Gegužės 22-ąją Lietuva kartu su dar 195 pasaulio šalimis mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šių metų šūkis – „Harmonija su gamta ir darniu vystymusi“ – kviečia pažvelgti į tai, kaip glaudžiai susijusios mūsų gyvenimo kokybė, socialinis teisingumas ir planetos ekologinė pusiausvyra.
Tarptautinę biologinės įvairovės dieną ypatingas dėmesys skiriamas dviems svarbiems pasauliniams susitarimams: Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslams ir Kunmingo-Monrealio pasaulinei biologinės įvairovės darbotvarkei.
Kunmingo-Monrealio pasaulinei biologinės įvairovės darbotvarkėje išsikelti ambicingi tikslai: iki 2030 m. apsaugoti ir darniai tvarkyti bent 30 proc. pasaulio sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų, taip pat atkurti tiek pat pažeistų ekosistemų.
Šiuo metu išnykimas gresia apie 1 mln. augalų ir gyvūnų rūšių, todėl daugumai pasaulinių tikslų pasiekti iki 2030 m. būtina imtis skubių veiksmų. Tai neatsiejama nuo pokyčių visose gyvenimo srityse – nuo miestų statymo ir ūkininkavimo iki energetikos planavimo, vandens tausojimo, visuomenės ugdymo.
Svarbų žingsnį šia linkme žengė ir Europos Sąjunga. 2024 m. priimtas Gamtos atkūrimo reglamentas numato konkrečius atkūrimo tikslus valstybėms narėms. Lietuva jau rengia savo Nacionalinį gamtos atkūrimo planą. Šiemet pavasarį įvyko pirmieji Aplinkos ministerijos organizuoti darbo grupių susitikimai, į kuriuos įsitraukė įvairių sričių ekspertai, savivaldos atstovai bei bendruomenės. Durpynų, Jūrų, Miestų, Sausumos ir Upių ir ežerų pogrupių susitikimų metu buvo pristatytos aktualios Gamtos atkūrimo reglamento nuostatos, aptarti rodikliai, duomenų šaltiniai bei pagrindinės atkūrimo kryptys.
Daugiau žinių apie Lietuvos Nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimo eigą galite rasti biologinės įvairovės.
