Lietuviškas inžinerinis talentas
Poškus savo kalboje išskyrė ANBO lėktuvus kaip reikšmingą lietuviško inžinerinio talento įrodymą. Jis priminė, kad Antano Gustaičio orlaiviai ne tik atitiko to meto techninius reikalavimus, bet ir iškėlė Lietuvos vardą tarptautinėje aviacijos erdvėje.
Pasak jo, 1934 metų skrydis aplink Europą ANBO-IV lėktuvais buvo išskirtinis įvykis, parodęs Lietuvos lakūnų profesionalumą ir siekius pasauliniu mastu.
Diskusija „Ar Lietuva gali tapti karinės aviacijos šalimi?“
Po paskaitų surengta diskusija „Ar Lietuva gali tapti karinės aviacijos šalimi?“ kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Inžinerinės tarnybos viršininkas, pulkininkas leitenantas Andrius Stuknys ir „GetJet Airlines“ lėktuvų priežiūros vadovas Romas Žakys.
„Per tris dešimtmečius mes stipriai patobulėjome aviacijos srityje – nuo orlaivių techninės priežiūros iki aviacijos naujovių, įskaitant nišinius startuolius, kuriančius ir vystančius įvairius specifinius techninius sprendimus. Tai rodo, kad galime būti konkurencingi ir sėkmingai veikti tarptautiniu mastu“, – teigė R. Žakys.
Apie parodą
1925 m. liepos 14 d. pirmajam skrydžiui pakilo garsiojo Antano Gustaičio (1898-1941) sukurtas lėktuvas ANBO-I. Prisimenant Lietuvos aviacijos kūrėjus ir minint istorinio skrydžio šimtmetį, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „ANBO I(00)“. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti istorinį ANBO-I, vienetinį ir vienintelį iki mūsų dienų išlikusį A. Gustaičio kurtą lėktuvą, bet ir užsukti į stilizuotą aviacijos angarą. Tokį, kokiame XX a. 3-4 deš. metų buvo kuriama ir remontuojama Lietuvos karo aviacija. Jo viduje veikianti paroda nukels į 1925-ųjų liepą ir papasakos apie nepaprastą ir įvairiapusę Lietuvos aviacijos šviesulio A. Gustaičio asmenybę.
O istorinis šimtametis ANBO lėktuvų giminės pradininkas ANBO-I skraidžioja tiesiai virš angaro – tereikia pakelti akis.
Bet tai – ne viskas!
Paroda „ANBO I(00)“ yra XX a. 3-4 deš. Lietuvos karo aviacijos ekspozicijos kaimynė. Ekspozicijoje pristatomos to meto aviacinės bombos, lėktuvo kulkosvaidis, uniformų rekonstrukcijos, ANBO IV propelerio dalis, Karo aviacijos garbės ženklas „Plieno sparnai“ – didis aviatoriaus gebėjimų ir nuopelnų įvertinimas.
Ir tai – dar ne viskas!
Antrajame Karo muziejaus aukšte – „Lituanicos“ ekspozicija. Nors daugeliui įdomiausia pamatyti autentišką „Lituanicą“, eksponuojama ne tik ji. Čia galima susipažinti su pašėlusia ir drąsia Stepono Dariaus (1896-1933) asmenybe ir nuopelnais Lietuvai, apžiūrėti autentiškus S. Dariaus ir S. Girėno daiktus ir kitus „Lituanicos“ skrydžio reliktus. Ekspozicijoje pasakojama ir apie Feliksą Vaitkų (1907-1956), lėktuvu „Lituanica II“ 1935 m. bandžiusį pakartoti „Lituanicos“ skrydį. Šioje ekspozicijoje tęsiama ir ANBO epopėja – pasakojama apie ANBO-IV lėktuvų eskadrilės skrydį aplink Europos valstybių sostines 1934 m. vasarą.
Nepriklausomoje Lietuvoje aviacija buvo romantika, viliojusi padangių ištroškusius jaunuolius: drobe aptraukti lėktuvo sparnai, besisukantis propeleris, variklio garsas, magiškas atsiplėšimo nuo žemės jausmas ir tolimi laukų ir miestų horizontai. Kviečiame aplankyti Vytauto Didžiojo karo muziejų ir pažinti padangių romantiką iš arčiau.
Paroda veiks iki 2026 m. liepos 14 d.
