2025 m. birželio 3 d. Kauno sąjūdiečiai ir jų rėmėjai prie buv. Kauno radijo gamyklos ,,Šilelis“ pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno sąjūdžio grupių vadovų pasitarimai, paminėjo Lietuvos sąjūdžio dieną.
Renginyje dalyvavo Kauno m. savivaldybės tarybos narė, prof. Jūratė Jankauskienė, LPKTB Kauno pirmininkė Aldona Krinickienė, Lietuvos partizanų šeimos dukra Martina Bikuličienė – Aštrauskaitė, politinis kalinys, sąjūdžio Kaune kūrėjas Gediminas Juškevičius, Žemaičių legiono vado Jono Semaškos sūnus, šaulys Alvydas Semaška, atstovai iš LPKTS, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos, Kauno sąjūdiečiai ir kiti svečiai.
Renginį vedė buv. Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.
Birželio 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui sukako 37 metai. Istorijos šaltiniai liudija, kad 1988 m. birželio 3 d. aktyviausi Lietuvos mokslo, kultūros ir meno žmonės suorganizavo susirinkimą Mokslų akademijoje, kuriame buvo nuspręsta išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę.
Sąjūdžio iniciatyvinę grupę sudarė to meto 35 žymūs asmenys iš jų 17 priklausė tuometinei SSRS Komunistų partijai. Netrukus prasidėjo aktyvi visuomeninė veikla – iniciatyvinės Sąjūdžio grupės pradėjo kurtis visoje Lietuvoje, pradėti organizuoti mitingai ir protesto akcijos, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, pradėta leisti ir platinti Sąjūdžio spauda.
Per kelis mėnesius Sąjūdis tapo masiniu socialiniu judėjimu, kuriame įvairios socialinės grupės organizavo socialinius veiksmus, kuriais buvo siekiama sukelti tam tikrus socialinius pokyčius arba jiems pasipriešinti, patenkinti privačius arba visuomeninius/viešuosius interesus, poreikius, garantuoti tam tikras teises ir laisves.
Sąjūdis pagal savo tikslus iš esmės buvo ir reformistinis, nes siekė evoliucinių pokyčių sistemos viduje, pavyzdžiui, buvo pradėti formuoti socialiniai judėjimai už žmogaus teises, moterų lygybę ir kiti. Tačiau jis buvo ir revoliucinis, nes siekė iš esmės pakeisti komunistinių vertybių sistemą ir jų institucijas, sukurti tam tikras alternatyvas sovietinei visuomenei.
Sąjūdis kaip socialinis judėjimas skatino žmonių pilietinę savigarbą, laisvę, demokratiją, siekė darbo ir gyvenimo sąlygų pagerinimo, tautinės kultūros, vertybių atkūrimo, gamtos išsaugojimo ir kitų dalykų.
Sąjūdis sudarė galimybes arba paskatino atsirasti kitiems daugelyje pasaulio šalių paplitusiems moterų, jaunimo, žmogaus teisių, gyvūnų, aplinkos apsaugos socialiniais judėjimams ir organizacijoms Lietuvoje.
Prieš 37 metus Kaune pirmieji Sąjūdžio žingsniai buvo tokie:
1988 m. birželio 10 d. Architektų namuose susikuria Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
1988 m. birželio 25 d. prie Kauno Vykdomojo komiteto vyksta mitingas dėl Šv. Gertrūdos bažnyčios apsaugojimo.
1988 m. rugpjūčio 1 d. išleidžiamas pirmasis Kauno sąjūdžio laikraštis „Kauno aidas“.
1988 m. rugsėjo 10 d.įkuriama Kauno sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla.
1988 m. spalio 9 d. virš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto po pusės amžiaus pertraukos iškeliama Lietuvos trispalvė.
1988 m. spalio 10 d. Rotušės aikštėje vyksta daugiatūkstantinis protesto mitingas prieš sovietinės milicijos veiksmus sumušant badaujančius protestuotojus.
1988 m. spalio 22-24 d. LPS steigiamajame suvažiavime į tarybą išrinkti tik du kauniečiai – A. Kaušpėdas ir K. Uoka.
1988 m. lapkričio 19 d. Kauno sąjūdis pradeda akciją dėl VDU atkūrimo.
