Liepos 4–6 dienomis Kernavė visus svečius kviečia keliauti laiku – šiomis dienomis istorinėje sostinėje vyks jau XXV tarptautinė bandomosios archeologijos šventė „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Apsilankę didžiausiame Lietuvos gyvosios archeologijos renginyje, nusikelsite šimtmečius, ar net tūkstantmečius į praeitį. Čia, vienoje iš išskirtiniausių Lietuvos vietų, galėsite sutikti akmens amžiaus žmonių, atgijusiame viduramžių miestelyje skambės dainos, žvangės ginklai ir virs gyvenimas.
Tarsi laiko mašina
Ko gero ne vienas mindamas piliakalnius pagalvojo, kaip sektųsi gyventi ir išgyventi akmens amžiuje, vikingų laikais ar viduramžiais. Pirmąjį liepos savaitgalį šie pasvarstymai virs tikrove: istorinėje Lietuvos sostinėje – Kernavėje – vėl vyks išskirtinė šventė, leisianti patirti praeitį iš arti.
Bandomąja archeologija užsiimantys mokslininkai įvairiausių tyrimų pagalba sugebėjo ne tik išsiaiškinti, kaip viduramžiais gyveno tautos, bet ir atkūrė jų drabužius, maistą ir amatus.
Nieko keisto, kad šventės ašis ir yra archajinių it tradicinių amatų pristatymas. Bandomosios archeologijos klubo „Pajauta“, kitų organizacijų nariai ir pavieniai amatininkai iš įvairių šalių į šventę atsiveža geriausius, savo pačių rankomis atkurtus dirbinius, ir tris dienas šventės svečiai galės susipažinti su senosiomis technologijomis.
Tai puiki proga pamatyti ar net pačiam išbandyti senovėje gyvenusių žmonių darbus: nusilipdyti puodą, pašaudyti iš lanko, nusivyti juostą ar net išbandyti maudynes viduramžių pirtyje.
„Bandomosios archeologijos dėka mūsų dalyviams ir lankytojams pavyksta prisiliesti prie praeities ir galbūt net išspręsti kai kurias ilgai neišspręstas mokslo paslaptis.
Kaip mokslinis tyrimo būdas, bandomoji archeologija dažnai lieka už uždarų akademikų ir mokslininkų durų, tad Gyvosios archeologijos dienos yra išskirtinė proga prisiliesti prie šio mokslo ir jo vaisių kiekvienam.
Šiais metais mūsų misija – supažindinti kiekvieną lankytoją su gentimis ir kultūromis, kurios pastatė šiuolaikinio žmogaus pamatus“ – sako archeologė, šventės rengėja Austėja Luchtanaitė.
Renginys vyks ypatingoje vietoje, kur susilieja gamta, istorija ir gyvoji atmintis. Visos pagrindinės šventės veiklos – amatų rodymas, viduramžių kovos, juokdarių pasirodymai ir kitos įspūdingos veiklos – vyks Kernavės muziejuje po atviru dangumi, išskirtinėje kultūrinėje erdvėje.
Šventės širdis – autentiškas medinis viduramžių miestelis, atkurtas pagal archeologinius Pajautos slėnio radinius. Būtent čia tris dienas apsigyvens pusė tūkstančio gyvosios istorijos ir archeologijos entuziastų, atstovaujančių skirtingus laikotarpius ir kultūras.
Ši įspūdinga aplinka leis lankytojams ne tik stebėti praeitį, bet ir joje dalyvauti – tarsi keliauti siauromis senovinio miesto gatvėmis, kur kiekvienas žingsnis primena tūkstantmečius gyvos istorijos.
Ypatingas dėmesys šeimoms ir šalies gynybos partneriams
Šventės metu veiklų netrūks ir patiems mažiausiems istorijos mėgėjams bei jų tėvams – vaikams iki 18 metų renginys yra nemokamas. Mažųjų nuotykių ieškotojų lauks mokomasis kiemas, kuriame kiekvienas ras veiklos visai dienai.
Čia bus galima žaisti senovinius žaidimus, lipdyti molinius karoliukus ir didžiulį Kernavės kunigaikščio pilies maketą, nusipiešti laikiną baltišką tatuiruotę, padainuoti sutartinių ratelyje ir daug kitų veiklų.
