Pirmasis vasaros mėnuo Lietuvoje pasimėgauti oru sąlygų sudarė nedaug – nedžiugino nei oro temperatūra, nei kritulių kiekis. Nepaisant to, energetikos žinovai sako, kad birželis buvo puikus mėnuo dėl 33 proc. augusios elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių šaltinių, o tai netrukus dalis gyventojų pastebės ir savo sąskaitose. Nors daryti drąsias išvadas, kokia bus liepa – dar anksti, panašu, kad siurprizų sulaukti neturėtumėme.
Birželio mėnesį su birža susietus planus (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) turintiems „Enefit“ klientams elektros energijos kaina buvo maždaug 10 proc. mažesnė nei gegužę ir siekė apie 18 ct/kWh. Tuo pačiu metu praėjusiais metais elektros energijos kilovatvalandė gyventojams kainavo 22,25 centus.
Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių spurtavo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota 660 GWh, kai gegužę 495 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje susitraukė nuo 922 GWh gegužę iki 858 GWh birželį.
„Žvelgiant į atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos lenteles tikrai galime pasidžiaugti – Lietuvoje jau pasiekėme tokį lygį, kai patys beveik pilnai galime apsirūpinti elektros energijos poreikiu. Birželis būtent tą ir parodė – tiek saulės, tiek vėjo energijos sugeneruota itin daug, o tai lemia ir mažesnę kainą už kilovatvalandę. Panašu, kad generacija netrukus džiaugtis galėsime ne tik vasaromis ar pavasariais, bet ir tamsiuoju metų laiku, nes vėjo elektros energijos šaltinių Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Liepos mėnesį numato dirbtinis intelektas
Koks bus antrasis vasaros mėnuo Lietuvoje – prognozuoti kol kas nelengva. Reikšmingos įtakos elektros kainoms rinkoje turi ir lietuviški orai, ir regiono elektros energijos infrastruktūra. Siekiant įvertinti visus įtaką darančius veiksnius, į pagalbą pasitelktas dirbtinis intelektas. Paprašius jo įvertinti visą viešai pasiekiamą informaciją apie Lietuvos elektros energijos rinką ir galimus įtakos jai faktorius, gauta liepos mėnesio prognozė:
„Liepa elektros rinkoje, panašu, bus ramus ir gana nuspėjamas mėnuo. Daug saulės, nemažai vėjo – elektrinės turės ką veikti, o kainos, tikėtina, dar šiek tiek sumažės. Didelių sukrėtimų horizonte nematyti, o orai – gal ir ne atostogų Palangoje ar Nidoje lygio, bet elektros kainoms tai beveik kaip poilsis. Jei birželis dar kėlė šiokių tokių bangelių, tai liepą rinkoje labiau tikėtinas švelnus brizas nei audra.“
Anot jo, galutinė kaina vartotojui, pasirinkusiam su birža susietą elektros tiekimo planą, turėtų būti mažesnė ir už praėjusių metų liepos mėnesį, ir už šį birželį. Jei praėjusiais metais gyventojai mokėjo apie 22-23 ct/kWh, tai šiemet, kaip teigia dirbtinis intelektas, ji turėtų siekti 17-18 ct/kWh.
Žinovai dirbtinio intelekto prognozę vertina atsargiai
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ ekspertas S. Jasiulis sako, kad dirbtinio intelekto pateiktos įžvalgos pagrindo turi. Meteorologų prognozės žada, kad bent jau pirmoji liepos pusė primins apie vasarą, o sąlygos atsinaujinančios energijos šaltinių generacijai bus tikrai geros. Visgi, aklai pasitikėti, ypač dėl konkrečios kainos už elektros energiją, neverta.
„Jei nevertintumėme pateiktos konkrečios kainos prognozės, dirbtinis intelektas gana taikliai ir kokybiškai apžvelgė, ko galime tikėtis šį mėnesį. Žiūrint į bendrą paveikslą, tikrai galime matyti, kad liepa turėtų būti dar geresnė nei birželis tiek atsinaujinančių šaltinių generacijos pajėgumų, tiek kainos už kilovatvalandę atžvilgiu.
„Estlink 2“ elektros perdavimo kabelis tarp Suomijos ir Estijos sutvarkytas, saulės ir vėjo energijos pajėgumai auga. Jau ir birželio pabaigoje stebėjome neigiamą vidutinę paros kainą už elektros energiją, kurią lėmė ir didelė gamyba, ir itin mažas suvartojimas. Žinant šalies generacijos pajėgumus ir palyginus su vartojimu – tokių neigiamų dienų, panašu, matysime ir daugiau. Vertinant visa tai, tikėtina, kad jei nenutiks nieko netikėto – elektra biržoje galėtų pigti dar labiau“, – sako S. Jasiulis.
Anot jo, lyginant Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis – taip pat neturėtumėme išsiskirti.
Parengta pagal „Enefit“ pranešimą
