Kalniškės mūšį prisimenant

Gegužės 15–17 dienomis, Lazdijų kultūros centras, minėdamas Kalniškės mūšio 80-ąsias metines, kviečia visus į renginių ciklą. Vyks ir iškilmingas minėjimas, konferencija, paroda, spektaklis, profesionalios muzikos koncertas, žygis.

Gegužės 16 d. per Dzūkijos kalvas ir miškus kasmet aidi laisvės kovotojų atminimui skirtos dainos ir šūvių salvės. 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške, Lazdijų rajone, gausus būrys Lietuvos partizanų stojo į kovą su keliskart gausesnėmis sovietų NKVD kariuomenės pajėgomis.

Tai buvo vienas didžiausių mūšių Lietuvos partizaninio karo (1944–1953 m.) istorijoje, o šiemet bus minimos 80-osios jo metinės.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 metų pavasarį Lietuvos miškuose slapstėsi apie 30 tūkstančių partizanų. Tai buvo nuo mobilizacijos į raudonąją armiją besislapstantys jaunuoliai, nepriklausomos Lietuvos kariai ir kiti. Pirmieji partizanai Alytaus rajone atsirado 1944 metų vasarą – rudenį.

Pradžioje dar nebuvo aiškios partizaninės struktūros, tačiau Kalniškės apylinkėse veikė Jono Neifaltos vadovaujami būriai ar kuopos. Jie palaikė ryšius su gretimų apylinkių partizanais, tačiau bendros vadovybės neturėjo. Vėliau, kai jau susikūrė Tauro apygarda, Kalniškės miško apylinkių partizanai buvo priskirti Gedimino rinktinei.

Duomenų apie tai, kad Kalniškių partizanai buvo sekami, randama NKVD dokumentuose. Apie juos informaciją rinko tiek Lazdijų NKVD skyrius, tiek Alytaus (Simno poskyris).

Dar 1945 m. sausio mėnesį NKVD Lazdijų skyriuje buvo užvesta byla, skirta šiam būriui sekti, kur buvo teigiama, kad „gauja“ susideda iš dviejų dalių, kurių vienai vadovauja Jonas Neifalta, o kitai – Mirijauskas.

Balandžio 18 d. NKVD Simno valsčiaus poskyris gavo žinias, kad Kalniškės miške yra 70 žmonių „gauja“, kuriai vadovavo nepriklausomos Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Tarp partizanų buvo ir jo žmona Albina Neifaltienė-Pušelė.

Pirmieji Kalniškių partizanų susidūrimai su 220-ojo NKVD pasienio pulko kariais įvyko gegužės 16 dienos rytą. Kariuomenė supo partizanus, kurie išsidėstė gynybai Meškakalnyje (kalvoje stačiais šlaitais).

Dokumentai rodo, kad daliai partizanų pavyko prasiveržti pro apsuptį. NKVD ataskaitoje nurodoma, jog buvo nukauti 62 partizanai, 9 suimti. Kitų duomenimis kautynėse ir po jų vykusiuose persekiojimuose žuvo 45 partizanai.

Mūšiui vadovavęs vadas J. Neifalta-Lakūnas liko gyvas, tačiau ir jo, ir kitų partizanų likimai buvo panašūs. Nepriklausomybės sulaukė tik keletas mūšio dalyvių: Kostas Kliučinskas, Stasys Čėpla, Juozas Busila ir dar keletas.

Šis mūšis, įėjęs į mūsų valstybės istoriją, žinomas Kalniškės mūšio vardu ir laikomas vienu iš pirmųjų partizanų ir NKVD kariuomenės didelių susidūrimų. Ir nors garsas apie jį pasklido ir po gretimas apskritis, plačiau apie jį užsienio lietuviai sužinojo po J. Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai“ pasirodymo 1950 metais.

Dienotvarkė

𝐏𝐚𝐠𝐫𝐢𝐧𝐝𝐢𝐧𝐞̇ 𝐦𝐢𝐧𝐞̇𝐣𝐢𝐦𝐨 𝐝𝐢𝐞𝐧𝐚, 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟔-𝐨𝐣𝐢:

𝐋𝐚𝐳𝐝𝐢𝐣𝐮̨ 𝐤𝐮𝐥𝐭𝐮̄𝐫𝐨𝐬 𝐜𝐞𝐧𝐭𝐫𝐞

𝟏𝟐:𝟎𝟎–𝟏𝟓:𝟎𝟎 Konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“

𝐊𝐚𝐥𝐧𝐢𝐬̌𝐤𝐞̇𝐬 𝐦𝐮̄𝐬̌𝐢𝐨 𝐯𝐢𝐞𝐭𝐨𝐣𝐞

𝟏𝟕:𝟎𝟎 Šv. Mišios, kurias aukos J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

𝟏𝟖:𝟎𝟎 Iškilmingas Kalniškės mūšio 80‑ųjų metinių minėjimas

𝟏𝟗:𝟎𝟎 Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“ (režisierė Urtė Sėjūnaitė)

𝟐𝟎:𝟑𝟎 Kareiviškos vaišės

Kiti renginiai

𝐁𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝𝐳̌𝐢𝐨 𝟏𝟕 – 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟐 𝐝.

Vaikų ir jaunimo piešinių varžytuvės „Ką mena pušys šimtametės?“

𝐁𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝𝐳̌𝐢𝐨 𝟐𝟎 – 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟐𝟎 𝐝.

