Šiemet 32 šalių užsienio leidyklos rengs 43 naujas Lietuvos rašytojų, poetų, tyrėjų knygas. 2025 m. Lietuvos kultūros instituto (LKI) vykdomos Vertimų finansavimo varžytuvės paskirstė 100 000 Eur. šių ir kitų metų leidybinių projektų paraiškoms finansuoti.
25 knygos rengiamos, gavus 2025–2026 m. I žingsnio varžytuvių lėšas ir 18 – II žingsnio.
Su pilnu ką tik įvykusių II varžytuvių žingsnio finansuojamų knygų sąrašu galima susipažinti čia.
15 knygų suaugusiems – į 7 kalbas
Neslūgsta dėmesys Kristinos Sabaliauskaitės kūrybai – net penkios šios autorės kūrinių vertimo paraiškos antrajame varžytuvių žinganyje gavo finansavimą. LKI jau yra finansavęs „Petro imperatorės“ vertimus į estų, latvių, nyderlandų ir prancūzų kalbas.
Šį kartą lėšos paskirtos šio dvitomio vertimui į lenkų kalbą, kurio ėmėsi puiki vertėja Izabela Korybut-Daškieviča (Daszkiewicz), išvertusi ir pirmąsias dvi „Silva rerum“ dalis.
Olgos Tokarčukos (Tokarczuk), Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), Vislavo Šymborsko (Wisław Szymborsk) ir dar daugiau nei tūkstančio autorių kūrybą leidžianti Krokuvos leidykla „Wydawnictwo Literackie“, paskelbusi tris „Silva rerum“ dalis, bus ir garsaus istorinio dvitomio leidėja.
Tarptautinė „Petro imperatorės“ sėkmė padrąsino pateikti paraišką varžytuvėms taip pat ir Albanijos leidyklą „Dituria Publishing House“, ketinančią išleisti šį romaną albanų kalba. Pirmąją dalį iš sėkmingo prancūziško vertimo į albanų kalbą išvers patyrusi vertėja Adriana Kocha (Koxha).
Bus tęsiama ir „Silva rerum“ tetralogijos leidyba baltarusių kalba. Šiame žingsnyje finansavimas paskirtas III ir IV dalies vertimams. Juos atlieka reikšmingiausių lietuviškų knygų šimtuko baltarusių kalba sumanytojas Sergėjus (Siarhejus) Šupa. O leidžia Čekijoje įsikūrusi baltarusių diasporos leidykla „Vesna Vaško“.
Verčiamiausių Lietuvos autorių gretose toliau išlieka Tomas Venclova – lenkiškai prabils jo naujausia poezijos knyga „Už Onos ir Bernardinų. 2016–2023 metų eilėraščiai“, kurią verčia autoriaus kūrybos tyrinėtoja ir vertėja Beata Kaleba (Kalęba), leidžia Lietuvos autoriams visada atvira Seinų leidykla-fondas „Fundacja Pogranicze“.
Finansavimas paskirtas ir T. Venclovos įvairių metų esė rinktinės vertimui į italų kalbą. Knygą sudarė ir verčia garsiausias Italijos baltistas, lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėtojas Pietras U. Dinis (Pietro U. Dini), leidžia daugiametė LKI partnerė – leidykla „Joker“.
Tarp dažnai verčiamų kūrinių tebėra ir sovietų epochos saulėlydį vaizduojantis Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ – šį kartą parama skirta jo vertimui į ispanų kalbą, kurį atlieka Lietuvoje gyvenanti kostarikietė Džordana Gonsalesa (Jordana González)-Jonkus, leidžia maža, bet aktyvi Ispanijos leidykla „La Tortuga Búlgara“.
Ji 2025-ųjų pabaigoje išleis Linos Buividavičiūtės poezijos knygą „Tamsieji amžiai“ (verčia Margarita Santos Cuesta) ir Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarus“ (verčia Dž Gonsalesa-Jonkus), abi knygos gavo finansavimą pirmajame 2025–2026 m. projektų žingsnyje.
Pasaulio leidėjų dėmesio toliau sulaukia Jono Meko kūryba. LKI koordinuojamos programos lėšomis jau finansuota trylika šio autoriaus knygų vertimų į vienuolika kalbų.
Šiame varžytuvių žingsnyje teigiamo žinovų komisijos sprendimo sulaukė anglų kalba jo parašytos knygos „Conversations with film-makers“ vertimo į ukrainiečių kalbą projektas (verčia Iryna Kurhanska, leidžia „Ist Publishing“). Anksčiau finansuoti minėtos pokalbių knygos vertimai į kinų ir korėjiečių kalbas.