1988 m. gruodžio 1 d. pradeda veikti Įgaliotinių susirinkimas,aukščiausia Sąjūdžio valdžia Kaune.
1988 m. gruodžio 14 d. išrenkama Kauno Sąjūdžio taryba.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybai nuo 1988 m. vadovavo :
Česlovas Stankevičius, Kovo 11-osios akto signataras, I tarybos pirmininkas nuo 1988 m. gruodžio 19 d.
Vidmantas Adomonis, II tarybos pirmininkas nuo 1990 m.,
Ričardas Šležas, III tarybos pirmininkas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d.
Doc. dr. Algirdas Juozapas Katkus, IV tarybos pirmininkas nuo 1991 m. gruodžio mėn.
Prof. Vytautas Nezgada, V tarybos pirmininkas nuo 1993 m. balandžio 24 d.
Lietuvos partizanas Liudas Simutis, Kovo 11-osios akto signataras, VI tarybos pirmininkas nuo 1994 m. sausio 27 d
Rytas Kupčinskas, VII tarybos pirmininkas nuo 1995 m. spalio 12 d.
Kazys Blaževičius, VIII tarybos pirmininkas nuo 1998 m. lapkričio 21 d.
Lietuvos partizanas Albinas Staugaitis, IX tarybos pirmininkas nuo 2000 m. lapkričio 11 d.
Zigmas Kazlauskas, X tarybos pirmininkas nuo 2004 m. sausio 31 d. iki 2007 m. rugsėjo 22 d.
Dr. Raimundas Kaminskas, XI tarybos pirmininkas nuo 2007 iki 2022 m.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos būstinės:
Pirmoji Kauno sąjūdžio būstinė buvo įsikūrusi prof. Vytauto Landsbergio namuose, Donelaičio g. 38. Ant šio namo ir Kauno Sąjūdžio įsikūrimo vietoje Architektų namuose, Vilniaus g. 22, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos iniciatyva 2008 m. birželio 10 dieną, minint Lietuvos sąjūdžio 20-metį, buvo atidengtos atminimo lentos. Dabartinė/paskutinė Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos būstinė yra/buvo Laisvės al. 46 ketvirtame aukšte. Šios patalpos 2009 m. buvo atnaujintos, suremontuotos, aprūpintos baldais, veikiančia kompiuterine technika, jose veikė nuolatinė nuotraukų ekspozicija apie Lietuvos Sąjūdžio istorinius įvykius. Būstinėje vykdavo nuolatiniai susitikimai su visuomenės atstovais, veikė diskusijų klubas aktualiausiais visuomenei klausimais. Šiandien šios patalpos priklauso Vytauto Didžiojo Karo muziejui ir vyksta pokalbiai dėl jų panaudojimo ir finansavimo muziejinei ar edukacinei veiklai.
Šiandien Lietuvos Sąjūdžio Kaune žmonės ir rėmėjai kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis pilietiškai dalyvauja ir siekia išsaugoti istorinę atmintį tam tikrų asmenų bei įvykių visoje Lietuvoje ir pasaulyje.
Kelios nuotraukos iš renginio:
Tai buvo nuostabiausias mano praregėjimo laikas. Kiekvieną dieną , po darbo, skubėdavau į Sąjūdžio būstinę (Kaunas), kad susipažinčiau su naujienomis, kad atsikratyčiau bolševikinio melo bacilomis. Ten pirmą kartą detaliai sužinojau apie Molotovo- Ribentropo sandėrio pasekmes Lietuvai ir ne tik.
O “Šilelio ” salėje rinkdavosi ne tik Sąjūdžio kuopų vadovai. Mes tuos suėjimus vadindavome Sąjūdžio įgaliotinių susirinkimu. Nepraleidau nei vieno.
Tais laikais daugumos gatvėje sutinkamų praeivių akyse (atsi)spindėdavo Sąjūdžio Šviesa. Kadangi ne taip paprasta būdavo sužinoti naujienas*, iš spindinčių žvilgsnių matydavai, katrą gali sustabdyti ir paklausti, ar ką nors naujo tuo ar kitu klausimu žino…
……………………………….
* Nešiojamą radiją tik retas turėjo, o laikraščiuose, savaime suprantama, tik vakardienos žinios – juk ir internetas (ir, juolab, spauda jame) tik negreit atsirado…