Tado Dambrausko fotokonkurso paroda „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2024“ Lazdijų kultūros centre

𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟓 𝐝. 𝟏𝟐:𝟎𝟎

Filmo „1945. Kalniškė – lūžio taškas“ peržiūra Lazdijų kultūros centre (režisierius Aleksandras Matonis)

𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟔–𝟏𝟕 𝐝.

Vaikų stovykla Kalniškės miške „Į praeitį sugrįžus“ su Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1‑ąja rinktine

𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟕 𝐝. 𝟏𝟎:𝟎𝟎–𝟏𝟒:𝟑𝟎

Žygis „Samaningi kilometrai“ (registracija ir žinios svetainėje www.samaningikm.lt)

𝐆𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟕 𝐝. 𝟏𝟒:𝟑𝟎

Žygio dalyvių pasitikimas ir koncertas „Laisvės kovų dainos“ Kalniškės mūšio vietoje. Pianisto Dariaus Mažinto ir dainininkės Agnės Sabulytės muzikinė programa.

Konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“

Prieš 80 metų Kalniškės girioje įvyko vienas didžiausių partizaninių mūšių Lietuvoje. Ką tiksliai apie jį žinome, kas yra ištirta, o kokių atsakymų dar neturime? Gegužės 16 d. susitikime Lazdijų kultūros centre, konferencijoje „Kalniškės mūšiui – 80“. Pranešimus skaitys istorikai, kariškiai, muziejininkai ir atminties saugotojai.

Dienotvarkė

12:00 – Konferencijos atidarymas

12:10 – Istorikas dr. Dainius Noreika: Kas buvo Kalniškės partizanai?

12:45 – plk. Rimantas Jarmalavičius: Mūšio mastas ir pasekmės

13:10 – Ingrida Čičirkaitė: Archeologinių tyrimų būdai

13:30 – vrš. Ernestas Kuckailis: Kalniškės radiniai. Videopristatymas

14:00 – Pertrauka

14:15 – Enrika Kripienė, Andrius Tumavičius: Moterys laisvės kovose

15:05 – Dalė Juknevičienė: Atminties saugojimas muziejuje

15:10 – Inga Basevičiūtė: Atminties saugojimas kultūros centre

15:15 – Albinas Kamarūnas: Vienijantis partizano kapas

Konferencijos moderatorius – vrš. Ernestas Kuckailis, LK MDVV Karybos instituto karo istorijos žinovas.

Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

Gegužės 16 d. 19 val. Kalniškės mūšio vietoje (Kalniškės miške, Šeštokų sen., Lazdijų r. sav.), bus rodomas spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“.

Tai jautrus ir įtaigus pasakojimas apie dvi poetes partizanes – Dianą Glemžaitę ir Ireną Petkutę. Spektaklyje atgyja jų gyvenimo ir kūrybos istorijos, paženklintos pasipriešinimu, kūryba ir tragišku likimu pokario Lietuvoje.

Mokytoja Irena Petkutė pasitraukė į mišką, kai dėl „neteisingų“ eilėraščių, skaitytų pamokose, ją pradėjo persekioti NKVD. Pogrindyje ji leido laikraštį „Malda girioje“. Poetė buvo susekta Žemaičių apygardos bunkeryje, tačiau okupantams nepasidavė – pasirinko mirtį savo rankomis.

Diana Glemžaitė, Kauno filologijos universiteto studentė, mišką pasirinko po to, kai sovietai atskleidė jos ryšius su partizanais. Gyvendama partizanų gretose, ji ištekėjo, susilaukė negyvos dukrelės ir žuvo kartu su vyru Juozu Bulovu, kai enkavėdistai susprogdino jų bunkerį.

Vaidina: Inga Juškevičiūtė, Jurga Kalvaitytė

Sumanymo ir inscenizacijos autorės: Jurga Kalvaitytė, Urtė Šėjūnaitė

Režisierė: Urtė Šėjūnaitė

Vaizdo projekcijų dailininkas: Kornelijus Jaroševičius

Kompozitorius: Vygintas Kisevičius

Scenografė ir drabužių dailininkė: Jurgita Jankutė

Pianisto Dariaus Mažinto ir dainininkės Agnės Sabulytės muzikinė dienotvarkė

Gegužės 17 d. 14.30 val., kviečiama susiburti Kalniškės mūšio vietoje (Šeštokų sen., Lazdijų r. sav.), kur per muziką bus pagerbiami Lietuvos laisvės kovotojai ir jų atminimas. Taip pat pasitiksime „Samaningų kilometrų“ žygio dalyvius.

Profesionalūs Lietuvos muzikai – dainininkė Agnė Sabulytė ir pianistas Darius Mažintas susijungia istoriniam-muzikiniam projektui, kuris siekia išsaugoti laisvės kovų ir kovotojų atminimą, žadinti pilietinį sąmoningumą per partizanų istoriją dabartinių karų kontekste.

Koncerte skambės improvizuotos Lietuvos partizanų dainos. Tai – tylus padėkos žodis tiems, kurie paaukojo savo gyvenimą už mūsų laisvę. Lietuvos laisvės kovotojų atminimas gyvas mūsų istorijoje, mūsų atmintyje ir dainose…

Renginys nemokamas.