Finansavimas paskirtas ir dviem šiuolaikinę lietuvių moterų literatūrą pristatantiems romanams – Akvilinos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodynui“ ir Europos Sąjungos literatūros premiją pelniusioms Dainos Opolskaitės „Dienų piramidėms“.
Šis pirmasis veiksmingumu neprilygstamos vertėjos Dacės Mejerės (Meiere) bus verčiamas į latvių kalbą (leidėjas Jāņa Rozes apgāds), antrasis per puikų itališką vertimą prabils albaniškai (vertėja Agima (Agim) Doksani).
Pastebėtina, kad leidėjas „Ombra GVG publishing house“ yra išleidęs ir daugiau žinomų lietuvių autorių kūrinių.
Tarp jų Jurgio Kunčino „Tūla“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, Sigito Parulskio „Tamsa ir partneriai“, Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė. Visos šios knygos buvo išverstos per kalbas tarpininkes.
Tarp penkių finansavimą gavusių vertimų į lenkų kalbą reiktų paminėti Birutės Jonuškaitės poezijos rinktinę „Esamoji. Eilėraščiai“, kurią verčia Agnieška Emilija Rembialkovska (Agnieszka Emilia Rembiałkowska), išvertusi nemažai ir autorės prozinės kūrybos.
Knygą leidžia leidybinę veiklą vykdantis kultūros institutas Liubline „Warsztaty Kultury w Lublinie“, tarp įvairių miesto kultūrinių ir literatūrinių renginių rengiantis keturias didžiausias Liublino vasaros šventes.
Atskirai minėtinos dvi mokslininkų parašytos platesnei visuomenei skirtos negrožinės knygos, kurių vertimai taip pat gavo paramą: tai Danutės Gailienės studijos „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“ vertimas į ukrainiečių kalbą, pelnęs daugiausia žinovų komisijos balų.
Taip pat ir Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos istorinio tyrimo „Mažasis o: seksualumo kultūra Sovietų Lietuvoje“ vertimas į lenkų kalbą.
Ypač svarbią ir savalaikę D. Gailienės knygą leidžia garbinga Ukrainos leidykla „The Old Lion Publishing House“, verčia Ukrainos mokslų akademijos vyresnioji mokslinė bendradarbė dr. Aušrelė Taranenko, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
V. Klumbio ir T. Vaisetos knygą į lenkų kalbą verčia patyrusi akademinės literatūros vertėja, istorikė, Krokuvos Jogailos universiteto dėstytoja Kataržina Korzienevška-Voleka (Katarzyna Korzeniewska-Wołek).
Ji už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus apdovanota Lietuvos Švietimo ir mokslo premija. Ją išleis Krokuvos leidykla „Księgarnia Akademicka“.
Paskutinė, bet ne mažiau svarbi grožinių knygų sąraše Romualdo Granausko knyga „Kai reikės nebebūti“, kurios vertimui į ispanų kalbą taip pat buvo skirtas finansavimas.
Knygą verčia ilgametė Vilniaus universiteto dėstytoja, docentė, vertėja Karmena Kara Duga (Carmen Caro Dugo), leidžia Báltica Editorial, Madrido leidykla, paskelbianti daugiausia Vidurio ir Rytų Europos literatūrą.
Knygos vaikams – į Italiją, Serbiją ir Estiją
II 2025 m. varžytuvių žingsnį vainikuoja vaikiškų knygų projektai.. Daugiausia žinovų komisijos balų surinko Vytenės Musčikos (Muschick), Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki paveikslėlių knyga „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“.
Ji pasakoja tragišką Albanijos mokslininkės, povandeninio pasaulio tyrinėtojos, gamtos muziejaus įkūrėjos Sabihos Kasimati gyvenimo istoriją.
Italijoje ją paskelbs „Mergaitę su šautuvu“ išleidusi leidykla Lavieri (Ipermedium Comunicazione e Servizi), o į italų kalbą verčia Italijoje gyvenanti vertėja Toma Gudelytė.
Serbiškai vertėjos Vaidos Divjakovičės (Divjaković) pastangomis prabils Kęstučio Kasparavičiaus „Trumpos istorijos. Apie gyvūnus“.
Šią knygą išleis leidykla „Laguna doo“, o estiškai – Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Pasakojimas apie lapę ir tulpę“, kurią išleis Estijos leidykla „Päike ja Pilv“, o išvers Tartu universiteto dėstytoja, lietuvių literatūros tyrinėtoja, garsintoja, vertėja Tina Katelė (Tiina Kattel).
Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Per šį laikotarpį finansuota apie 700 knygų vertimai į virš 40 pasaulio kalbų. Paremti vertimai