Lankytojai turės galimybę pamatyti net tokius amatus kaip stiklo pūtimas, kailiadirbystė, sidabrakalystė, medžio drožyba, tošininkystė, kalvystė, siūlų ir audinių dažymas ir daugelis kitų.
Šventės rengėjai, norėdami išreikšti padėką ir bendrystę, kviečia visus Vokietijos brigados karius ir darbuotojus apsilankyti šventėje nemokamai, kartu su Lietuvoje jau apsistojusiomis jų šeimomis. Tai puiki proga supažindinti mūsų svečius ir partnerius su Lietuvos istorija ir kultūra.
Istorinių karių dvikovos
Viena iš laukiamiausių programos dalių yra įspūdingosios viduramžių kovos. Šventės metus bus galima aplankyti karių stovyklą, pasimatuoti karių šarvus, pakilnoti kalavijus ar sudalyvauti karių rengiamose pramogose.
Kiekvieną šventės dieną žiūrovai galės išvysti ir įvairių mūšių ar dvikovų pristatymus, kuriuos šiemet pristatys daugiau nei 100 karių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos. Kovų laukiant nuobodžiauti nereikės: lankytojai galės išbandyti savo jėgas kovose su minkštais ginklais, pasisiūti sau lininį kapšelį ar pasvaidyti iečių.
Norintieji sužinoti daugiau apie lietuvių ir kitų genčių praeitį, bus kviečiami į mokslininkų diskusijas ir pristatymus, taip pat galės išvysti dar niekur nematytus istorinius šventės kadrus dokumentinio filmo apie šventę „Gentys susitinka“ pristatyme.

Muzika įvairaus skonio lankytojams
Muzikos scenos šiais metais nustebins ne tik pirmą kartą archajiškas melodijas girdinčius lankytojus, bet ir jos mėgėjus.
Lankytojai galės rinktis iš dviejų scenų – miško scena, kurioje vyraus akustinis folkloras ir spektakliai, bei didžioji scena, kurioje šiemet judėsime pagal grupės „Baltos varnos“ melodijas, dainuosime karo dainas kartu su vyrų kuopa „Ugniavijas“.
Taip pat ragausime sunkiojo folkloro kartu su grupės „Lietis“ atlikėjais, šoksime viduramžių ritmais kartu su grupe „Hansanova“, šėlsime kartu su baltų ir Balkanų gentis sujungusiais „Baltic Balkan“.
Piliakalnius mistika apsups ir melodingas muzikos projektas „Tykumos“, folktronikos projektas „Sutartronica“ bei kiti talentingi atlikėjai.
Dovana visiems lankytojams
Siekiant paskatinti istorinės atminties išsaugojimo sumanymus, Kernavė dovanoja kiekvienam lankytojui ir nemokamą programos dalį – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės dieną, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Liepos 6 d., nuo 18 val. visi lankytojai kviečiami tęsti šventę ant pilies kalno piliakalnio.
Čia lauks nemokama ekskursija su archeologu, tautinės atributikos gamyba, dainų žygis, tradicinis vienybės laužas ir kitos tautą vienijančios veiklos. 21 val. kartu su viso pasaulio lietuviais giedosime Tautišką giesmę o iš kart po jos, renginių kupiną savaitgalį vainikuos įspūdingas dramos šokio spektaklis „Mindaugas“.
„Tai ne tik spektaklis – tai tautinės energijos proveržis, šiuolaikinė J. Marcinkevičiaus kūrinio interpretacija. Ji atveria teisybę, kuri poemoje jaučiama „tarp eilučių“, ir kalba apie mus – šiandienos Lietuvą.
„Noriu, kad šis spektaklis įkvėptų ir „instagramerių“, ir „tiktokininkų“ kartą būti ryžtingesne – ne paliegusia. Kad vienytumėmės ir kovotume už Lietuvą – tokią, kokią norėjo matyti Mindaugas, kokią norime ją matyti mes“, – sako režisierė Marija Simona Smolskienė.
Šventės dienotvarkė: čia
Bilietus platina: Bilietai.lt
Vaikams iki 18 metų renginys nemokamas!
Ikikrikščioniškas karalius Mindaugas, krikštydamasis į katalikus ir priimdamas karūną iš popiežiaus bei pripažindamas jį savo “viršininku”, nulipo valdžios hierarchijos laipteliu žemiau. Matyt, tuo metu kitos išeities nematė.